Moteris iš Nyderlandų dešimtmečius gyveno matydama žmones kaip drakonus
52 metų moteris iš Hagos pas medikus kreipėsi dėl vizualinių haliucinacijų, kurios ją lydėjo nuo vaikystės. Ji teigė, kad žiūrėdama į žmonių veidus matydavo, kaip jie transformuojasi į drakonus: oda pajuodavo, išaugdavo ilgos smailios ausys, išsikišdavo snukis, akys tapdavo milžiniškos ir švytinčios geltona, žalia, mėlyna ar raudona spalva.
Kartais drakoniški veidai atsirasdavo net be jokio žmogaus aplinkoje. Šios haliucinacijos buvo tokios trikdančios, kad moteriai darė įtaką bendravimui ir kasdieniam gyvenimui, sukeldamos baimę bendrauti ir net vengimą viešų vietų.
Iš pradžių atlikti kraujo tyrimai ir elektroencefalograma jokių pakitimų neparodė, tačiau magnetinio rezonanso tomografija atskleidė pažeidimų smegenų baltojoje medžiagoje, šalia lęšinio branduolio.
Manoma, kad tokie pažeidimai galėjo atsirasti dar gimimo metu dėl trumpalaikės deguonies stokos. Gydytojų vertinimu, tai galėjo sutrikdyti regos sistemas, kurios atsakingos už spalvų ir veidų atpažinimą.
Tokios židininės žalos pasekmės dažnai pasireiškia tik specifiniais suvokimo sutrikimais, todėl kasdienė rega išlieka normali, bet tam tikri vaizdiniai – šiuo atveju veidai – iškraipomi.
Diagnozė parodė itin retą prosopometamorfopsijos atvejį
Medikai nustatė, kad pacientė serga prosopometamorfopsija (PMO) – reta neurologine liga, iškraipančia veidų suvokimą. Žmogus, sergantis PMO, gali matyti, kaip veidai deformuojasi, atrodo demoniški, susilieja ar keičiasi į groteskiškus atvaizdus.
Dažniausiai ši būklė pasireiškia trumpai, tik kelias dienas ar savaites, tačiau moters atvejis išskirtinis – haliucinacijos ją lydėjo visą gyvenimą ir buvo neįprastai specifinės, nes visi žmonių veidai transformuodavosi į drakoniškus.
Šis atvejis ypatingas dar ir tuo, kad PMO medicininėje literatūroje aprašytas vos keliasdešimt kartų per šimtmetį, o dauguma pacientų patiria tik dalinius veido iškraipymus, pavyzdžiui, deformuojasi viena veido pusė (hemi-PMO). Pilnas ir nuolatinis veido pavertimas fantastiniais padarais, kaip nutiko šiai pacientei, laikomas itin retu fenomenu.
Gydytojai pažymi, kad tokios būklės tyrimas suteikia unikalią galimybę giliau suprasti žmogaus smegenų gebėjimą kurti veidų suvokimo modelius, kurie paprastai veikia nepastebimai, tačiau sutrikus gali sukurti kraupiai realistiškas haliucinacijas.
Gydymas sumažino haliucinacijas ir pagerino gyvenimo kokybę
Iš pradžių moteriai buvo paskirtas valproinės rūgšties kursas – šis vaistas dažniausiai naudojamas epilepsijai ir bipoliniams sutrikimams gydyti, tačiau jis padėjo suvaldyti ir regėjimo haliucinacijas.
Simptomai tapo retesni ir ne tokie intensyvūs, todėl pacientė galėjo lengviau bendrauti su žmonėmis ir atlikti kasdienes užduotis. Vis dėlto ilgainiui atsirado kitų šalutinių poveikių – pradėjo kamuoti garsinės haliucinacijos miego metu.
Siekiant sumažinti šiuos simptomus, gydytojai paskyrė kitą vaistą – rivastigminą, kuris paprastai naudojamas Alzheimerio ar Parkinsono ligos simptomams gydyti.
Šis preparatas pasirodė efektyvus: regėjimo iškraipymai tapo gerokai retesni, o pasitaikius, buvo lengviau pakeliami. Per trejus metus trunkantį gydymą moteris pastebėjo didelius pokyčius – stabilizavosi jos darbinė situacija, pagerėjo socialiniai ryšiai ir sumažėjo izoliacijos jausmas.
Medikai pabrėžia, kad nors liga neišnyko visiškai, tinkamai parinkta terapija leido sugrąžinti gyvenimo kokybę į priimtiną lygį, o tai itin svarbu tokios retos ir menkai ištirtos būklės atveju.
Kiti atvejai rodo, kad ši liga gali keisti veidus į demonus ar zombius
Nors nagrinėtoje moters atveju žmonių veidai virsdavo į drakoniškus, medicininėje literatūroje aprašyti ir kitokie, ne mažiau šiurpūs regėjimo iškraipymai.
Kai kurie pacientai pasakojo matę žmonių veidus tarsi „nutekėjusius“, lyg ištirpusius vaško figūras, kiti matė demonų, raganų ar zombių bruožus.
Buvo atvejų, kai veidai atrodė sulipdyti iš kelių dalių arba persikreipę tik į vieną pusę, kas mediciniškai vadinama hemi-prosopometamorfopsija.
Šios haliucinacijos gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių metų, o jų intensyvumas smarkiai skiriasi tarp pacientų. Nors rega dažniausiai išlieka visiškai normali, veido suvokimo centrai smegenyse iškraipo informaciją, todėl kasdieniai socialiniai kontaktai tampa dideliu iššūkiu.
