Kalbos apie asocijuotą narystę sukėlė painiavą
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney siekia sukurti išskirtinį Kanados ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo modelį. Apie galimybę suteikti Kanadai savotišką asocijuotos ES narės statusą pirmiausia pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis su vykstančiomis diskusijomis susipažinusiais pareigūnais.
Tačiau M. Carney netrukus patikslino, kad Kanada nesiekia formalios narystės Europos Sąjungoje. Jo teigimu, kalbama apie „unikalų aljansą“, kuris galėtų palengvinti prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimą strategiškai svarbiuose sektoriuose.
Dabartinė ES teisė nenumato universalaus „asocijuotos valstybės narės“ statuso. Europos Sąjunga palaiko skirtingo lygio santykius su Norvegija, Šveicarija, Jungtine Karalyste ir kitomis partnerėmis, tačiau kiekvienas modelis remiasi atskirais susitarimais. Kanadai taip pat reikėtų sukurti precedento neturinčią teisinę ir politinę konstrukciją.
Įtampa su JAV skatina Kanadą atsigręžti į Europą
Kanados iniciatyva siejama su smarkiai pablogėjusiais Otavos ir Vašingtono santykiais. JAV įvesti muitai ir užsitęsęs prekybos konfliktas paskatino Kanados vyriausybę sparčiau ieškoti alternatyvių eksporto rinkų bei strateginių partnerių.
Papildomą nerimą Kanadoje sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie šalies suverenitetą. Amerikos prezidentas socialiniuose tinkluose taip pat paskelbė žemėlapį, kuriame Kanada ir kelios kitos teritorijos buvo pavaizduotos uždengtos JAV vėliava.
Vis dėlto Kanados ekonomika tebėra glaudžiai susijusi su JAV. Abi šalis jungia integruotos automobilių, energetikos, žemės ūkio ir gynybos pramonės tiekimo grandinės. Todėl ryšių su Europa stiprinimas nėra greitas JAV rinkos pakeitimas – tai ilgalaikis mėginimas sumažinti priklausomybę nuo vienos valstybės.
Derybos apima energetiką, dirbtinį intelektą ir gynybą
Kanados ir ES atstovų svarstomas aljansas galėtų apimti gerokai daugiau nei tradicinę prekybą. Tarp prioritetinių sričių minimos energetika, kritinės žaliavos, dirbtinis intelektas, gynybos pramonė ir skaitmeninė infrastruktūra.
Abi pusės svarsto bendrus povandeninių duomenų kabelių, debesijos infrastruktūros, duomenų centrų ir palydovinių tinklų projektus. Kanada siekia tapti svarbesne energijos ir kritinių mineralų tiekėja Europai, o ES nori mažinti strateginę priklausomybę nuo nepatikimų arba politiškai rizikingų partnerių.
Galimi susitarimai dėl kvalifikuotų darbuotojų judėjimo ypač svarbūs technologijų, gynybos ir energetikos bendrovėms. Tačiau tai nebūtinai reikštų visišką laisvą asmenų judėjimą, koks galioja ES viduje. Labiau tikėtinos atskiros vizų, profesinių kvalifikacijų ir įdarbinimo taisyklės pasirinktiems sektoriams.
Kanada jau įtraukta į Europos gynybos iniciatyvas
Ryšiai nėra kuriami nuo nulio. Kanada tapo pirmąja ne Europos valstybe, prisijungusia prie ES programos SAFE, pagal kurią valstybėms narėms numatyta iki 150 mlrd. eurų paskolų bendriems gynybos pirkimams.
Susitarimas leidžia Kanados bendrovėms lengviau dalyvauti Europos gynybos tiekimo grandinėse ir bendruose pirkimuose. Pirmuoju Kanados projektu pagal SAFE tapo daugiau kaip 10 mln. eurų vertės bendrovės „Marconi Technologies“ sutartis dėl taktinių radijo sistemų Lenkijos kibernetinei vadovybei.
Šis bendradarbiavimas remiasi 2025 metų birželį pasirašyta Kanados ir ES saugumo bei gynybos partneryste. Nors ji nesukuria abipusės gynybos įsipareigojimų, dokumentas suteikia pagrindą bendriems veiksmams kibernetinio saugumo, gynybos pramonės, karinio mobilumo ir hibridinių grėsmių srityse.
