Britų Kolumbija dekriminalizavo heroiną, fentanilį ir kitus sunkius narkotikus
Viena iš didžiausių Kanados provincijų Britų Kolumbija pradeda įgyvendinti bandomąjį projektą, kuriuo trejų metų laikotarpiui visoje provincijoje yra dekriminalizuoti sunkieji narkotikai.
Nuo sausio 31 d. Britų Kolumbijoje vyresniems nei 18 metų provincijos gyventojams yra leidžiama su savimi turėti iki 2,5 gramų kokaino, heroino, fentanilio, metamfetamino ar morfino[1].
Asmenys, turintys mažiau nei 2,5 gramo šių narkotinių medžiagų nebus areštuojami, traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o narkotinės medžiagos taip pat nebus konfiskuojamos. Vietoj to, narkotikų turintiems gyventojams bus siūloma informacija apie priklausomybių gydymo paslaugas.
Šis bandymas Kanadoje vertinamas dviprasmiškai. Sprendimo šalininkai teigia, kad naujoji tvarka priklausomybių turinčius asmenis gali paskatinti gydytis, be to, taip bus sumažinamas mirčių ar perdozavimų skaičius. Tuo tarpu kritikai teigia, kad tokia politika nebus veiksminga ir tik prisidės prie jau dabar opios narkomanijos problemos įsigalėjimo.
Šis Britų Kolumbijos valdžios sprendimas nėra revoliucinis. Oregono valstija prieš keletą metų taip pat žengė analogišką žingsnį, o Portugalija dalį narkotikų dekriminalizavo dar amžiaus pradžioje. Vis dėlto, galutinis rezultatas šiose teritorijose šiandien yra visiškai skirtingas.
Dėl narkotikų dekriminalizavimo ekspertai ir politikai nesutaria
Britų Kolumbijos bandymu, kuris truks trejus metus, siekiama sustabdyti mirčių nuo perdozavimo skaičių, ypač išaugusį pastaraisiais metais. Provincija taip pat siekia išplėsti priklausomybės gydymo centrų galimybes ir programas.
Jau nuo šio antradienio, turintiems iki 2,5 g. vadinamųjų sunkiųjų narkotikų nebus keliamos jokios baudžiamosios bylos ir jų narkotikai nebus konfiskuojami. Vietoj to pareigūnai dalins korteles su informacija apie sveikatos priežiūros paslaugas, siūlys konsultacijas ir gydymo galimybes.
Kanados federalinė psichikos sveikatos ir priklausomybių ministrė Carolyn Bennett teigia, kad kokaino, heroino, fentanilio, metamfetamino, morfino – sunkiųjų narkotikų dekriminalizavimas yra esminis pokytis narkotikų politikoje, dėl kurio pirmenybė bus teikiama pasitikėjimo ir paramos plėtojimui, o ne tolesniam narkotikų kriminalizavimui.
Tačiau dalis šio plano kritikų Kanadoje teigia, kad jis nėra pakankamai griežtas ir kad 2,5 g. yra per maža riba, kuri neturės jokios reikšmės vartojantiems didelius narkotikų kiekius.
Britų Kolumbijos liberalų lyderis Kevinas Falkonas išreiškė susirūpinimą dėl vyriausybės pasirinktos dekriminalizavimo krypties ir akcentavo, kad situacija paveiks daugelį bendruomenės narių.
„Šis išskirtinis dėmesys narkomanijos žalos mažinimui sukėlė chaosą daugelyje bendruomenių. Joms sunku suprasti, kaip dekriminalizavus sunkiuosius narkotikus, tokius kaip heroinas, kokainas, metamfetaminas ir krekas, padėtis pagerės,“ – sako jis[2].
Oregonas sunkiuosius narkotikus dekriminalizuoti bandė nesėkmingai
2021 m. Oregonas tapo pirmąja JAV valstija, kuri dekriminalizavo sunkius narkotikus. Tačiau šis bandymas pasirodė ypač nesėkmingas: mirčių nuo perdozavimo padaugėjo net 39,4 proc[3].
