Iš Ukrainos grįžę medikai parsivežė karo realybės pamokas: vienas prašymas įstrigo labiausiai

Kai sprendimams priimti skaičiuojamos minutės
Kai vienu metu tenka gelbėti dešimtis sužeistųjų, sprendimams lieka minutės, o ligoninės darbą bet kada gali sutrikdyti nauja ataka. Būtent tokioje realybėje dvi savaites patirties sėmėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos medikai, sekmadienį sugrįžę iš Ukrainos.
Devynių specialistų komanda – penki medikai iš Lietuvos, du traumatologai iš Latvijos ir du slaugytojai iš Estijos – mokėsi iš kolegų, kuriems karo medicina jau tapo kasdienio darbo dalimi. Baltijos šalių atstovai gilinosi į masinių sužeidimų valdymą, sudėtingų karo traumų gydymą, pacientų evakuaciją ir gydymo įstaigų veiklos organizavimą nuolatinės grėsmės akivaizdoje [1].
Tai pirmas kartas, kai į tokią stažuotę Ukrainoje kartu išvyko visų trijų Baltijos valstybių specialistai. Sugrįžę trimis automobiliais jie buvo sutikti Ekstremalių sveikatai situacijų centre.

Parsivežta patirtis – Baltijos šalių pasirengimui
Premjero patarėja sveikatos klausimais Marija Jakubauskienė akcentavo, kad medikų parsivežtos žinios svarbios ne tik jų profesiniam tobulėjimui. Ukrainoje išmoktos pamokos turėtų padėti stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos sistemų pasirengimą galimoms krizėms.
„Esate patirtis, kurią atnešite į savo profesinę bendruomenę ir į savo šalies sveikatos sistemas, kurios būtų labiau pasiruošusios gintis, saugoti ir stiprinti mūsų šalių atsparumą“, – pasitikusi medikus tvirtino ji.
Medikų ryžtą vykti į karo niokojamą šalį įvertino ir sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Jis dėkojo specialistams už skirtą laiką ir indėlį stiprinant visos sveikatos sistemos pasirengimą.
„Tas jaudulys yra apie kažką daugiau. Turiu jaudulį dovanojimo dalykams. (…) Žinau, kiek jūsų šitas dovanotas laikas reiškia mums, mūsų visai sveikatos sistemai, ir žinau, kiek tai reiškia bendrai žmogiškumui“, – teigė ministras.
Kai kuriems viena stažuotė – ne riba
Stažuotės koordinatorės Vaivos Jankienės teigimu, Ukrainoje sukaupta patirtis augina specialistų, pasirengusių veikti ekstremaliomis aplinkybėmis, ratą. Per maždaug pusantrų metų karo medicinos patirties Ukrainoje jau įgijo daugiau kaip šimtas Lietuvos medikų.
Ši išvyka buvo penkioliktoji, o artimiausiais mėnesiais planuojama dar viena. Nauja medikų komanda į Ukrainą turėtų išvykti rugsėjį arba spalį.
Kai kuriems specialistams viena stažuotė nėra paskutinė. Jie į Ukrainą sugrįžta dar kartą, kad galėtų gilinti specifines karo medicinos žinias ir mokytis iš arčiausiai fronto dirbančių kolegų.
„Pradėjome maždaug prieš pusantrų metų. Yra, kurie važiuoja jau ne pirmą kartą. Profesorius Alfredas Smailys važiavo trečią kartą, todėl, kad tai yra traumatologas, kuriam reikia vis daugiau žinių, informacijos, kad galėtų dirbti kartu su karo medikais arčiausiai fronto“, – teigė medikė.
Dėl saugumo neatskleidžiama, kur tiksliai dirbo Baltijos šalių komanda. V. Jankienė įvardijo tik Dnipro miestą, o kitas aplankytas vietoves paliko neviešas. Būsimos stažuotės taip pat turėtų vykti tiek jau lankytose, tiek naujose vietose.
Labiausiai įstrigo ukrainiečių prašymas jų nepalikti
Dvi savaitės Ukrainoje Baltijos šalių medikams tapo ne tik profesine, bet ir stipria žmogiška patirtimi. Marijampolės ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriaus vedėjui Adomui Kuliavui ypač įsiminė ukrainiečių gebėjimas išlaikyti šilumą ir viltį. Nepaisydami karo kasdienybės, vietos medikai atvykusius kolegas pasitiko kaip draugus.
Vienu stipriausių kelionės momentų A. Kuliavui tapo Ukrainos gydytojos prašymas jų nepalikti. Jam įsiminė ir susitikimas su traumatologu, kuris toje pačioje ligoninėje dirba nuo karo pradžios ir kasdien susiduria su sunkiausiomis karo pasekmėmis.
Jo profesinę kasdienybę užpildo amputacijos, sprogimų sukeltos žaizdos ir kiti sunkūs sužeidimai. Tokia darbo patirtis smarkiai skiriasi nuo to, su kuo medikai įprastai susiduria taikos sąlygomis.
Iš Ukrainos parsivežtos žinios dabar bus perduodamos kolegoms Baltijos šalyse. Tikimasi, kad augantis karo medicinos patirties turinčių specialistų skaičius leis sveikatos sistemai būti geriau pasirengusiai situacijoms, kai sprendimus tektų priimti greitai, o pagalbą organizuoti visiškai kitokiomis nei įprasta sąlygomis.
Prisijunk, kad komentuotum
Na, čia jau labai teisingas klausimas, Pauliu. Gražios antraštės ir padėkos dar nereiškia, kad ligoninėse rytoj bus daugiau žmonių ar tvarkingesnės procedūros. Bet vis tiek man atrodo, kad tokia patirtis nėra menka — jei medikai parsiveš ne tik įspūdžius, o ir aiškesnį supratimą, kaip elgtis krizėje, tai jau nauda. Mano laikais sakydavo: nuo žinojimo galva neskauda. Tik svarbu, kad tas žinojimas nenugultų į stalčių. 🌹
Iš dalies sutinku — čia reikėtų atskirti dvi pozicijas. Viena yra labai žemiška: vien antraštės tikrai nepakeis nei personalo trūkumo, nei procedūrų. Kita vertus, tokia patirtis gali duoti labai vertingų pamokų apie darbą krizėje, prioritetų dėliojimą ir komandinį veikimą. Gal kiekvienas turi teisę tikėtis daugiau, bet svarbu ir tai, kad iš tokių istorijų būtų padarytos praktinės išvados, o ne tik gražiai padėkota. 🙏
Aha, labai įdomu — „gražios antraštės“ dažniausiai ir baigiasi ten, kur prasideda realybė 👀 Bet tas krizės supratimas, tas yra.