Sulaukėme JAV ir Kinijos vadovų susitikimo
Pirmadienį įvyko ilgai lauktas ir maždaug tris valandas trukęs JAV ir Kinijos lyderių susitikimas. Balyje vykstančio didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose surengtas šių dviejų valstybių vadovų susitikimas turėjo sustabdyti JAV ir Kinijos besitęsiančią priešpriešą[1].
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas gyvai susitiko pirmą kartą po J. Bideno pergalės 2020 m. prezidento rinkimuose. Abu lyderiai į labai lauktą susitikimą atvyko sustiprinę savo politines pozicijas.
Demokratai išlaikė JAV Senato kontrolę vidurio kadencijos rinkimuose, o Xi Jinpingas spalį Komunistų partijos nacionaliniame suvažiavime užsitikrino precedento neturinčią trečią penkerių metų kadenciją.
Vis dėlto, politikos ekspertų, apžvalgininkų ir žiniasklaidos atstovų ilgai lauktas susitikimas davė mažai vaisių.
Nors abiejų šalių pareiškimai leidžia susidaryti įspūdį, kad susitikimas buvo malonus ir pozityvus, pats didžiausias rezultatas – sutarimas, jog kitų metų pradžioje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas vyks į Kiniją ir toliau sieks spręsti kai kurias dvišalių santykių problemas.
Šis susitikimas nesuteikė apčiuopiamų rezultatų nei diskusijose apie JAV taikomas sankcijas Kinijai, nei Taivano, Šiaurės Korėjos ar Kinijos žmogaus teisių pažeidimo klausimais.
Dalis JAV ekspertų kritikuoja tokią laisvą prezidento J. Bideno poziciją Kinijos klausimu ir ragina nubrėžti Kinijai aiškias raudonas linijas. Tuo tarpu Lietuvoje – į susitikimą pažvelgta kitu kampu.
Vėl prisiminta skandalinga Lietuvos bei Kinijos atšalusių santykių istorija ir akcentuota, kad Vakarų valstybės, skirtingai nei Lietuva, neskuba nutraukti santykių su įtakinga Kinija ir net jaučiant augančią šios šalies grėsmę stengiasi palaikyti dialogą. Tuo metu Lietuva, viešai deklaruodama vertybinės politikos gaires, bene vienintelė žengia aštrios priešpriešos keliu.
J. Bideno ir Xi Jinpingo susitikimas buvo nuviliantis
Daugiau nei prieš dešimtmetį tiek J. Bidenas, tiek ir Xi Jinpingas buvo savo valstybių viceprezidentai, tačiau dabar jiems jau užimant aukščiausius šalių postus, įtampos jų santykiuose netrūksta.
Nepaisant to, prieš prasidedant deryboms abu vyrai šiltai pasisveikindami paminėjo savo ilgą pažintį ir pasidžiaugė ilgalaikiu JAV bei Kinijos bendradarbiavimu. Tačiau netrukus po susitikimo tapo aišku, kad pagrindinių klausimų, dėl kurių JAV ir Kinija šiuo metu konkuruoja ir nesutaria, išspręsti nepavyko[2].
O esminių diskusijos punktų netrūko. Praėjusį mėnesį JAV įvedė drastiškus eksporto draudimus tam tikroms pažangioms kinų puslaidininkių technologijoms.
Kalbėdamas apie JAV sankcijas Kinijos įmonėms, Kinijos lyderis sakė, kad Kinija nepritaria ekonominių ir prekybinių ryšių, taip pat mokslo ir technologijų mainų politizavimui ir ginklavimuisi. Jis sakė, kad prekybos ar technologijų karo pradėjimas, sienų ir barjerų statymas, siekis atsieti ir nutraukti tiekimo grandines prieštarauja rinkos ekonomikos principams ir kenkia tarptautinėms prekybos taisyklėms.
Savo ruožu JAV prezidentas J. Bidenas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų Sindziange, Tibete ir Honkonge, taip pat dėl žmogaus teisių pažeidimų. Kinija ilgą laiką tvirtina, kad šie klausimai yra vidaus politikos reikalai, į šią kategoriją priskirdama ir Taivano klausimą.
J. Bidenas pakartojo, kad JAV „vienos Kinijos politika“ nepasikeitė, tačiau kritikavo Kinijos spaudimą Taivanui, kuris kenkia taikai ir stabilumui sąsiauryje bei platesniame regione. Xi Jinpingas Taivaną pavadino „pirmąja raudona linija“, kurios negalima peržengti Kinijos ir JAV santykiuose. Jis pareiškė, kad tikisi, jog JAV savo žodžius suderins su veiksmais ir toliau laikysis „vienos Kinijos politikos“.
Abu lyderiai pabrėžė savo nepritarimą branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimui juos panaudoti Ukrainoje
JAV taip pat spaudė Kiniją užimti aiškesnę poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurio atžvilgiu Kinija stengėsi išlikti neutrali, nors vasario mėnesį ir pasirašė partnerystės sutartį su Maskva[3].
