Sugrįžta antrą kartą – šiemet pasiruošimas sklandesnis
Šeštadienį Kauno centre vėl suplevėsuos vaivorykštės vėliavos – po penkerių metų pertraukos į miestą sugrįžta LGBT+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Renginio organizatoriai tikisi sklandžios eisenos, o policija ruošiasi sustiprintai prižiūrėti viešąją tvarką ir užkirsti kelią galimiems incidentams.
Rugsėjo 12 dieną vyksiantis renginys bus antrasis „Kaunas Pride“ miesto istorijoje. Pirmosios eitynės surengtos 2021-aisiais ir tuomet sutraukė apie 2 tūkst. žmonių. Šįkart organizatoriai konkretaus dalyvių skaičiaus prognozuoti nesiryžta ir pripažįsta, kad susidomėjimas gali būti kiek mažesnis[1].
Anot „Kaunas Pride“ atstovės Beatos Starodubovos, pasirengimas šių metų renginiui buvo gerokai paprastesnis nei pirmą kartą. Organizatoriai jau turi ankstesnės patirties, o bendravimas su Kauno miesto savivaldybe, jų vertinimu, šiemet buvo konstruktyvesnis.
„Remiamės ankstesniu įdirbiu, o ir savivaldybė šį kartą buvo labiau linkusi bendradarbiauti, nesusidūrėme su dideliais sunkumais derindami renginio maršrutą ir detales“, – teigė „Kaunas Pride“ atstovė Beata Starodubova.
2021 metais papildomo visuomenės dėmesio renginys sulaukė dėl nesutarimų su savivaldybe ir teisminių ginčų. Organizatorių manymu, tai taip pat galėjo prisidėti prie didelio dalyvių skaičiaus.
Bendruomenė sako, kad pagrindinės problemos vis dar neišspręstos
Šių metų eitynių rengėjai pabrėžia, kad priežastys, dėl kurių LGBT+ bendruomenė eina į gatves, iš esmės niekur nedingo. Jų teigimu, dalis žmonių iki šiol nesijaučia saugūs viešai kalbėdami apie savo tapatybę ar santykius, todėl eitynėse dalyvaujantieji simboliškai atstovauja ir tiems, kurie viešai pasirodyti nesiryžta.
Vienas svarbiausių organizatorių keliamų klausimų – tos pačios lyties porų santykių teisinis pripažinimas bei paprastesnės procedūros translyčiams žmonėms. Nors pastaraisiais metais atsirado tam tikrų pokyčių sveikatos priežiūros ir vardo keitimo srityse, kai kurie procesai vis dar reikalauja kreiptis į teismą.
„Kaunas Pride“ rengėjai siekia, kad partnerystės registravimas, asmenvardžio ir lyties žymens keitimas būtų sprendžiami paprasčiau – administraciniu būdu, be ilgų ir brangių teisminių procedūrų bei perteklinių medicininių reikalavimų.
Organizatoriai taip pat akcentuoja pastarųjų metų Konstitucinio Teismo sprendimus. 2024 metais teismas pasisakė dėl nepilnamečiams skirtos informacijos ribojimo, o 2025 metų balandį pripažino, kad tos pačios lyties porų santykiai taip pat patenka į konstitucinę šeimos sampratą.
Nepaisant šių sprendimų, praktikoje poroms dėl savo santykių pripažinimo vis dar tenka kreiptis į teismus. Organizatorių vertinimu, tai rodo, kad teisinis reguliavimas atsilieka nuo Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos.
Šių metų eitynėmis LGBT+ bendruomenė siekia priminti apie savo vietą Lietuvos visuomenėje ir kelia pagarbos, lygių teisių, saugumo, matomumo bei prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų klausimus.
Saugumui – sustiprintos policijos pajėgos ir apmokyti savanoriai
Nemažai dėmesio prieš šeštadienio renginį skiriama saugumui. Dalyviai raginami nepasiduoti provokacijoms, nesivelti į žodinius konfliktus ir kilus grėsmei kreiptis į renginio savanorius arba policijos pareigūnus.
