Ilgos eilės pas gydytojus kelia vis didesnį pavojų: gyventojai nesulaukia pagalbos, o specialistų krūviai pasiekė kritinę ribą
Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad Lietuvos sveikatos sistemos prieinamumo problema pastaraisiais metais tik gilėjo. Gyventojų apklausos atskleidžia, kad net 73 proc. šalies gyventojų ilgus laukimo laikotarpius laiko viena pagrindinių sveikatos sistemos problemų, kai 2018 m. taip manė 55 proc. žmonių[1].
Situacija tokia sudėtinga, kad kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus vien dėl per ilgų eilių, o 13 proc. nepavyksta net užsiregistruoti pas gydytojus. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė įspėja, kad ši problema kelia grėsmę gyventojų sveikatai ir gyvybei:
„Jei kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus dėl per ilgų eilių, tai reiškia viena – tūkstančiai žmonių lieka be būtinosios pagalbos. Jie gydosi patys, laukia arba tiesiog nieko nedaro. Laiku negydomos ligos užsitęsia, komplikuojasi, daro žalą ne tik sveikatai, bet kartais kelia pavojų ir gyvybei. Tokia situacija – aiškus signalas: sveikatos sistemoje būtini pokyčiai“, – pabrėžia ji.
Nors 2022–2024 m. buvo patvirtintas eilių mažinimo planas[2], Valstybės kontrolės vertinimu, jis neatnešė laukiamų rezultatų. Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendintos pertvarkos taip pat nedavė apčiuopiamos naudos, todėl artimiausiu metu planuojama peržiūrėti visą pacientų aptarnavimo modelį.
Pacientų prieinamumo skirtumai tarp miestų ir regionų vis ryškesni
Nors sveikatos apsaugos sistema užtikrina prigimtinę teisę gauti medicinos pagalbą, praktikoje didėja skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų. Apklausos rodo, kad 32 proc. kaimo gyventojų dažniau nei miestiečiai (22 proc.) susiduria su sunkumais registruojantis sveikatos paslaugoms, o net 34 proc. jų negali gauti gydymo arčiau namų (miestuose – 17 proc.).
Išankstinės pacientų registracijos duomenys atskleidžia ryškius teritorinius netolygumus. Net 13-oje savivaldybių daugiau nei pusė gyventojų šeimos gydytojo paslaugų laukė ilgiau nei įstatymu numatytas 7 kalendorines dienas. Dar blogesnė padėtis matoma pas gydytojus specialistus:
- Radviliškio, Jonavos, Ignalinos rajonuose ir Vilniaus mieste dermatovenerologo paslaugų laukta ilgiau nei 30 dienų;
- Šiaulių rajone ir Elektrėnuose ilgiausios eilės susidaro pas ginekologus;
- Bendrai ilgiausiai laukiama oftalmologo, kardiologo, endokrinologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslaugų.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį 24,5 proc. gydytojų specialistų konsultacijų nebuvo suteiktos per teisės aktais nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, kai 2023 m. tokios paslaugos vėlavo 23,4 proc. atvejų.
„Sveikatos priežiūros paslaugų netolygumai vis dar giliai įsišakniję. Gyvenant už miesto ribų, kelias iki gydytojo tampa ilgesnis – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Laukti taip pat tenka ilgiau, o galimybių laiku gauti pagalbą – mažiau. Tai reiškia, kad žmogaus sveikatos apsauga priklauso ne nuo jo poreikio, o nuo gyvenamosios vietos. Tokios realybės negalime toleruoti“, – pabrėžia I. Segalovičienė.
Gydytojų darbo krūviai peržengia leistinas ribas, o sveikatos sistemos pokyčiai būtini
Valstybės kontrolė pažymi, kad sveikatos sistemos problemos neapsiriboja vien laukimo eilėmis. 51 proc. gydymo įstaigų nurodo, jog jų specialistų darbo krūvis yra „didelis arba labai didelis“. Kai kuriose įstaigose gydytojai dirba po kelis etatus, viršydami Darbo kodekse nustatytą 1,5 etato ribą, o yra atvejų, kai medikai dirba net 12-oje įstaigų vienu metu.
„Gydytojai labai daug dirba, viršija ir darbo kodekso leistiną pusantro etato reikalavimą. Taip pat yra daug gydytojų, kurie dirba ne vienoje, o yra atvejų, kad ir dvylikoje gydymo įstaigų. Taigi, šiai dienai mūsų rekomendacija nedelsti ir priimti reikalingus sprendimus dėl darbo krūvio reguliavimo. Šita sritis turi būti sureguliuota ir turi būti aišku, kas kiek dirba“, – pabrėžia valstybės kontrolierė.
Ekspertai sutaria, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų: stiprinti išankstinės pacientų registracijos sistemą, užtikrinti realų eilių mažinimo plano įgyvendinimą, peržiūrėti gydytojų darbo krūvius ir regioninę paslaugų prieinamumo strategiją.
Nepaisant strateginių tikslų, tokių kaip „Lietuva 2050“ vizija ar Nacionalinis pažangos planas, kol kas reali situacija rodo, jog pacientams tenka laukti vis ilgiau, o sveikatos sistemos reforma stringa.
