Investicijos – Kauno regione kuriamai karinei infrastruktūrai
Beveik 700 mln. eurų – tokio masto investicijos iki 2030 metų suplanuotos Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje, kur sparčiai plečiama karinė infrastruktūra. Šie projektai turėtų ne tik sustiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, bet ir parengti regioną Vokietijos brigados priėmimui, todėl Vidurio Lietuva artimiausiais metais taps viena svarbiausių šalies gynybos infrastruktūros plėtros teritorijų.
Didžiausia numatytų investicijų dalis bus skirta Pirmosios nacionalinės divizijos pajėgumams stiprinti. Šiems projektams planuojama beveik 230 mln. eurų, o dar apie 170 mln. eurų numatyta Rukloje vystomam karinio miestelio kompleksui, kuris turėtų tapti viena svarbiausių naujosios infrastruktūros dalių[1].
„Kauno regione kuriama karinė infrastruktūra reikšmingai prisideda prie Pirmosios nacionalinės divizijos pajėgumų išvystymo, stiprina oro gynybą, kuria daugiau tarnybos vietų ir suteikia modernias tarnybos sąlygas Lietuvos kariams.
Tai tiesioginė ir įvairialypė investicija į mūsų kariuomenės kovinę galią. Ši infrastruktūra kartu užtikrina, kad įgyvendiname savo, kaip priimančiosios šalies, įsipareigojimus sąjungininkams“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Didžiausias dėmesys – Ruklai ir nacionalinės divizijos poreikiams
Vienas svarbiausių projektų įgyvendinamas Rukloje, kur vystomas „Neries terasų“ kompleksas. Jame numatyti gyvenamieji ir administraciniai pastatai, valgykla, medicinos punktas, sporto, mokymų ir treniruočių erdvės, taip pat laisvalaikio zonos, logistikos infrastruktūra, keliai bei visi reikalingi inžineriniai tinklai.
Kompleksas plėtojamas dviem dalimis. Žemutinėje Neries terasoje nuolatinė logistinės paramos aikštelė jau baigta, o Aukštutinėje Neries terasoje statybos bus tęsiamos iki 2030 metų. Greta šių darbų Rukloje taip pat kuriama infrastruktūra tankų, logistikos, ryšių ir informacinių sistemų batalionams bei kitiems Pirmosios nacionalinės divizijos padaliniams.
Ruklos plėtra yra tik viena didesnio plano dalis, nes kariuomenės poreikiams skirti objektai kyla ir kitose regiono vietose. Kaune kuriama infrastruktūra, reikalinga inžinerijos pulkui ir žvalgybos batalionui, o Karmėlavoje statomi artilerijos pulkui bei artilerijos batalionui skirti objektai. Kartu šiame regione numatoma ir tolesnė oro gynybos infrastruktūros plėtra.
Gynybos infrastruktūrai visoje Lietuvoje – milijardinės investicijos
Vidurio Lietuvoje vykdomi projektai yra tik dalis gerokai platesnės karinės infrastruktūros plėtros. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, per artimiausius ketverius metus visoje Lietuvoje planuojama įgyvendinti maždaug 4 mlrd. eurų vertės projektų, kuriais siekiama didinti kariuomenės parengtį, gerinti tarnybos sąlygas ir užtikrinti tinkamą infrastruktūrą sąjungininkų pajėgoms.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad augančios išlaidos gynybai daro poveikį ir šalies ekonomikai. Skaičiuojama, jog apie 62 proc. gynybos biudžeto asignavimų sugrįžta į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje, todėl karinės infrastruktūros plėtra vertinama ne tik kaip investicija į saugumą, bet ir kaip papildomas impulsas vietos verslui bei paslaugų sektoriui.
Spartinant gynybos stiprinimą, pirkimus vis dar stabdo ilgi derinimai
Nors Lietuva sparčiai didina išlaidas gynybai ir investuoja ne tik į infrastruktūrą, bet ir į naują ginkluotę bei karinę techniką, dalis įsigijimų vis dar užtrunka gerokai ilgiau, nei būtų tikimasi esant dabartinei saugumo situacijai.
Rugpjūčio pabaigoje paviešinti Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatai parodė, kad 2023–2025 metais sudarius 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų sutarčių, kai kurių sprendimų derinimas truko nuo 30 iki 374 dienų, o tokie terminai, auditorių vertinimu, gali lėtinti strategiškai svarbių pajėgumų stiprinimą.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad problemą lemia ne vien pačių pirkimų sudėtingumas, bet ir nepakankamai aiškiai apibrėžtos institucijų funkcijos, išskaidyta atsakomybė bei papildomi derinimo etapai. Krašto apsaugos ministerijai rekomenduota aiškiau atskirti patariamųjų ir sprendimus priimančių institucijų kompetencijas bei nustatyti konkrečius terminus, o vienas siūlomų tikslų – pasiekti, kad sprendimų derinimas neužtruktų ilgiau nei 35 darbo dienas, kartu išlaikant skaidrumą ir tinkamą viešųjų pirkimų kontrolę.