Baltieji rūmai skelbė, kad per susitikimą Xi Jinpingas ir J. Bidenas vis tik sutarė, kad branduolinis karas niekada neturėtų būti kariaujamas ir niekada negali būti laimėtas, ir pabrėžė savo nepritarimą branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimui juos panaudoti Ukrainoje, tačiau Kinijos spaudos atstovybės paskelbtame pranešime branduoliniai ginklai nebuvo paminėti.
Abu vadovai taip pat kalbėjo apie Šiaurės Korėją – ilgalaikę regioninio saugumo problemą. J. Bidenas perspėjo, kad jei Pekinas nesugebės pažaboti Pchenjano ginklų ambicijų, JAV sustiprins savo buvimą regione, o tai Pekinas supras kaip grėsmę savo saugumui.
Ekspertai kritikuoja pernelyg švelnią JAV poziciją
Kinijos politikos ekspertas JAV Gordonas Čangas nusivylė prezidento J. Bideno ir Kinijos lyderio susitikimu. Ekspertas įspėja, kad JAV turi primesti Pekinui savo žaidimo taisykles tam, kad iš tiesų pagerintų savo poziciją Kinijos atžvilgiu.
„Kol Vašingtonas kalbasi su Kinija, Xi režimas tęsia nepriimtiną ir pavojingą elgesį, o mes nenustatome ribų. Tik tada, kai mes nustatysime tam tikras ribas, mūsų požiūriu, padėtis pagerės. Jis turi galią užtikrinti raudonųjų linijų laikymąsi, tačiau klausimas yra politinė valia. Nėra aišku, ar J. Bidenas panaudos Amerikos galią joms įgyvendinti“, – kalba G. Čangas[4].
Eksperto teigimu, pastarasis susitikimas galbūt įvedė tam tikrą tvarką Taivano sąsiauryje, tačiau liko esminis klausimas: ar Xi Jinpingas tiki J. Bidenu.
„Xi matė, kaip J. Bidenas nesugebėjo Kinijai nustatyti raudonų linijų už atvirą Rusijos kariuomenės palaikymą Ukrainoje, ir gali manyti, kad gali panašiai ignoruoti J. Bideno perspėjimus dėl Taivano. Jau daug metų Kinijos pareigūnai kalba apie Mėnulį ir Marsą kaip apie suverenią Kinijos teritoriją.Vienintelė Kinijos ambicijų riba yra išorinė visatos riba“, – Kinijos ambicijas pabrėžia ekspertas.
G. Čangas taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, kad Kinijos policijos tarnybinės stotys šiuo metu yra įkurtos mažiausiai 54 pasaulio vietose, 30 skirtingų šalių, įskaitant vieną Niujorke. Jos esą leidžia Kinijos valdžios institucijoms stebėti savo piliečius užsienyje ir vykdyti policijos operacijas užsienio teritorijoje.
„Niujorke esanti policijos stotis labiau rodo Amerikos silpnumą nei Kinijos agresiją. Akivaizdu, kad Pekinas manė, jog gali išsisukti atidarydamas policijos nuovadą Amerikoje, nes Amerikos prezidentai dešimtmečius leido Kinijos konsuliniams pareigūnams ir Valstybės saugumo ministerijos agentams atvirai veikti mūsų žemėje. Atėjo laikas parodyti kinams, kad dabar mes visiškai netoleruojame mūsų suvereniteto pažeidimų. Tai darome, be kita ko, uždarydami tą Niujorko policijos nuovadą.“
Nepaisant kritikos, G. Čangas mano, kad Xi Jinpingo ir J. Bideno susitikimas buvo žingsnis teisinga kryptimi abiem supervalstybėms, kurios, kaip daugelis baiminosi, artėjo prie naujo Šaltojo karo. Tačiau, ekspertas taip pat pabrėžė, kad santykiai yra geri tada, kai gaunama tai, ko prašoma:
„Kinai tai žino. Mes taip pat turėtume tai žinoti“, – sako G. Čangas.
Raginama prisiminti kinų vykdomą genocidą
J. Bideno susitikimas pro akis neprasprūdo ir Rytų Turkistano valdžiai. Pekinui tęsiant daugelį metų trunkantį uigūrų etninės mažumos genocidą, Rytų Turkistano vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas Salihas Hudayaras sako, kad JAV prezidentui J. Bidenui nedera susitikti su Kinijos prezidentu.
Nors Baltieji rūmai teigė, kad prezidentas palietė Kinijos vyriausybės veiksmus Sindziange, Tibete ir Honkonge, taip pat žmogaus teises platesne prasme, išsamiau apie Rytų Turkestane, kurį Kinija vadina Sindziango uigūrų autonominiu regionu, vykdomą genocidą, tikėtina, kalbėta nebuvo.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos pateiktoje įvykių versijoje visiškai neminima, kad J. Bidenas būtų kėlęs žmogaus teisių klausimą. Vietoj to ministerija teigia, kad būtent Xi Jinpingas pažymėjo, jog laisvė, demokratija ir žmogaus teisės yra bendras žmonijos siekis[5].
