Varlės ženklas neva simbolizuoja tvarų gaminimo būdą ir darbuotojų gerovę
Vis daugiau maisto produktų „pasipuošia“ naujuoju ženklu, kuriame vaizduojama varlė, o aplink ją paslaptingas angliškas užrašas „Rainforest Alliance“ (liet. atogrąžų miškų aljansas). Internete gražiai skelbiama, neva tokiu ženklu paženklinti produktai atitinka aukštus gamybos standartus – visų pirma, yra tvarūs, o šiose įmonėse dirbantys žmonės yra gerbiami ir neišnaudojami. Tačiau panagrinėjus giliau, ženklas suteikia labiau neigiamas asociacijas.
Oficialiame šios nevyriausybinės organizacijos puslapyje pateikiama, kad aljanso tikslas yra skatinti verslą tapti atsakingu.
„Kuriame aljansą, kad apsaugotume miškus, pagerintume ūkininkų ir miškų bendruomenių pragyvenimo sąlygas, skatintume jų žmogaus teises ir padėtume jiems sušvelninti klimato krizę bei prie jos prisitaikyti“, – taip apibūdinama aljanso veikla.
2023 m. duomenimis, šiam, jau daugiau nei 35 metus veikiančiam aljansui priklauso 62 pasaulio šalys, kuriose dabar plačiai naudojamas ir varlės logotipas ant maisto produktų. Skelbiama, kad šis varlės ženklas reiškia tai, jog produktas buvo gaminamas atsižvelgiant ne tik į tvarumą, bet ir į žmogaus darbo sąlygas.
Kokius standartus gamintojams nustato organizacija?
Kavos ūkiai turi išlaikyti (arba atkurti) natūralų miško dangą taip, kad pavėsis padengtų 40% viso pasėlių ploto. Pagal standartą viename hektare turi būti ne mažiau kaip 70 medžių ir ne mažiau kaip 12 vietinių rūšių. Ūkiai, kurie neatitinka šių standartų, gali pateikti planą ir įrodymus, kad tokie standartai greitai būtų pasiekti, taip pat gali gauti „Rainforest Alliance“ sertifikatą.
Ūkininkams neleidžiama keisti natūralių vandens telkinių vagų. Naudoti pesticidus leidžiama, jei ūkininkas sukuria buferines zonas tarp dirbamos žemės ir kitų plotų.
Standartai taip pat draudžia laukinių gyvūnų kontrabandą, naikinti ekosistemas, išleisti nevalytus vandenis ir kitą gamtą niokojančią veiklą.
Darbuotojų „gerovė“ – plantacijose dirbantys mažamečiai ir prievartaujamos moterys
Prieš keletą metų šis aljansas gavo tikrą kritikos laviną po to, kai paaiškėjo, jog britų arbatos ženklas „Tetley“, priklausantis šiai nevyriausybinei organizacijai, nesugeba užtikrinti deramų sąlygų savo darbuotojams, dėl ko pagrinde ir gavo galimybę ženklintis „Rainforest Alliance“ emblema.
Šis arbatos prekės ženklas patronuoja bendrovę „Lujeri“, kuriai buvo pareikšti kaltinimai dėl apsaugos moterims nesudarymo, kur tiesiog plantacijose jas prievartaudavę darbuotojai vyrai, taip pat seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos. Bendrovė „Lujeri“ jau tada, kai jai buvo iškeltas ieškinys, teigė bendradarbiaujanti su „Rainforest Alliance“, kurio kodeksas reikalauja, kad su darbuotojais būtų elgiamasi pagarbiai ir paisant jų teises.
Kad būtų galima žymėti save kaip tvarų gamintoją, pakanka turėti tik planą kaip pasiekti tikslus
Vienas iš didžiausių šio ženklinimo minusų yra tas, jog „Rainforest Alliance“ nurodomi standartai nėra tokie griežti kaip gali pasirodyti. Ūkiams gali pakakti tik turėti planą – veiksmų seką – ką daryti, kad standartus atitikti. Jo įgyvendinti nėra būtina, kad būtų galima „pasipuošti“ varlės ženklu.
Net ir pažymėti produktai gali būti nepilnai atitinkantys nustatytus kriterijus. Taip nutiko su kava – joje gali būti tik 30% pupelių, užaugintų pagal nustatytus standartus, o likęs 70% gali jų neatitikti, bet nepaisant to, kava vis tiek bus pažymėta „Rainforest Alliance“ ženklu.
