Izraelio – „Hamas“ derybų neturėtų sutrykdyti net auganti įtampa
Jungtinių Valstijų administracija mano, kad padėties pablogėjimas Izraelio ir Libano pasienyje neturės įtakos žydų valstybės ir „Hamas“ deryboms dėl įkaitų, kuriuos laiko šis radikalus palestiniečių judėjimas, paleidimo ir ugnies nutraukimo Gazos Ruože. Apie tai per eilinį internetinį pasitarimą paskelbė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kirbis (John Kirby). [ref -1]
Jo buvo paklausta, ar Vašingtono administracija mano, kad šiaurės Izraelio apšaudymas iš Libano gali sutrikdyti konsultacijas dėl susitarimo sudarymo.
„Šiuo metu – pirmadienio ryte – nematome jokių ženklų, kad tai turės reikšmingą poveikį. Komandos vėl dirba. Mes ir toliau tikime, kad šalių nesutarimus galima išspręsti. Reikia kompromiso, reikia lyderystės. Štai į ką mes orientuojamės“, – atsakė Baltųjų rūmų atstovas. – Manau, kad dar per anksti spręsti, koks bus galutinis rezultatas. Nemanome, kad rezultatas turėtų būti eskaluojamas. Dar per anksti spręsti, ar tai turės kokios nors įtakos paliaubų deryboms.“
Liepos 27-osios vakarą Izraelio kariuomenė pranešė apie dar vieną masinį šalies šiaurinės dalies apšaudymą iš Libano. Viena iš raketų sprogo futbolo aikštelėje Majdal Shams kaime, dėl to žuvo 12 vaikų ir dar apie 40 žmonių buvo sužeisti. Izraelio valdžia dėl incidento kaltino Libaną ir šiitų organizaciją „Hezbollah“, žadėdama griežtą atsaką. Pastaroji neigia dalyvavusi incidente.
Liepos 28 d. CŽV direktorius Viljamas Bernsas (William Burns) Romoje susitiko su Izraelio, Egipto ir Kataro atstovais, kad pabandytų tarpininkauti dėl paliaubų Gazos Ruože ir įkaitų paleidimo. Tą pačią dieną „Mossad“ žvalgybos direktorius Davidas Barnea grįžo į Izraelį. Pasak Izraelio premjero biuro, kontaktai bus tęsiami artimiausiomis dienomis. Gegužės 31 d. JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) paskelbė naujo susitarimo dėl laipsniško taikos įvedimo Gazoje, numatančio šešių savaičių paliaubas bei apima Izraelio įkaitų, laikomų „Hamas“ mainais į šimtų palestiniečių kalinių paleidimą iš Izraelio kalėjimų, projekto sąlygas.
Tiesa, situaciją gali kiek apsunkinti nesena Izraelio ataka prieš „Hamas“ politinio biuro vadovą Ismailą Haniją (Ismail Haniyeh), kurios metu jis žuvo ir Irano pažadas atkeršyti – dėl to taikos derybos gali būti įšaldytos kelioms savaitėms ar net mėnesiams.
Suomijos prezidentas – konflikto šalims teks derėtis
Po pirmojo taikos Ukrainoje aptarimo etapo, į kurį nebuvo pakviesta Rusija, artėja etapas, kai turėtų prasidėti derybos, kuriose ji dalyvautų. Tai interviu „Le Monde“ pareiškė Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubas (Alexander Stubb).[1]
„Akivaizdu, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis manė, jog pirmasis derybų etapas turėtų vykti be agresoriaus. Dabar priėjome momentą, kai turėtų prasidėti derybos“, – teigė A. Stubas.
Jo nuomone, realybės principas yra tas, kad jei Kinija ir Globalių pietų šalys bus įtrauktos į derybas, tuomet turėtų dalyvauti ir Rusija.
A.Stubas mano, kad Ukrainos pusė šiuo metu yra daug stipresnėje padėtyje nei buvo prieš du mėnesius, nes gauna įrangą ir finansavimą.
„Nėra ir Rusijos proveržio. Rusija, mūsų duomenimis, nejuda į priekį, o jos nuostoliai yra dar didesni nei anksčiau“, – pridūrė jis.
Pasak Suomijos prezidento, tačiau Rusijos karių išvedimas iš Ukrainos teritorijų, jo nuomone, negali būti laikomas išankstine derybų pradžios sąlyga.
„Mūsų požiūriu, kelias į taiką yra aiškus: Rusija turi pasitraukti. Bet jūs negalite laikyti šio pasitraukimo išankstine sąlyga“, – tikino A. Stubas.
