ES valstybės sustabdė K. Kallas pasiūlytą aukšto lygio gynybos ekspertų grupę
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas patyrė dar vieną politinį pralaimėjimą – valstybių narių pasipriešinimas privertė Europos išorės veiksmų tarnybą paskutinę akimirką atsisakyti planuotos aukšto lygio gynybos ekspertų grupės. Ji turėjo įvertinti Europos karinių pajėgumų spragas ir pasiūlyti, kur reikėtų nukreipti strategines investicijas.
Apie iniciatyvą K. Kallas paskelbė rugsėjo pradžioje. Į grupę ketinta pakviesti buvusius politikus, kariškius ir saugumo ekspertus, galinčius iki Miuncheno saugumo konferencijos pateikti nestandartinių pasiūlymų dėl Europos gynybos. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms diplomatinė tarnyba pranešė, kad projektas nebus tęsiamas.
Oficialiai paaiškinta, jog dalis valstybių narių nusprendė, kad šiuo metu tai nėra tinkamas kelias. Neoficialiai ES pareigūnai „Euronews“ pasakojo apie daug didesnį nepasitenkinimą: vyriausybės jautėsi neinformuotos, neįtrauktos į ekspertų atranką ir pastatytos prieš jau beveik priimtą sprendimą.
Italija sukilo dėl buvusios gynybos ministrės įtraukimo
Ryžtingiausiai ekspertų grupės sudėčiai pasipriešino Italija. Romos nepasitenkinimą sukėlė buvusios gynybos ministrės Robertos Pinotti kandidatūra. Centro kairės politikė anksčiau dirbo Matteo Renzi ir Paolo Gentiloni vyriausybėse, todėl dabartinė Giorgios Meloni vadovaujama valdžia ją vertina kaip politinę oponentę.
Prie Italijos prisidėjo Prancūzija ir dar kelios valstybės. Jos teigė, kad ekspertų grupė nebuvo aptarta ministrų lygmeniu, nors jai ketinta patikėti politiškai jautrią užduotį – vertinti, kokia kryptimi turėtų būti plėtojami Europos gynybos pajėgumai.
Europos išorės veiksmų tarnyba laikėsi kitokios pozicijos. Kadangi grupė būtų buvusi tik patariamoji, jos kūrėjai nemanė, kad joje turi būti atstovaujama kiekvienai valstybei. Vis dėlto pasirinktas modelis sukėlė dvigubą konfliktą: įtrauktos šalys ginčijo konkrečias pavardes, o nepakviestos valstybės piktinosi likusios be vietos prie stalo.
Kritikuojama ne gynybos idėja, o sprendimų priėmimo būdas
Ginčas nereiškia, kad ES vyriausybės nepripažįsta būtinybės sparčiau stiprinti Europos gynybą. Rusijos karas prieš Ukrainą, Vašingtono reikalavimai europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą ir galimas JAV pajėgų Europoje peržiūrėjimas verčia valstybes ieškoti naujų sprendimų.
Diplomatų teigimu, pagrindinė problema buvo ne planuojamos grupės tikslas, bet jos pristatymo ir derinimo tvarka. K. Kallas administracija mėgino sukurti skubos pojūtį, tačiau daugelis sostinių iniciatyvą suprato kaip bandymą formuoti gynybos politiką be jų išankstinio pritarimo.
Tai ypač jautrus klausimas, nes nacionalinės vyriausybės nenori perduoti Briuseliui dar daugiau įtakos gynybos ir užsienio politikos srityse. ES institucijos gali koordinuoti, rengti pasiūlymus ir administruoti bendrus fondus, tačiau esminius sprendimus dėl kariuomenių, ginkluotės ir diplomatinių santykių vis dar priima valstybės narės.
K. Kallas kaltinama nepakankamai tariantis su ES sostinėmis
„Euronews“ kalbinti diplomatai teigė, kad buvusi Estijos premjerė ne visada tinkamai įvertina, kiek svarbus valstybėms nuolatinis konsultavimasis. Nacionalinės sostinės Europos išorės veiksmų tarnybą pirmiausia laiko joms padedančia diplomatijos struktūra, o ne savarankišku ES užsienio politikos centru.
K. Kallas jau anksčiau mėgino pristatyti plataus masto iniciatyvas, kurios nesulaukė pakankamo politinio palaikymo. 2025 metais ji pasiūlė Ukrainai skirti 40 mlrd. eurų karinės paramos paketą, tačiau ES vadovai šio plano nepatvirtino. K. Kallas pozicija dėl įšaldyto Rusijos turto naudojimo Ukrainai taip pat sulaukė kai kurių valstybių abejonių dėl teisinių ir finansinių pavojų.
Kritikos sulaukė ir kai kurie jos vieši pareiškimai. K. Kallas buvo kaltinama pernelyg griežtu tonu Kinijos atžvilgiu, įtemptais santykiais su JAV administracija bei pozicijomis Artimųjų Rytų klausimais. Tačiau dalis diplomatų pabrėžia, kad kritika nukreipta ne vien į pačią K. Kallas – ji atskleidžia struktūrinius visos ES užsienio politikos trūkumus.
K. Kallas atsidūrė tarp valstybių narių ir Ursulos von der Leyen
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams užima neįprastą institucinę padėtį. K. Kallas yra ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, ir valstybių narių politinė įgaliotinė, vadovaujanti Europos išorės veiksmų tarnybai. Ji privalo veikti Komisijoje, tačiau svarbiausiais klausimais vykdyti 27 valstybių suderintą politiką.
