Pasikeitė ukrainiečių lyderio retorika
Dauguma pasaulio šalių pažangą diplomatinio konflikto sprendimo srityje sieja su Rusijos dalyvavimu kitoje taikos konferencijoje, interviu Prancūzijos leidiniams teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.[1]
„Kadangi visas pasaulis nori, kad jie sėstų prie derybų stalo, mes negalime būti prieš tai“, – pridūrė politikas.
Kijevas planuoja parengti dokumentą apie pirmojo viršūnių susitikimo rezultatus, nustatyti datą Ukrainos diplomatams ir paprašyti užsienio partnerių padaryti tą patį, tęsė V. Zelenskis: „Kad lapkritį turėtume dokumentą, kuriame būtų viskas: teritorinis vientisumas, suverenitetas ir pan.“
Atsakydamas į klausimą, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos leido Rusijos kariams judėti į priekį Rytų Ukrainoje, jis nurodė, kad tam yra keletas priežasčių. Ukraina apmokė 14 brigadų, tai nebėra paslaptis, kad užtikrintų rotaciją ir suteiktų kovotojams poilsį. Bet jei tik trys iš 14 brigadų bus sukomplektuotos, ar tai sugebės sustabdyti Rusijos kariuomenę, stebėjosi Ukrainos prezidentas.
„Esame labai dėkingi už pagalbą, už kurią balsavo Ukrainos partneriai, už visus šiuos milijardus. Bet kaip vykdyti rotaciją, jei brigados nėra pilnos?“ – patikslino V. Zelenskis.
Prezidentas buvo paklaustas apie teritorinių nuolaidų galimybę. Jis patikino, kad Ukraina niekada neatsisakys savo teritorijų, nes tai prieštarautų Konstitucijai. Paklaustas apie galimą referendumą šiuo klausimu, jis atsakė: „To turėtų norėti Ukrainos žmonės. Atvirai kalbant, tai nėra geriausias variantas.“
Tačiau teritorijų grąžinimas kainuoja Ukrainai daug laiko ir žmonių gyvybių, pripažino prezidentas ir teigė, kad jų nebus įmanoma grąžinti vien karinėmis priemonėmis.
Deryboms trukdo Rusija?
Prezidento kanceliarija kalbėjo apie Ukrainos pasirengimą sąžiningoms deryboms, kurios vestų į tvarią taiką, ir išreiškė nuomonę, kad Rusijos valdžia nėra pasirengusi tokiam dialogui.[ref kt-2]
V. Zelenskis papasakojo apie planus pakviesti Rusijos delegaciją į antrąjį taikos viršūnių susitikimą ir pripažino, kad prezidentas Vladimiras Putinas gaus kvietimą, nepaisant Ukrainos prezidento patvirtinto draudimo derėtis su juo.
„Būkime sąžiningi, jei norime užbaigti karą, ir tam turime visas jėgas, ir jei pasaulis bus vieningas aplink Ukrainą – ką gi, mes kalbėsime su tais, kurie viską sprendžia Rusijoje“, – aiškino jis.
Maskva nedega noru sėsti prie derybų stalo
Rusijos valdžia ne kartą užsiminė apie Kijevo patvirtintą draudimą derėtis su Maskva, kaltindama Ukrainą nenoru pradėti dialogą.
„Savo ruožtu mes niekada neatsisakėme derėtis, visada kartojome, kad esame pasirengę tęsti dialogą“, – pabrėžė prezidentas V. Putinas.
Maskva reikalauja panaikinti tarptautines antirusiškas sankcijas, išvesti Ukrainos karius iš Donbaso, Chersono ir Zaporožės regionų, atsisakyti teritorinių pretenzijų į Krymo, Donbaso, Chersono ir Zaporožės regionus ir planų įstoti į NATO, taip pat įtvirtinti neutralų, neprisijungusį ir nebranduolinį statusą kaimyninei valstybei.
„Pirmasis taikos viršūnių susitikimas buvo visai ne taikos viršūnių susitikimas. Todėl pirmiausia turime suprasti, ką jie nori pasakyti“, – į Kijevo pareiškimus apie Maskvos pakvietimą sureagavo Kremlius.
Rusijos užsienio reikalų ministerija atsisakė dalyvauti tokiuose susitikimuose kaip pirmasis taikos viršūnių susitikimas.[2]
„Rusija yra atvira visoms iniciatyvoms ir atvira diplomatiniam susitarimui, bet matome, kad, deja, šiuo metu tokio abipusiškumo su Ukrainos puse nėra“, – nurodė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusijos reikalavimai Kijeve laikomi ultimatumu, kurio sąlygos jau įvardytos. Ukraina reikalauja grįžti prie 1991 metų sienų ir išvesti Rusijos karius už jų sienų.