Jo nuomone, Kinija gali daug padaryti, kad užbaigtų karą, nes ji yra stiprioje pozicijoje Rusijos atžvilgiu.
Anksčiau „Bloomberg“, cituodama šaltinius, pranešė, kad Ukraina planuoja surengti antrą taikos viršūnių susitikimą iki lapkričio, kai Jungtinėse Valstijose vyks prezidento rinkimai, ir pakviesti Rusiją į renginį.
Pirmasis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko Biurgenstoko kurorte Šveicarijoje 2024 m. birželio 15–16 d. Jame buvo aptarti keli pagrindiniai punktai iš „taikos formulės“, kurią anksčiau pasiūlė V. Zelenskis, kad užbaigtų karą Ukrainoje. Susitikime dalyvavo daugiau nei 90 šalių ir organizacijų atstovai. Rusija nebuvo pakviesta į susitikimą, todėl Kinija taip pat atsisakė dalyvauti.
Visuomenininkas Gintaras Furmanavičius: Ukrainos ir Rusijos konfliktas artėja prie pabaigos
Vienaip ar kitaip visi mato, kad konfliktas artėja prie pabaigos. Galimybė susitarti buvo jo pradžioje, Stambule faktiškai buvo prieitai iki parašų dėjimo, bet atskrido tuometinis britų premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) ir užkirto kelią taikos sudarymui. Tai įrodantys dokumentai jau pasiekė viešumą.
Taikos konferencija vyko Šveicarijoje, bet ji faktiškai buvo apie nieką, nes nieko nebuvo nuspręsta, išskyrus tai, kad iš 10 taikos formulės punktų liko trys.
Susitiko politikai, pavalgė ikrų, brangiame viešbutyje išgėrė prabangaus šampano, ir tada tapo aišku, kad be Maskvos konflikto išspręsti nepavyks.
Apie tai pagaliau prabilo ir V. Zelenskis, nors dar neseniai Ukrainoje už tai buvo numatyta atsakomybė. Tik su kuo Rusijai derėtis? V. Zelenskio įgaliojimai baigėsi gegužę, Rados irgi eina į pabaigą.
Situacija fronte Ukrainai nėra palanki. Šiuo metu padėtis tokia, kad sąlygas deryboms diktuos Rusija, o jei kas jose ir nedalyvaus, tai bus ukrainiečiai. Ukrainos likimas sprendžiamas ne Kijeve. Tai visi turi suprasti.
Vengrų premjero Viktoro Orbano kelionės, prasidėjusios nuo JAV eksprezidento Donaldo Trampo ir pas jį pasibaigusios buvo vojažas, siekiant išsiaiškinti visų pusių pozicijas. Europa jį pasmerkė, bet tas žaidėjas, kuris „sėdi net ne atsarginių suolo, o rūbinėje“ , kuris nelabai ką gali pakeisti, yra ne kas kitas, o V. Zelenskis. Su Ursula fon der Lejen irgi niekas nesikalba, nes jos išrinkimas EK vadove yra fiasko.
Kaip viskas pasisuks toliau, sunku prognozuoti, nes yra tokių įvykių, kurių negalime nuspėti. Tarkim ar tikrai Kamala Haris bus demokratų kandidatė, kadangi jos reitingas JAV neauga. Kol jos nepatvirtino, nebūčiau tuo tikras.
Dar klausimas – ko bus imtasi prieš D. Trampą? Remiantis šiandienine situacija prognozėms dar anksti. Na taip, demokratai padarė gerą ėjimą patraukdami Džo Baideną, bet kuo daugiau kalbės K. Haris, tuo jos reitingai mažės, nes ji neatlaiko jokios kritikos.
Yra nemažai teigiančių, kad ji pagal JAV Konstituciją net negali būti prezidente, nes jos šaknys – imigrantiškos, tačiau aš to patvirtinti negaliu.
Apibendrinant – labai daug priklausys nuo rinkimų JAV baigties. Jeigu laimės demokratai, bus blogai, jeigu D. Trampas, kuris irgi nėra šventasis, bus sunku mūsų nemylimiems globalistams.
Bet kokiu atveju, karas Ukrainoje pasibaigs. Mano nuomone, žymiai sudėtingesnė situacija yra „Hamas“ – Izraelio konfliktas, turintis didesnę įtaką pasaulio raidai, todėl vis daugiau dėmesio bus skiriama jam.
Seimo narys Mindaugas Puidokas: taika Ukrainos atveju yra galima tiktai pasikeitus prezidentui JAV
Galvoju, kad taika Ukrainos atveju yra galima tiktai pasikeitus prezidentui JAV, bet jeigu prezidentu vietoje Dž. Baideno taps demokratų atstovė K. Hartis, didelė tikimybė, kad taikos susitarimą pasiekti Ukrainoje bus labai sudėtinga.
