Tūkstančiai bevairių automobilių jau gatvėse, bet žmonių pasitikėjimo dar trūksta
Taksi be vairuotojo dar neseniai skambėjo kaip mokslinės fantastikos vizija, bet jau dabar San Franciske, Pekine, Rijade ir kituose didmiesčiuose tokie automobiliai važinėja realiomis sąlygomis.
Didžiosios technologijų bendrovės, kaip „Tesla“, „Pony AI“ ar „WeRide“, per pastaruosius metus ne tik pradėjo bandymus, bet ir perėjo į masinę robotaksų gamybą, žadėdamos tūkstantinius autoparkus ir komercines paslaugas dar iki 2026 metų.
Pavyzdžiui, „Tesla“ skelbia, kad iki 2025 metų pabaigos jos robotaksai galėtų aptarnauti net pusę JAV gyventojų. Šiuo metu jų paslaugos veikia Ostine (Teksasas), o artimiausiuose planuose – Kalifornija, Arizona, Florida ir Nevada. Technologijos pagrindas yra „Full Self-Driving“ programinė įranga, o E. Muskui tai galimybė tapti ne tik elektromobilių, bet ir autonominio transporto lyderiu.
Kinijos startuolis „Pony AI“ žengia dar toliau – Pekine, Guangdžou ir Šendžene jie jau pradėjo 24/7 bandymus, net nakties metu.[1] Įmonė planuoja daugiau nei 1000 robotaksų parką iki metų pabaigos. Tuo metu „WeRide“ neseniai paleido bandomąjį maršrutą Saudo Arabijoje, o Singapūre jau važinėja jų autonominiai autobusai.[2]
Saugumo klausimai kelia daugiau nerimo nei technologijos
Nors technologijos jau leidžia robotaksams važiuoti sklandžiai dieną ir naktį, didžiausiu iššūkiu tampa ne algoritmai, o žmonės.
Vairuotojai, keleiviai ir politikai vis dar įtariai žiūri į idėją, kad automobilis be žmogaus gali būti saugus. „WeRide“ atstovai atvirai pripažįsta, kad pagrindinis iššūkis dabar – ne inžinerinis, bet psichologinis ir reguliacinis.
„Tai jau yra pakankamai brandu, kad būtų diegiama plačiau, tačiau reikia laiko, kol visuomenė tai priims kaip normalų reiškinį“, – sako „WeRide“ generalinis direktorius Singapūre Kerry Xu.[3]
Įmonės investuoja į saugos pareigūnus, testavimą realiomis sąlygomis, viešumą ir duomenų skaidrumą. Tačiau incidentų vis dar pasitaiko – socialiniuose tinkluose netrūksta istorijų apie staiga sustojusius ar pasiklydusius robotaksus.
Elonas Muskas teigia, kad jo algoritmai išmoko iš milijonų pravažiuotų kilometrų, o patikimumas gerėja, bet daugelis analitikų skeptiškai vertina tokį optimizmą.[4]
Kodėl tai svarbu: ekonominės pasekmės ir taksistų profesijos likimas
Sėkmingas robotaksų įgyvendinimas gali pakeisti ne tik transportą, bet ir milijonus darbo vietų. Jei tokie automobiliai iš tiesų taps pagrindine pavėžėjimo forma, tradicinis taksistas gali tapti praeities figūra.
Vien JAV pavėžėjimo paslaugų rinka vertinama dešimtimis milijardų dolerių, o „Tesla“ tikisi šioje srityje užimti dominuojančią poziciją.
Vis daugiau miestų žvalgosi į autonomines transporto priemones ne tik dėl technologinio proveržio, bet ir dėl galimos naudos – mažesnių eilių, mažesnės taršos, geresnio paslaugų prieinamumo naktį ar atokiuose rajonuose.
Kinijos ir Persijos įlankos šalys į tokius sprendimus žiūri kaip į nacionalines strategijas, o vakaruose vis dar vyrauja diskusijos apie reguliavimą ir atsakomybę avarijų atveju.
Ateitis: automobilis tampa programėle ant ratų
Tuo metu automobilių gamintojai kalba apie visai kitokią patirtį – ne tik nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet ir naudotis automobiliu kaip darbo vieta ar poilsio zona.
„Qualcomm“ vadovai teigia, kad netrukus automobilis taps „programiškai apibrėžta erdve“ – vieta, kur susitinkame su dirbtiniu intelektu, užsisakome pietus ar dirbame.
„Jei galiu įlipti į automobilį ir susiplanuoti dieną su DI, tai jau nebe transporto priemonė, o išmanusis biuras“, – sakė ST Liew iš „Qualcomm“.
Galutinis klausimas išlieka: ar žmonės pasitikės sistema, kurioje už vairo yra nebe žmogus, o kodas? Kol kas pasaulis tik mokosi šio naujo bendro važiavimo formato. Bet viena aišku – robotaksai jau važiuoja, ir jų daugės.
