Somalio valdžia vengia skelbti badą dėl galimo nepasitenkinimo vyriausybe
Su Rusija kariaujanti Ukraina yra ne vienintelė, kuriai reikia skubios ir neatidėliotinos pagalbos kovoje už žmonių gyvybes. Tragiška kova už išgyvenimą šiuo metu vyksta ir Somalyje. Tik ne karo, o tikrų tikriausio bado fronte. Po šalį keturis sezonus alinusių sausrų, maisto nebeturi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Be to, šios šalies žmonės tapo savo vyriausybės įkaitais, kuri baimindamasi kaltinimų nesugebėjimu dirbti, delsia skelbti bado krizę.
Somalio bado krizė pasiglemžė jau ne vieną gyvybę ir tampa problema, kurią atpažįsta pasaulinės institucijos, žiniasklaida. Tačiau, kaip jau minėta, valstybė neskuba skelbti krizės oficialiai ir pripažinti, kad šalyje badas pasiglemžia daugiau žmonių nei bet kokia liga[1]. Padėtis su maisto poreikiu, badu, sausra vis labiau blogėja nes klimato kaita ir Islamo ekstremistai situaciją vis labiau blogina[2].
Humanitarai ir įvairios organizacijos nuolat perspėja apie sunkią padėtį ir mėnesių mėnesiais pranešinėja apie bado problemą šalyje. Somalis jau patiria tokią bado krizę, kuri yra blogesnėje stadijoje nei ankstesnės situacijos metu 2011, nors oficialiai bado krizė šalyje nėra pripažinta.
Badas apėmė beveik pusę šalies populiacijos – 7 milijonus žmonių. O ir tie, kurie gauna maisto, yra nepilnavertiškai besimaitinantys. Labai didele problema tampa maisto trūkumą kenčiantys vaikai[3].
Krizė Somalyje kilo po to, kai keturis sezonus šalis nematė lietaus.
Laikotarpiu, kai paprastai ilgai lyja, šalis nesulaukė palyginti nei lašo. Dėl to žmonėms užsiauginti maisto tapo neįmanoma.
Ne mažiau svarbu, kad Rusijos agresija Ukrainoje taip pat lemia ir tai, kad aliejus, kruopos, grūdinės kultūros Somaliui yra neįperkamos.
Vyriausybė bijo gauti per galvą už prastą darbą valdžioje
Viso pasaulio humanitarai ir organizacijos, kurios dirba su badaujančiais vaikais, skambina pavojaus varpais, ir skelbia, kad problema Somalyje jau peraugo iš didelės į milžinišką.
Visiems kyla klausimas vienas klausimas – kodėl iki šiol nėra deklaruojama, kad Somalyje badas[4]? Kaip tai paveiktų situaciją šalyje ir krizės valdymą?
Spėliojama, kad jei šalis deklaruotų bado krizę, pagalbos būtų tik daugiau ir iš problemos būtų galima išlipti. Tačiau vietinė vyriausybė bijosi, kad bus nurašyta į šuns dienas dėl to, kad nesugeba susitvarkyti su problema šalyje.
Spėjama, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl valdžia vengia oficialaus pareiškimo, nors situacija ir yra katastrofiška[5].
Deja, tai ko reikalauja pasaulis, nėra taip paprasta, pasirodo. Pats bado krizės pripažinimas yra procesas, kuris itin susijęs su politika.
Badas skelbiamas tada, kai tai yra tiesioginė didelio mirtingumo priežastis ir pasak Jungtinių Tautų, šalis, kurioje tokia padėtis skelbiama, turi atitikti tam tikras sąlygas:
- bent 20 procentų populiacijos susiduria su maisto trūkumu;
- bent 30 procentų šalies vaikų kenčia dėl prastos mitybos;
- du iš 10,000 gyventojų kasdien miršta tiesiogiai nuo bado arba bado ir ligos priežastingumo kombinacijos.
Yra tik per plauką nuo katastrofos
Jungtinės tautos prognozuoja, kad ši situacija ims tik blogėti ir pasieks siaubingą ribą per ateinančias savaites. Šaliai reikalingi 2 milijardai, kad gyventojai galėtų būti aprūpinti maistu, pastoge, sveikatos ir higienos priemonėmis, pagalba. Tačiau Somalis gavo mažiau nei pusę tokios sumos šiai dienai.
Pagalbos teikėjai teigė, kad kai kuriose vietovėse jau peržengta bado riba, ir ragino nedelsiant paskelbti oficialią deklaraciją, kuri atkreiptų pasaulio dėmesį į šią nelaimę, sutelktų labai reikalingą užsienio pagalbą ir išgelbėtų žmonių gyvybes.
Tokios organizacijos kaip UNFPA populiacijos fondas ir jo vadovė Natalia Kanem, labdaros organizcijos kaip Oxfam ir kiti humanitrai kalba, kaip seniai šio paskelbimo jau reikėjo sulaukti. Politikų delsimas tik lėtina pagalbos suteikimą ir tuo pat metu veda šalį iki siaubingų pasekmių.
Ar bado paskelbimas išgelbės šalį?
Deja, viskas nėra taip lengva ir paprasta. Paskelbus badą Jungtinės Tautos, vyriausybė ar kitos vasltybės neprivalo vykdyti jokių įsipareigojimų, nors tai ir padeda atkreipti pasaulio dėmesį į padėtį. Tai gali paskatinti sutelkti išteklius skubiai pagalbai teikti, bet niekam nėra prievolės tuo užsiimti.
Kai 2017 m. Somalį pakirto dar viena sausra, greiti veiksmai padėjo išvengti bado. Taip galėtų nutikti ir jei priemonių būtų imtasi dabar pat. Bet tai yra valstybės ir valdžios rankose.
Prognozės yra niūrios. Juolab, kad nepanašu, jog lietingąjį sezoną bus pakankamai kritulių. Ir tai tęsis. Tokias prognozes bado išankstinio perspėjimo sistemų tinklas (FEWS NET), diktuoja ir per kitą lietingąjį sezoną kovo-gegužės mėnesiais.
Sausra Somalyje lemia siaubingai daug. Net jei ir iškris reikalingas kiekis kritulių, atsigauti sausos išsekintai žemei prireiks daugiau nei metų ar dviejų.
O kol šalis tvarkysis su problema, humanitarinės pagalbos poreikiai išliks itin dideli.
Didžioji dalis Somalio gyventojų yra netekę savo pragyvenimo šaltinių ir neturi galimybių prisitaikyti. Jiems pagalba yra gyvybiškai svarbi, tačiau jos reikia toli gražu ne vienkartinės. Be to, visiškai neaišku ar JT bei šalys narės yra tam pasiruošę.