Tokią pusiausvyrą vis sunkiau išlaikyti, nes Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pati aktyviai veikia tarptautinėje politikoje. Komisija vis dažniau imasi iniciatyvos santykių su JAV, Kinija, Ukraina ir Izraeliu klausimais, nors formaliai dalis šių funkcijų turėtų tekti K. Kallas vadovaujamai diplomatinei tarnybai.
Tarp K. Kallas ir U. von der Leyen jau kilo nesutarimų dėl to, kas turėtų formuoti ES poziciją Izraelio ir kitais tarptautiniais klausimais. Todėl nesėkmingas bandymas sukurti gynybos ekspertų grupę nėra vien techninė klaida. Jis tampa argumentu tiems, kurie nori sumažinti Europos išorės veiksmų tarnybos savarankiškumą ir daugiau galios sutelkti Komisijoje.
Vokietija ir Prancūzija svarsto ES diplomatinės sistemos pertvarką
Prancūzija ir Vokietija pasiūlė pertvarkyti Europos išorės veiksmų tarnybą bei pakeisti jos santykį su Europos Komisija. Vienas svarstomų modelių numato K. Kallas kompetencijų išplėtimą prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse, tačiau kartu sustiprintų U. von der Leyen galutinę politinę kontrolę.
Kiti galimi variantai K. Kallas poziciją susilpnintų dar labiau – dalį funkcijų perleistų Komisijai arba grąžintų nacionalinėms vyriausybėms. K. Kallas į tai atsako, kad ES institucijų įgaliojimai yra nustatyti sutartyse ir negali būti paprastai perbraižyti administraciniu sprendimu.
Po neformalaus užsienio reikalų ministrų susitikimo Airijoje ji tikino, kad valstybės nenori visiškai perduoti užsienio politikos Komisijai. Ypač atsargiai tokią centralizaciją vertina mažesnės šalys, nes baiminasi, jog sustiprėjus Komisijai tik Prancūzija, Vokietija ir kitos didžiosios valstybės galėtų daryti realią įtaką sprendimams.
Mažųjų valstybių parama K. Kallas tampa vis trapesnė
Dalis Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos valstybių palaiko griežtą K. Kallas požiūrį į Rusiją. Baltijos šalims, Lenkijai ir Šiaurės Europos valstybėms jos pozicija dažnai atrodo artimesnė nei atsargesnis kai kurių Vakarų ir Pietų Europos vyriausybių požiūris.
Mažosios valstybės taip pat suinteresuotos išsaugoti dabartinę ES užsienio politikos struktūrą. Formali visų narių lygybė ir vienbalsiškumo principas leidžia joms dalyvauti priimant sprendimus, kuriuos labiau centralizuotoje sistemoje galėtų nulemti didžiųjų šalių interesai.
Tačiau nesuderintos iniciatyvos gali atstumti būtent tas šalis, kurių paramos K. Kallas reikia labiausiai. Gynybos ekspertų grupės istorija parodė, kad net sostinės, nepritariančios Europos Komisijos galios didinimui, kartu nenori, kad Europos išorės veiksmų tarnyba savarankiškai nustatinėtų politinę darbotvarkę.
Problema slypi ir pačioje ES užsienio politikos sistemoje
K. Kallas kritikai pagrįstai kelia klausimų dėl politinių konsultacijų, diplomatinių formuluočių ir gebėjimo burti koalicijas. Vis dėlto vien jos pakeitimas neišspręstų svarbiausio prieštaravimo: ES nori veikti kaip geopolitinė galia, tačiau jos užsienio politika tebėra priklausoma nuo 27 skirtingų vyriausybių interesų.
Daugeliu užsienio politikos klausimų sprendimai priimami vienbalsiai. Tai reiškia, kad viena valstybė gali sustabdyti sankcijas, bendrą pareiškimą ar pagalbos priemonę. Vyriausiasis įgaliotinis turi atstovauti bendrai ES pozicijai, tačiau negali jos sukurti, jeigu valstybės nesutaria.
Todėl dabartinė krizė yra ir asmeninė, ir institucinė. K. Kallas politinį pažeidžiamumą sustiprino jos pačios klaidos, bet konfliktą maitina neaiški riba tarp Komisijos, diplomatinės tarnybos ir nacionalinių sostinių. Kol ši riba nebus aiškiau apibrėžta, kiekvienas aktyvesnis ES užsienio politikos vadovas rizikuos būti kaltinamas arba neveiklumu, arba mėginimu peržengti jam suteiktus įgaliojimus.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Kaja Kallas Under Fire From EU Capitals When She Needs Them Most. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/09/kaja-kallas-under-fire-from-eu-capitals-when-she-needs-them-most
„Euronews“. (2026). EU Diplomatic Service Scraps New High-Level Defence Group Amid Pressure From Member States. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/07/eu-diplomatic-service-scraps-new-high-level-defence-group-amid-pressure-from-member-states
„Euronews“. (2026). EU to Gather ‘Brightest Minds’ to Boost Defence as Russia Threat Grows. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/01/eu-to-gather-brightest-minds-to-boost-defence-as-russia-threat-grows
„Euronews“. (2026). Germany and France Float Plan to Bring Kallas Under von der Leyen’s Supervision. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/31/germany-and-france-float-plan-to-bring-kallas-under-von-der-leyens-supervision
„Euronews“. (2026). Backlash Against Kallas Reveals Hard Truths of EU Foreign Policy. https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/13/backlash-against-kallas-reveals-hard-truths-of-eu-foreign-policy