Didžiausia kliūtis – net neužbaigta CETA ratifikacija
Kanada ir ES jau turi plataus masto ekonominį ir prekybos susitarimą CETA. Didžioji jo dalis laikinai taikoma nuo 2017 metų, todėl panaikinta daug muitų ir palengvintas įmonių patekimas į abiejų šalių rinkas.
Tačiau CETA vis dar nėra galutinai ratifikuotas visose ES valstybėse. Kai kuriose šalyse susitarimas susidūrė su politiniu pasipriešinimu dėl žemės ūkio, aplinkosaugos standartų ir investuotojų ginčų sprendimo mechanizmo.
Tai rodo, kaip sudėtinga būtų įgyvendinti dar ambicingesnį susitarimą. Net jeigu Europos Komisija ir Kanados vyriausybė rastų bendrą modelį, daliai jo nuostatų galėtų prireikti ES valstybių parlamentų pritarimo. Procesas galėtų trukti ne vienus metus.
Vokietija pasiūlė lankstesnės Europos idėją
Asocijuotos narystės sąvoka Europos diskusijose nėra visiškai nauja. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas anksčiau siūlė svarstyti kelių pakopų integracijos modelį, kuris leistų partnerėms glaudžiau dalyvauti tam tikrose ES politikos srityse dar netapus visateisėmis narėmis.
Iš pradžių tokia koncepcija daugiausia sieta su Ukraina ir kitomis narystės siekiančiomis Europos valstybėmis. Jos pritaikymas Kanadai reikštų visiškai kitokią kryptį – integraciją su geografiškai ne Europos valstybe, kuri nesiekia tapti visateise ES nare.
Briuselyje toks sumanymas gali būti vertinamas atsargiai. Išskirtinių privilegijų suteikimas Kanadai neišvengiamai sukeltų klausimų, ar panašių sąlygų neturėtų gauti Jungtinė Karalystė, Šveicarija arba kitos artimos ES partnerės.
Macrono ir Carney vizitas turės simbolinę reikšmę
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir M. Carney planuoja kartu apsilankyti Sen Pjero ir Mikelono salose. Ši Prancūzijai priklausanti teritorija yra prie pat Kanados krantų – maždaug už 20 kilometrų nuo Niufaundlendo.
Vizitas turi parodyti ne tik Kanados ir Prancūzijos artumą, bet ir abiejų valstybių įsipareigojimą teritoriniam suverenitetui. Ši žinia tapo ypač aktuali po D. Trumpo pareiškimų apie Kanadą ir jo administracijos spaudimo Grenlandijai.
M. Carney taip pat ketina Strasbūre kreiptis į Europos Parlamentą. Kalba turėtų tapti proga pristatyti Kanadą kaip strategiškai patikimą demokratinę partnerę, galinčią padėti Europai energetikos, žaliavų, technologijų ir saugumo srityse.
Kanada ieško ne naujos sąjungos, o didesnio pasirinkimo
Kanados posūkis į Europą nereiškia, kad Otava galėtų arba norėtų nutraukti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Dėl geografijos, prekybos apimties ir bendros gynybos infrastruktūros JAV liks svarbiausia Kanados ekonomine ir saugumo partnere.
Tačiau įtampa su Vašingtonu parodė, kokia rizikinga gali būti pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos rinkos. Glaudesnis aljansas su ES suteiktų Kanadai daugiau pasirinkimo, o Europos valstybėms – patikimą energijos, kritinių mineralų, technologijų ir gynybos pramonės partnerę.
Todėl svarstomas modelis tikriausiai bus ne Kanados „narystė“ Europos Sąjungoje, o kelių tarpusavyje susietų susitarimų sistema. Jeigu derybos bus sėkmingos, ji galėtų tapti nauju bendradarbiavimo tarp ES ir panašias vertybes išpažįstančių ne Europos valstybių pavyzdžiu.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Canada Eyes Associate Member Status With EU Amid US Tensions, WSJ Reports. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/13/canada-eyes-associate-member-status-with-eu-amid-us-tensions-wsj-reports
„Reuters“. (2026). Carney Pushes Idea of Making Canada Associate Member of EU, WSJ Reports. https://www.reuters.com/world/americas/carney-pushes-idea-making-canada-associate-member-eu-wsj-reports-2026-09-13/
„The Wall Street Journal“. (2026). Canada Seeks EU Associate Member Status as US Trade Talks Collapse. https://www.wsj.com/economy/canada-seeks-eu-associate-member-status-as-u-s-trade-talks-collapse-4eebec65