Tarp sertifikavimo sistemą praėjusių įmonių – žinomi pavadinimai
„Rainforest Alliance“ ženklą gauna gamintojai, praėję specialią sertifikavimo sistemą arba įrodę, kad ją gali praeiti. Jų sąraše gausu kasdien sutinkamų ženklų: vaisių tiekėjas „Dole“, „Lavazza“, „KitKat“, „Jacobs“, „Dove“, „Kaufland“, „Lofbergs“, „Lidl“, „Lipton“, „Marks&Spencer“, „Magnum“, „McCafe“, „Nesquik“, „Nescafe“, „McDonald’s“, „Nestea“, „Paulig“, „Solevita“, „Tchibo“, „Tetley“, „Tesco“, „Walmart“, „Subway“, „Mokate“ bei kiti.
Nevyriausybinę organizaciją net keturis kartus rėmė B. Geitso fondas
Nors aprašymas ir tikslai gražūs, iš tiesų po visomis šiomis skambiomis frazėmis slypi šis tas daugiau. Pasirodo, kad „Atogrąžų miškų aljansas“ ne vieną kartą buvo remtas Billo ir Melindos fondo lėšomis (remiantis jų oficialios svetainės duomenimis). Būtent šis fondas yra vienas didžiausių šio aljanso rėmėjų – pinigai į jį du kartus buvo įnešti 2007 metais ir dar du kartus 2011-aisiais bendrai aukoms pasiekiant maždaug 5 343 025 JAV dolerių sumą.
Taigi, ką tai reiškia?
Keletą metų atgal vienu turtingiausių pasaulio žmonių tituluojamas B. Geitsas pasiūlė kaip kovoti su aplinkos tarša – valgyti ne tikrą, bet sintetinę jautieną.
Pasirodo, karvės į aplinką išskiria metaną, kuris, Aplinkos apsaugos fondo duomenimis, yra 84 kartus stipresnis už anglies dioksidą. Todėl Geitsas siūlo veikiau valgyti sintetinę šios rūšies mėsą. „Prie skonio skirtumo galima priprasti, ir teigiama, kad laikui bėgant ji taps dar skanesnė“, – taip jis grindžia savo pasiūlymą.
Nepaisant to, dirbtinė mėsa ne tik, kaip įsitikinęs Geitsas, mažina taršą, bet ir „štampuoja“ naujus milijardierius. Pavyzdžiui, augalinės mėsos pradininkė „Beyond Meat“ 2019 m. tapo viešai žinoma ir vos per pirmus tris mėnesius jos akcijos pabrango 859%, kas sąlygojo, jog nežinoma bendrovė kone per naktį tapo itin populiaria.
Būtent ši įmonė viena pirmųjų pradėjo kurti biologiškai sintetinį maistą koduojant DNR seką, kad būtų atkurtas „tikrasis“ jo skonis. Net neabejojame, kad visai netolimoje ateityje valgysime ir mėsainio skonio plastiką, ir visus kitus lėtai aplinkoje yrančius produktus. O tai tikrai gerina ūkininkų darbo sąlygas, mat tam, kad tokius produktus „užauginti“ pakanka tiesiog dirbti laboratorijose.
Geitsas masiškai perkasi derlingus žemės sklypus JAV
Tačiau pats Geitsas, panašu, nemėgsta augalinės kilmės produktų, mat pats kaip reikiant save ir savo šeimos narius aprūpino tikros mėsos produktais įsigydamas kone didžiausią kiekį ūkių Valstijose.
Kai kuriems aplinkosaugininkams net kilo klausimų, kodėl Geitso propaguojama klimato taršą pasaulyje mažinti turinti politika išties negalioja jam pačiam.
2021 m. skelbtais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Geitsų šeima JAV įsigijusi daugiau kaip 269 tūkst. akrų ūkių, apimančių žemės ūkio paskirties žemę beveik 20-tyje valstijų, kuriose auginamos daržovės.
Primename „Agenda 2030“ „lenktynių į nulį“ taisykles: 0 kg mėsos, 0 kg pieno produktų ir 0 privačių transporto priemonių.
Tad pirkti ar ne produktus, pažymėtus varlės ženklu – spręsti jums.