„Rytų Turkistano gyventojai nepritaria šiam susitikimui. Prezidentui J. Bidenui, laisvojo pasaulio lyderiui, nedera susitikti su Kinijos diktatoriumi Xi Jinpingu ir kalbėti apie bendradarbiavimą, kai Kinija vykdo aktyvų uigūrų ir kitų tiurkų tautų genocidą Rytų Turkistane. Susitikimas su genocidą vykdančiu Kinijos diktatoriumi būtų priimtinas tik tuo atveju, jei prezidentas Bidenas aiškiai pasakytų Xi, kad JAV ir Laisvasis pasaulis daugiau neleis Kinijai nebaudžiamai vykdyti genocido. Rytų Turkistano žmonės jau seniai žvelgia į JAV kaip į vilties švyturį ir engiamųjų gynėjus. Jau seniai prašome JAV vadovaujamo laisvojo pasaulio įsikišti ir nutraukti Kinijos vykdomą kolonizacijos, genocido ir okupacijos kampaniją bei paremti Rytų Turkistano pastangas atgauti laisvę ir nepriklausomybę taip, kaip Laisvasis pasaulis remia Ukrainą“, – teigia S. Hudayras.
Rytų Turkistane, buvusioje suverenioje valstybėje, kurią šiuo metu valdo Kinijos komunistų partija, gyvena dauguma pasaulio etninių uigūrų ir nemažai kazachų, kirgizų bei kitų musulmonų daugumos tiurkų gyventojų.
Pasak vyriausybės tremtyje, nuo 2014 m. Kinijos vyriausybė vykdo genocido kampaniją, kurios metu milijonai uigūrų, kazachų, kirgizų ir kitų tiurkų tautų buvo internuoti koncentracijos stovyklose, kalėjimuose ir darbo stovyklose. Neseniai paskelbtos JT išvados rodo, kad uigūrų ir kitų tiurkų sulaikytieji buvo priverstinai indoktrinuojami, kankinami, prievartaujami ir seksualiai išnaudojami.
R. Karbauskis priminė Lietuvos santykius su Kinija
JAV ir Kinijos prezidentų susitikimas buvo plačiai nušviečiamas ir Lietuvoje. Tai daliai šalies politikų leido prisiminti pačios Lietuvos įtemptus santykius su Kinija. Politikas Ramūnas Karbauskis savo feisbuko paskyroje išsamiai pasidalino savo nuomone ir nevengė kritikos Lietuvos valdžiai.
Akcentuodamas tęsiamą JAV, kitų Vakarų valstybių ir Kinijos dialogą, R. Karbauskis pabrėžė, kad tokios situacijos tikriausiai nesitikėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir „jo eksperimentinės užsienio politikos veikėjai“[6].
„Prieš geras porą savaičių Kinijoje viešėjo ir Vokietijos kancleris. Tad niekas nei vakar, nei prieš kelias dienas Kinijai neiškasė karo kirvio. Bet tą padarė Lietuvos politikos „vanagėliai“ ir net nežada savo klaidos taisyti, nors reikia padaryti labai nedaug – pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą į Taipėjaus. Kad to užtektų, pasakė ir pati Kinija. Ar po JAV ir Kinijos lyderių susitikimo šiandien kažką negero padaręs jaučiasi Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, neaišku. Jis elgiasi Kinijos atžvilgiu taip, kaip niekam nenaudinga – nei Lietuvai, nei Kinijai. Jei kam ir naudinga, tai tik Rusijai“, – teigia R. Karbauskis.
R. Karbauskis akcentavo ir neaiškius Lietuvos valdžios santykius su kai kuriais JAV lobistais. Politikas priminė buvusį Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį ir jo pasitraukimo iš šio posto aplinkybes. R. Karbauskis pateikė pavyzdžius, kai Ž.Pavilionis viešai paatviravo, kad puikiai bendrauja su kai kuriais JAV kongresmenais, kuriuos pats pavadino „Lotynų – Kubos mafija“, per kurią daroma įtaka JAV Kongrese.
„Konservatorių ryšiai ir galimi įsipareigojimai tiems, kurie galbūt iš to, kad Lietuvos „vanagėliai“ kursto geopolitines aistras, kraunasi kažkokius dividendus, kelia labai daug ir rimtų klausimų. Vienas iš jų, kokia visos šios Lietuvos interesų išdavystės kaina? Pinigai? Medalis? Ar dar kažkas kita? Juk norisi žinoti, už kiek, ar už ką pardavė Lietuvą… Blogiausia, kad dėl jų, Lietuvos užsienio politikoje neliko vietos nei turiniui, nei formai. Šiems eksperimentinės politikos veikėjams visiškai nesvarbu, kad sodina Lietuvą ant parako statinės“, – piktinasi R. Karbauskis.
