Trumpas, bet aštrus konfliktas: Kanada atšaukia mokestį po D. Trumpo ultimatumo
Kanados vyriausybė paskelbė atšaukianti skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris būtų paveikęs JAV technologijų gigantus, įskaitant „Alphabet“, „Amazon“ ir „Meta“. Sprendimas priimtas vos keliomis dienomis po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė prekybos derybas su Kanada, apkaltinęs šią „tiesioginiu ir atviru išpuoliu prieš mūsų šalį“[1].
„Skaitmeninių paslaugų mokestis bus atšauktas, kad būtų galima svariai judėti derybose dėl naujų ekonominių ir saugumo santykių su Jungtinėmis Valstijomis“, pareiškė Kanados finansų ministras François-Philippe Champagne.
Mokestis būtų siekęs 3 proc. įmonės pajamų, gaunamų iš Kanados vartotojų, viršijančių 20 mln. dolerių per metus. Jis turėjo būti taikomas atgaline data nuo 2022 metų, o pirmieji mokėjimai suplanuoti birželio 30 dieną. JAV įmonėms tai galėjo kainuoti apie 3 mlrd. dolerių.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney patvirtino, kad sprendimas atšaukti mokestį buvo priimtas „tikintis prekybos susitarimo“ su JAV, o derybos bus atnaujintos artimiausiu metu, siekiant pasirašyti susitarimą iki liepos 21 dienos. Toks terminas buvo nustatytas birželio mėnesį G7 viršūnių susitikime Kananaskyje, Kanadoje[2].
D. Trumpo spaudimas, grasinimai tarifais ir idėja apie 51-ąją valstiją aštrina padėtį
Donaldas Trumpas, nuo šių metų sausio einantis antrąją kadenciją JAV prezidento poste, jau kurį laiką taiko agresyvią tarifų politiką Kanados atžvilgiu. Vasario mėnesį jis padidino importo iš Kanados tarifus iki 25 proc., energijos ištekliams palikdamas 10 proc. ribą.
Birželio 28 dieną D. Trumpas paskelbė, kasd nutraukia visas prekybos derybas su Kanada, grasindamas naujais tarifais, jei mokesčiai technologijų įmonėms nebus atšaukti.
„Mes nutraukiame visas derybas dėl prekybos su Kanada, įsigalioja nedelsiant. Pranešime jiems, kokius tarifus jie mokės už galimybę prekiauti su JAV, per artimiausias septynias dienas“, sakė D. Trumpas.
Kalbėdamas su „Fox News“, prezidentas taip pat pareiškė, kad Kanada yra „labai nemaloni derybų partnerė“ ir pakartojo savo idėją, kad „Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija“.
Amerikos iždo sekretorius Scottas Bessentas tą pačią dieną pripažino, jog D. Trumpo administracija žinojo apie planuojamą mokestį, bet tikėjosi, kad naujoji Kanados vyriausybė, vadovaujama M. Carney, sustabdys jo įgyvendinimą „kaip geros valios ženklą“. Jis pridūrė, kad planuojama pradėti tyrimą dėl šio mokesčio poveikio JAV verslui pagal 301 straipsnį.
Siekiant derybų įvestos laikinos priemonės: importo kvotos plienui
Nepaisant stiprios retorikos, abi šalys išlieka motyvuotos rasti kompromisą. Sekmadienį M. Carney ir D. Trumpas telefonu sutarė atnaujinti derybas. „Šiandieninis pranešimas padės atnaujinti derybas pagal grafiką, nustatytą liepos 21 dienai“, teigė M. Carney[3].
Tačiau penktadienį, reaguodama į D. Trumpo spaudimą, Kanada įvedė laikinas priemones: importo kvotas tam tikriems plieno gaminiams, kurioms viršijus taikomas 50 proc. tarifas. Šis sprendimas įsigaliojo nedelsiant ir bus peržiūrėtas po 30 dienų.
„Laikinoji prekybos priemonė padės stabilizuoti Kanados plieno rinką ir apsisaugoti nuo rizikos, kad JAV skirtas plienas bus nukreiptas į Kanadą“, rašoma vyriausybės pranešime.
Buvęs Kanados diplomatas Colinas Robertsonas tai įvertino kaip logišką žingsnį: „Kai Trumpas padvigubino tarifus, pažadėjome imtis veiksmų ir juos įgyvendinome. Bet tikiu, kad grįžus prie derybų, šias priemones bus galima panaikinti.“
Verslo bendruomenė išreiškia nerimą dėl nuolatinių svyravimų tarp derybų ir konfliktų
„Turime protingų žmonių, turime gamtos išteklių. Bet verslui reikia prognozuojamos aplinkos, o dabar to nėra“, sakė Goldy Hyder, Kanados verslo tarybos vadovas.
Buvęs Finansų ministerijos patarėjas Julianas Karaguesianas teigė, jog Carney sprendimas gali būti taktinis, parodyti, kad Kanada taip pat turi svertų. Jis priminė, kad Kanada yra didelis energijos išteklių eksportuotojas, galinti plėtoti prekybą su Indija, Kinija ar kitomis šalimis. „Šis mokestis nėra tarifas. Tai vidaus politika, kurios teisę turi kiekviena suvereni valstybė“, pabrėžė jis.
Tiek Kanados, tiek JAV ekspertai sutaria, kad ilgalaikė prekybos konfrontacija pakenktų abiems pusėms. Profesorius Jamesas Mohsas iš Naujojo Heiveno universiteto teigė: „Kai kalba pasisuka apie verslą, prekybos karas netarnaus nei Kanados, nei JAV interesams.“
Abi pusės turi stiprius motyvus pasiekti susitarimą: ne tik dėl ekonomikos, bet ir dėl geopolitinio signalo pasauliui, kad kaimynai gali susitarti. Derybų eiga iki liepos 21 dienos parodys, ar šis pragmatizmas viršys politines ambicijas.
