Aukštas IQ apibūdinamas kaip būsena, kelianti daugiau nei vieną sunkumą
Angelica Shiels teigimu, labai aukštas intelektas gali būti laikomas tam tikra neurodivergencijos forma, kuri veikia ne tik mąstymo būdą, bet ir santykių bei psichinės sveikatos raidą. Ji sako: „Žmonės dažnai pavydi aukšto intelekto, bet nedaugelis susimąsto, kokių problemų jis gali atnešti“.
Šaltinyje nurodoma, kad vidutinis intelekto koeficientas yra apie 100, o ypač protingų žmonių jis gali viršyti 140. Tokia skaičių skirtis pateikiama ne kaip vien pranašumas, o kaip rodiklis, kad šiems žmonėms dažnai tenka gyventi su kitokiu kasdienybės tempu ir kitokiu poreikiu nuolat gauti intelektinį krūvį.
Shiels aiškina, kad būtent dėl to įprasti dalykai jiems gali atrodyti pernelyg menkai sudėtingi. Kai kasdienybė nepatiria jų smalsumo ir neįtraukia pakankamai stipriai, atsiranda nuobodulys, kuris ilgainiui gali tapti rimtesnių sunkumų pradžia.[1]
Nuobodulys ir stimulo stoka gali virsti ilgalaikėmis pasekmėmis
Psichologė teigia, kad toks nuobodulys ilgainiui gali sietis su depresija, priklausomybėmis arba santykių problemomis. Šis ryšys šaltinyje pateikiamas kaip tiesioginė pasekmė to, kad žmogui trūksta nuolatinio intelektinio iššūkio.
Tai reiškia, kad aukštas intelekto koeficientas čia apibūdinamas ne kaip statiškas bruožas, o kaip veiksnys, galintis paveikti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu. Kai protas nuolat ieško stipresnio dirgiklio, o jo negauna, pasekmės gali paliesti ne tik nuotaiką, bet ir elgesį.
Šaltinis taip pat mini, kad dėl netinkamos aplinkos ar pasirinkimų toks žmogus gali priimti neapgalvotus sprendimus. Minimas pavyzdys, kai pasirenkama profesija, kuri neatitinka interesų, arba liekama bloguose santykiuose, nes atrodo, kad kitos išeities nėra.
Vienatvės jausmas stiprėja, kai aplinka neatitinka vidinio sudėtingumo
Imi Lo pabrėžia, kad labai protingi žmonės dažnai jaučiasi atsiskyrę nuo aplinkos, nes jiems sunku rasti žmonių, kurie juos iš tikrųjų suprastų. Jos žodžiais, „jei žmogus pagaliau susitinka su kitu, kuris atspindi jo intensyvumą ir supranta jo sudėtingumą, tai jam gali atnešti didžiulį palengvėjimą“.
Ši įžvalga svarbi todėl, kad ryšys su kitais čia suprantamas ne vien emociniu, bet ir intelektiniu lygmeniu. Kai tokio ryšio trūksta, atsiranda ne tik vienatvė, bet ir jausmas, kad aplinkoje nėra pakankamai artimų pašnekovų ar partnerių.
Dėl to santykiai tampa trapesni. Jeigu partneris nesugeba intelektualiai stimuliuoti, žmogus gali prarasti susidomėjimą ir vis labiau jaustis atitolęs nuo to, kas vyksta jo kasdienybėje.
Šaltinyje pateikiamas atsakas siejamas su supratimu ir pagalba
Nors visuomenė linkusi aukštą intelekto koeficientą laikyti dovana, šaltinyje jis pateikiamas kaip kelias, kuriame dažnai tenka susidurti su vienatve ir užstrigimu. Čia pabrėžiama, kad tokios problemos gali būti mažinamos per terapiją ir per geresnį savo poreikių atpažinimą.
Taip pat akcentuojama, kad svarbu kurti santykius, kurie patenkintų ir intelektinius, ir emocinius poreikius. Šaltinis neapsiriboja vien problemų išvardijimu, bet leidžia suprasti, kad aukštas intelektas tampa mažiau našta tada, kai žmogus randa aplinką, galinčią atliepti jo sudėtingumą.
Aukštas intelekto koeficientas yra ne tik pranašumas, bet ir atsakomybė. Kaip rašoma index.hr, svarbiausia tampa savęs pažinimas ir gebėjimas panaudoti gebėjimus taip, kad jie nevirstų izoliacija ar nelaimingumu.
Kur kreiptis pagalbos, jei sunku emociškai:
| Pagalba | Kontaktai |
|---|---|
| Skubi pagalba | 112 |
| Savižudybių prevencija (suaugusiems) | Vilties linija – 116 123 (visą parą) |
| Jaunimui | Jaunimo linija – +370 800 28888 (visą parą) |
| Vaikams | Vaikų linija – 116 111 (11:00–23:00) |
| Moterims | Pagalbos moterims linija – +370 800 66366 (visą parą) |
| Psichologinių krizių pagalbos centras | 1815 (I–V 9:00–19:00, VI 9:00–15:00) |
| Savižudybių prevencija „TuEsi“ | www.tuesi.lt |