„Jei eisenos metu tam tikri asmenys kelia fizinę grėsmę, geriausia tai nufilmuoti ir informuoti bet kurį savanorį, kuris yra atsakingas už demonstracijos saugumą, arba policiją. Prieš eitynes, jų metu ir po jų visur patruliuos policija, todėl tikimės, kad saugumas bus užtikrintas. Taip pat savanoriai, kurie yra atsakingi už saugumą, yra specialiai šiuo klausimu apmokyti“, – sakė B. Starodubova.
Sustiprintai dirbs ir policija. Kauno apskrities pareigūnams talkins kolegos iš kitų šalies apskričių. Laisvės alėjoje bei aplinkinėse teritorijose bus vykdomos prevencinės priemonės, stebima situacija, filmuojamas renginys, o prireikus tikrinami žmonių turimi daiktai.
Tokių priemonių imamasi atsižvelgiant ir į ankstesnę patirtį. Per 2021 metų eitynes Kauno centre buvo susirinkę agresyviai nusiteikusių asmenų, o prie Laisvės alėjos fontano kilo nedidelis susistumdymas.
Policija prašo renginio dalyvių bei stebėtojų vengti konfliktų ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Pastebėjus grėsmę ar kilus incidentui, gyventojai raginami nedelsiant kreiptis į šalia esančius pareigūnus arba skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
„Kaunas Pride“ eitynės rugsėjo 12-ąją prasidės apie vidurdienį prie Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Nuo čia dalyviai Laisvės alėja žygiuos E. Ožeškienės gatvės link, o vėliau grįš atgal.
Eitynės kaitina diskusijas: gyventojų nuomonės išsiskyrė
Žinia apie artėjančias „Kaunas Pride“ eitynes neliko nepastebėta ir socialiniuose tinkluose. Po įrašais apie renginį pasirodė dešimtys skirtingų reakcijų – nuo griežto nepritarimo ir raginimų tokių renginių nerengti iki palaikymo LGBT+ bendruomenei bei raginimų gerbti žmonių pasirinkimus.
Dalis komentatorių klausė, kodėl tokios eitynės apskritai organizuojamos, ir teigė nenorintys LGBT+ bendruomenės matomumo viešojoje erdvėje. Vienas internautas net teigė nesuprantantis, kodėl leidžiamos tokios eitynės, ir pridūrė: „Man netrukdo „spalvoti“, kol nelenda į akis.“
Panašiai pasisakė ir kiti komentatoriai. Viename jų buvo klausiama: „O kodėl jie tas eitynes daro?“, o kitame teigta, kad bendruomenės nariams esą reikėtų „gyventi tyliai ir ramiai“, nekeliant viešų diskusijų.
Kai kuriems žmonėms klausimų kilo ir dėl policijos dalyvavimo užtikrinant renginio saugumą. Socialiniuose tinkluose buvo svarstoma, kodėl renginiui skiriamos policijos pajėgos, o vienas komentatorius net siūlė pareigūnams nesikišti į galimus nesutarimus. Vis dėlto toks požiūris kontrastuoja su policijos pozicija, kad jos pareiga – užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą renginio metu.
Kita dalis diskusijos dalyvių pabrėžė teisę viešai išsakyti nepritarimą, tačiau kartu ragino nepainioti kitokios nuomonės su agresyviu elgesiu. „Kiekvienas turi teisę į nuomonę ir jos viešą pareiškimą“, – rašė vienas komentatorius, pridurdamas, kad galimybė savo poziciją reikšti turėtų būti suteikiama skirtingoms visuomenės grupėms.
Tačiau socialiniuose tinkluose netrūko ir LGBT+ bendruomenę palaikančių balsų. Kai kuriuos žmones nustebino komentarų skiltyse matomas priešiškumas žmonėms, kurių gyvenimas, jų vertinimu, kitiems jokios žalos nedaro.
„Koks jums skirtumas, ar žmonės myli kažką kitą, ar jie kitaip jaučiasi“, – klausė vienas komentatorius. Jis taip pat paragino prieš kritikuojant pasidomėti istorija ir priežastimis, dėl kurių „Pride“ eitynės apskritai pradėtos organizuoti.