Oregono sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, pirmaisiais dekriminalizavimo metais mažiau nei 1 proc. iš 16 000 sučiuptų asmenų kreipėsi dėl gydymo pagalbos centruose. Tuo tarpu valstija priklausomybių gydymui skyrė šimtus milijonų dolerių.
Neseniai Oregono sveikatos priežiūros tarnybos atliko ir šio bandymo auditą. Galutinėje jo ataskaitoje teigiama, kad narkotikų dekriminalizavimo priemonė buvo neveiksminga tiek sprendžiant mirtinų perdozavimų, tiek ir piktnaudžiavimo narkotikais problemas, o dėl bandymų, narkomanijos mastas net išplito.
2020 m. Oregono gyventojams buvo pateikta viliojanti koncepcija, kurioje ambicingai teigta, jog dekriminalizavimas padės narkotikus vartojantiems žmonėms ieškoti pagalbos valstybinėse pagalbos įstaigose, kurios vėliau skatins ilgalaikį priklausomybės gydymo procesą.
Portugalijos narkotikų dekriminalizavimo projektas skaičiuoja dešimtmečius
Visiškai kitoks scenarijus susiklostė Portugalijoje, kuri kadaise buvo tikra Europos narkotikų sostinė. Šiandien, valstybė yra laikoma retu sėkmės pavyzdžiu, o jos sistemą ne kartą žymiai mažiau sėkmingai pritaikyti bandė ir kitos valstybės, susiduriančios su narkomanijos iššūkiais.
1999 m. heroino, kokaino ir kitų sunkiųjų narkotikų vartojimas Portugalijoje buvo labai paplitęs. Apie 100 000 portugalų tuomet buvo pranešę apie priklausomybę nuo sunkiųjų narkotikų, dar tūkstančiai šios problemos niekam neatskleidė[4]. Dėl to, buvo imtasi permainų.
2001 m. Portugalija dekriminalizavo visų narkotikų laikymą asmeniniams poreikiams. Nuo tada, narkotikų laikymas asmeniniam vartojimui laikomas administraciniu nusižengimu: už tai nebėra baudžiama laisvės atėmimu, nesusiduriama su teistumu, stigmomis. Tiesa, narkotikai vis dar yra konfiskuojami, o už jų laikymą gali būti skiriamos administracinės nuobaudos, baudos arba viešieji darbai[5].
Be to, Portugalijoje su narkotikais pagauti asmenys turi stoti prieš trijų asmenų komisiją, kuri sprendžia dėl administracinių nuobaudų ir teikia siūlymus, kaip kovoti su asmens narkotikų vartojimo problema. Be to, asmuo iš karto gali gauti gydymą.
Žinoma, narkotikų dekriminalizavimas yra tik viena plataus masto politikos dalis. Visa reforma apima gydymo paslaugų prieinamumo didinimą, visuomenės švietimą, teisinės sistemos pertvarkas. O dar anksčiau Portugalijos valdžia skyrė didžiulius išteklius narkotikų prekeivių paieškai ir jų patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.
Vis dėlto, sunkus darbas atsiperka: nuo 2001 m. su narkotikais susijusių mirčių skaičius Portugalijoje sumenko ir dabar jau dešimtmečius išlieka mažesnis už ES vidurkį. Net narkotikus vartojančių kalinių, anksčiau nuteistų už narkotikų platinimą ir vartojimą, skaičius sumažėjo nuo 40 proc. iki 15 proc.
O ir baimė, kad dėl dekriminalizavimo padidės piktnaudžiavimas narkotikais, pasirodė esanti nepagrįsta. Per pastaruosius dešimtmečius narkotikų vartojimo rodikliai Portugalijoje taip pat yra žemesni už ES vidurkį, o bendras narkomanų skaičius sumažėjo.
Nors dekriminalizavimo šalininkai JAV ar Kanadoje dažnai pateikia sėkmingą Portugalijos pavyzdį, šalies sėkmė vis dėlto yra išimtis, o ne taisyklė. Aibė skirtingų valstybių bandė eiti panašiu keliu, tačiau neretu atveju, susidurdavo su dar didesnėmis problemomis, kai narkomanija toliau plinta, bet priklausomybę turintys asmenys vis tik vengia gydytis ir kreiptis pagalbos.
