Suprasti akimirksniu
  • Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos sveikatos sistemoje nesiimta jokių pokyčių
  • Nepasiruošimas gali kainuoti papildomo laiko
  • Ligoninių pasiruošimą ekstremalioms situacijoms turi finansuoti Vyriausybė
  • Karo atveju civiliai būtų palikti „natūraliai atrankai“
Šaltiniai
Sistema
Šalies ligoninės nėra pasiruošusios karinėms grėsmėms. Levio Meiro Clancy'o/Unsplash nuotrauka

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos sveikatos sistemoje nesiimta jokių pokyčių

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pažėrė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kuri nuo pat karo Ukrainoje pradžios nesugebėjo pasirūpinti Lietuvos turimais resursais, jei karo grėsmė kiltų ir pas mus. Iki šiol sveikatos sistemoje – visiškas štilis, o nuo pernai metų – niekas nepadaryta. Apie būtinybę imtis priemonių taip pat kalba ekstremaliomis sąlygomis dirbantis karo medikas Andrejus Slavuckis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė per Vyriausybės valandą pasiteiravęs dabartinio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio apie tai, kas prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje buvo padaryta, kad Lietuvos sveikatos sistema būtų pasirengusi karo grėsmėms.

Politikas teigė pasiteiravęs, kiek šiuo metu medikų yra apmokyta teikti taktinės medicinos paslaugas, taip pat kiek papildomai yra įsigyta chirurginių rinkinių ir tam skirta pinigų, kiek lėšų yra skirta gydymo įstaigų požeminės infrastruktūros pritaikymui paslaugų teikimui bei ar visos gydymo įstaigos yra aprūpintos avariniais elektros tiekimo generatoriais.

Kadangi klausinėjimui buvo skirtas ribotas laikas, A. Veryga teigė nespėjęs pasiteirauti, ar jau yra rasta vieta, kur perkelti prie Baltarusijos sienos esančius valstybės sveikatos rezervo sandėlius.

„Atsakymas labai paprastas – nieko nepadaryta. Spręskit patys...“ – teigė A. Veryga.

Karas Ukrainoje trunka jau daugiau nei metus, o Lietuvos sveikatos sistemoje per tą laiką nepadaryta jokių pokyčių. Aurelijaus Verygos/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
Karas Ukrainoje trunka jau daugiau nei metus, o Lietuvos sveikatos sistemoje per tą laiką nepadaryta jokių pokyčių. Aurelijaus Verygos/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka

Atsakydamas į parlamentaro užduotus klausimus, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms sveikatos apsaugos sistemoje nevyksta atsietai nuo kitų sričių.

„Bendradarbiaujame su ekstremalų centru prie Vyriausybės, įstaigos yra apklaustos ir yra žinomi jų poreikiai, tačiau lėšų tam, skirtų iš valstybės biudžeto nėra, todėl žiūrima, ką galima padaryti iš vidinių resursų. Pasakyti apmokytų darbuotojų skaičiaus negaliu. Dėl įvairių požeminių patalpų ir kitų dalykų jau šiuo metu su kitomis gydymo įstaigomis žiūrime konkrečius projektus ir tai, kaip jie bus įgyvendinti“, – teigė ministras.

Nepasiruošimas gali kainuoti papildomo laiko

Karo medikas Andrejus Slavuckis, dirbantis karščiausių pasaulio taškų priešakinėse linijose, taip pat pažėrė kritikos Lietuvos sveikatos įstaigų nepasiruošimui ekstremalioms sąlygoms.

Pasak jo, Ukrainoje prasidėjęs karas parodė, kad šalies sveikatos įstaigos nebuvo pasiruošusios kariniams veiksmams ir dėl to prarado nemažai laiko.

„Iš karto Ukrainoje buvo matyti, kad medicinos įstaigos nebuvo pasiruošusios tokiam karui, nes kai kur operacinės buvo įrengtos aukštai, taigi teko skubiai jas įrengti rūsiuose. O tai atėmė daug laiko ir resursų. Taigi, kad būtų galima operuoti tokiomis sąlygomis, turi būti viskas paruošta po žeme, t. y. autonominės elektros, vandens tiekimo sistemos. Kai frontas juda, bet kuriuo metu ligoninė gali tapti fronto linijos ligonine, kur suveža visus sužeistuosius – karius ir civilius. Ir toms ligoninėms gilumoje bet kada gali tekti teikti chirurginę pagalbą po žeme“, – teigė A. Slavuckis[1].

Jis atkreipė dėmesį, kad ruošiantis galimai užklupsiančioms ekstremalioms situacijoms, rezerve būtinai reikia turėti visą chirurginę komplektaciją ir iš anksto visas ligonines aprūpinti apsaugomis nuo cheminių ir atominių atakų.

Taip pat, pasak mediko, labai svarbu vykdyti medicinines pratybas, mat jų metu galima identifikuoti opiausias gydymo įstaigų pasiruošimo problemas ir jas kaipmat išspręsti. Esą būtina apmokyti ekstremaliomis sąlygomis dirbti ir medikus – pavyzdžiui, kaip reikėtų elgtis, jei būtų atvežta 10-20 sužeistųjų ir kaip rūšiuoti ligonius esant reikalui.

Ekstremalioms situacijoms turi būti paruošta visa medicininė infrastruktūra. Pixabay/Pexels nuotrauka
Ekstremalioms situacijoms turi būti paruošta visa medicininė infrastruktūra. Pixabay/Pexels nuotrauka

Ligoninių pasiruošimą ekstremalioms situacijoms turi finansuoti Vyriausybė

A. Slavuckis įsitikinęs, kad viskas, kas yra susiję su civiline gynyba, turi būti finansuojama Vyriausybės, o ne atiduota vietinei iniciatyvai, kas gali nulemti skirtingą pasiruošimo lygį.

„Taip pat pati savivaldybė galėtų surasti resursų ir tai įgyvendinti iš mokesčių, kurių konkreti dalis turėtų būti privalomai skiriama civilinei gynybai. Tai turi būti kontroliuojama iš viršaus. O jeigu kurios nors savivaldybės neturi tokių galimybių, joms turi būti padedama“, – įsitikinęs medikas[1].

Mediko teigimu, dėl nepaprastosios padėties metu paralyžiuoto eismo ir įvestos komendanto valandos, ligoninėms labai svarbu iš anksto pasirūpinti būtinų resursų sankaupomis, kadangi gali nutikti taip, kad kelias savaites neveiktų logistinės sistemos.

Karo atveju civiliai būtų palikti „natūraliai atrankai“

Tuo tarpu A. Veryga į nedėkingą sveikatos sistemos pasiruošimą ekstremalioms situacijoms atkreipė dėmesį jau vasario pradžioje, akcentuodamas, kad jei dabar Lietuva būtų užpulta, civilių gyventojų paprasčiausiai nebūtų kur gydyti.

Politikas mano, kad Lietuvai ne tik nepakako COVID-19 pandemijos, kad pamatytų, jog esama sveikatos sistema gali būti pražūtinga, bet spyriu į minkštąją netapo ir Ukrainoje prasidėjęs karas, parodęs, kad gali būti visai kitaip, nei prieš tai buvo tikėtasi.

Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje esą nėra karo ligoninių, todėl sužeistuosius tektų gydyti civilinėse ligoninėse, kuriose gali tam pritrūkti ir personalo bei medicininių priemonių resursų, mat šiuo metu jų yra tiek, kiek apskaičiuota, kad reikalinga planiniam gydymui.