Istorija rodo, kad taikos susitarimai yra galimi tik tuo atveju, kai derybose dalyvauja abi kariaujančios pusės. Palyginimui, Korėjos karo taikos susitarimas nėra pasirašytas iki dabar, bet Olimpiadoje dalyvauja dvi Korėjos valstybės – Pietų ir Liaudies demokratinė respublika (šiauriečiai).
Jeigu prezidentu taptų D. Trampas, jis atvirai deklaruoja, kad stabdytų karo veiksmus ir per 24 val. pasiektų taikos susitarimą. Akivaizdu, kad ir tai realybėje tai įgyvendinti nebūtų lengva. Visgi D. Trampas ir jį supanti politinė bei karo ekspertų aplinka yra nusiteikusi ieškoti susitarimo su Rusija, siekiant užsitikrinti Rusijos nesikišimą į galimą susidūrimą Ramiajame vandenyne su Kinija.
Ekspertai per respublikonų kongresą atvirai pasakė, kad karas Ukrainoje yra Dž. Baideno ir JAV politikos klaida, kelianti grėsmę JAV saugumo interesams pasaulyje. Jie mano, kad tai veda link Trečiojo pasaulinio karo ir to būtina išvengti.
LRT ir kiti globalistų ruporai plauna smegenis Lietuvos bei kitų Europos šalių gyventojams, teigdami, kad D. Trampas, jo viceprezidentas ir minėti ekspertai kartu su verslininku Ilonu Masku atstovauja Kremliaus ir V. Putino interesams. Globalistų valdomai žiniasklaidai kelia siaubą siūlymai atsisakyti ukrainiečių narystės NATO ir pritarti Ukrainos neutralumui, mainais į tvarų taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos. Akivaizdu, kad einant link to Rusijai tektų siūlyti normalizuoti ekonominius santykius su Vokietija, Prancūzija, JAV ir kitomis Vakarų šalimis.
Amerikiečiai puikiai žino, kad Kinija kaip civilizacija, sprendimų priėmimui vadovaujasi visiškai kitokia logika. Kinas pasirengęs atvirai karinei konfrontacijai su Vakarais ir JAV tik tokiu atveju, jeigu bus užsitikrinęs Rusijos palaikymą bei bus garantuotas dėl savo pergalės.
Dėl to D.Trampui patariantys ekspertai mato vienintelę galimybę Trečiojo pasaulinio karo išvengimui – įtikinti Rusiją atsisakyti planų dalyvauti galimame kariniame susidūrime Kinijos pusėje.
Politologų Džono Miršaimerio ir Džefrio Sakso nuomone, Dž. Baidenas ir Vakarai padarė viską, kad atstumtų Rusiją ir nepalikti jai kito pasirinkimo, kaip tik siekti strateginės partnerystės su Kinija, tam tikra prasme patenkant į geopolitinę ir ekonominę priklausomybę nuo Pekino priimamų sprendimų.
Naujausi Vakarų ekspertų duomenys rodo, kad Kinija per savo satelitus teikia rusams detalią žvalgybinę informaciją ir yra suteikusi leidimą privačiam verslui plėsti ryšius su Rusijos įmonėmis: metalo dirbinių gamybai skirtų staklių importas per metus išaugo nuo 94 mln. JAV dolerių iki beveik 400 mln. Analogiškai išaugo dvejopos paskirties produktų importas, kurie gali būti panaudoti tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams.
Rusijos naujai pasirašytos sutartys su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija rodo, kad formuojasi ne tik ekonominis aljansas, pagrįstas BRICS, bet ir galinga karinė sąjunga, kaip atsvara NATO.
Grįžtant prie istorijos, dėl B. Džonsono sugriautų susitarimų Vakarai prarado galimybę sudaryti taiką geriausiomis Ukrainai sąlygomis. Šiuo metu, kai Rusija sėkmingai užima naujas teritorijas, ji nėra suinteresuota greito taikos susitarimo sudarymu. Tai lemia, kad dėl karių ir ginkluotės stokos fronte, per artimiausius kelis mėnesius Ukrainai kyla labai rimta grėsmė prarasti daugiau teritorijų ar net priėjimą prie Juodosios jūros, kas, vėlgi, galėtų turėti rimtos įtakos potencialioms deryboms. Matyt tai supranta ir Kijevas, todėl ir jis pagaliau prabilo, kad laikas kviesti Maskvą prie derybų stalo. Tik ar tai pavyks?
