Dar vienas WEF užmojis: pasišovė net 75 proc. sumažinti pasaulyje naudojamų automobilių skaičių
Kontraversiškai vertinamo Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) vadovai pristatė dar vieną sensacingą idėją: skatina atsisakyti asmeninių automobilių ir taip neva sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekius.
Siekiama, kad 2050 m. visame pasaulyje automobilių skaičius sumažėtų vos iki 500 mln. Teigiama, kad taip sumažėtų ir į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekis.
Tačiau tokie pokyčiai būtų ne menkas globalios visuomenės susivienijimas kilniam tikslui, tačiau grandiozinis pokytis. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 1,45 mlrd. automobilių.
Tas pats WEF prognozuoja, kad iki 2050 m. šis skaičius pasieks 2,1 mlrd. Taigi, sumažinus automobilių skaičių iki 500 mln. automobilių, jų skaičius sumažėtų daugiau kaip 75 proc[1].
„Nei vienas miestas, nei viena įmonė negali įgyvendinti šios vizijos vieni. Glaudžiai bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriui, galime rasti novatoriškų, paveikių ir į aplinkybes atsižvelgiančių judumo sprendimų, kurie užtikrintų tvarią miestų ateitį“, – optimistiškai tokias permainas vertina WEF ekspertai.
Jų paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad privačių transporto priemonių atsisakymas leistų net 80 proc. sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Taip į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekis sumažėtų maždaug 3,9 mlrd. tonų per metus.
Dabar WEF ekspertai akcentuoja, kad būtent privačios, keleivinės transporto priemonės sukelia daugiau nei pusę miestų oro taršos. Dėl to, 2019 m. mirė 1,8 mln. žmonių, 2 mln. vaikų pasireiškė astma.
Atsižvelgiant į grėsmę visuomenės sveikatai, taršias transporto priemones raginama pamiršti, o vietoje jų, persėsti į elektrines. Sumažinus bendrą mašinų skaičių, tai leistų sumažinti ir spūstis keliuose, sumažėtų išlaidos, skiriamos kelių priežiūrai: iki 2050 m. būtų galima sutaupyti 5 trilijonų JAV dolerių per metus.
WEF Miestų transformacijos skyriaus vadovas Jeffas Merrittas ir „Visa“ vyriausiasis tvarumo pareigūnas Douglasas Sabo naujausioje WEF ataskaitoje teigė, kad vien transporto elektrifikavimas negali duoti rezultatų.
Jų teigimu, svarbiausia yra elektrifikavimo, viešojo transporto populiarinimo ir kompaktiškų miestų kūrimo sinergija[2].
„Šiuo metu transporto sektoriuje suvartojama 60 proc. pasaulio naftos, todėl spartesnis perėjimas prie elektrinių transporto priemonių turėtų būti prioritetas. Sinchronizuojant elektrifikavimą su perėjimu prie dalijimosi transportu, būtų galima sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir spręsti tokias problemas kaip spūstys, saugumas ir neefektyvus erdvės paskirstymas. Labai svarbu, kad kompaktiški miestai taip pat suteikia galimybę atgaivinti miestų teritorijas, sukurti ekonomiškai gyvybingesnes bendruomenes gerinant vietos paslaugas ir skatinant mišrios paskirties rajonus“, – sako ekspertai, akcentuodami „15 minučių miestų“ idėjos svarbą.
WEF siekia pritaikyti „15 minučių miesto“ konceptą
O apie „15 minučių miestus“ WEF kalba jau kuris laikas. Tai yra idėja, kuria siekiama, kad viskas, ko žmogui reikia, būtų pasiekiama per 15 minučių kelio pėsčiomis arba dviračiu iš bet kurios miesto vietos. Tai apima darbą, prekybos centrus, ugdymo įstaigas, sveikatos priežiūrą, laisvalaikį ir visus kitus patogumus, kurių gali prireikti įprastame gyvenime[3].
Šią idėją pastaraisiais metais aktyviai propagavo žymiausi miestų planuotojai ir net valdžios atstovai. Paryžiaus merė Anne Hidalgo per savo perrinkimo kampaniją pažadėjo Prancūzijos sostinėje įgyvendinti „15 minučių miesto schemą“.
Kelios Jungtinės Karalystės vietovės taip pat gali būti pritaikytos šiam konceptui. Pavyzdžiui, Oksfordo valdžia pareiškė, kad iki 2040 m. planuoja tapti pilnai funkcionuojančiu „15 minučių miestu“.
Žinoma, paversti įprastinę gyvenamąją vietovę „15 minučių miestu“ yra sudėtinga: tenka apriboti automobilių judėjimą, įvesti itin mažos taršos zonas ir svarbiausia – pakeisti dažnai kritišką vietos bendruomenių poziciją.
Jau anksčiau tūkstančiai žmonių prisijungė prie protesto akcijos Oksforde. Vietos gyventojai baiminosi, kad valdžia tiesiog uždarys juos individualiuose rajonuose. Tuo tarpu dalis politikų ir visuomenės veikėjų „15 minučių miesto“ idėją laiko tiesiog distopine.
Netolimoje ateityje – „nieko neturėsime ir būsime laimingi“
Dar vienas globalioje visuomenėje su dideliu nepasitikėjimu sutiktas WEF siūlymas – visiškas privačios nuosavybės atsisakymas. „Jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi“, – tai frazė iš dar 2016 m. WEF skirtos danų politikės Idos Auken esės, kurioje rašoma:
„Sveiki atvykę į 2030-uosius metus. Sveiki atvykę į mano miestą, o gal geriau sakyti mūsų miestą. Aš nieko neturiu. Man nepriklauso automobilis. Man nepriklauso joks namas. Neturiu jokių prietaisų ar drabužių. Jums tai gali atrodyti keista, bet mums, gyvenantiems šiame mieste, tai labai prasminga“.
Nors šiandien tokie miestai dar neegzistuoja, tačiau dažnas mūsų jau pastebime, kad žmogus iš tiesų yra raginamas turėti kuo mažiau: esame raginami nepirkti daugybės drabužių arba interjero detalių, visuomenė yra mokoma skolintis, nuomotis, dalintis viskuo, nuo mobiliojo įrenginio, iki dviračio ar automobilio.
Ištisus dešimtmečius prestižu ir sėkmės simboliu buvęs nuosavas nekilnojamas turtas (NT) dabar tampa tarsi „nebemadingas“ – vis daugiau žmonių tiesiog negali pajėgti įsigyti svajonių būsto ir pasiduoda spaudimui jo nelaikyti svarbia siekiamybe.
Tokie pokyčiai reiškia, kad privati nuosavybė po truputį, tačiau užtikrintai tampa mirštančiu konceptu: susidomėjimas NT nuosavybe yra žlugdomas, visuomenei be perstojo yra stumiamas dalijimosi politika grįstas gyvenimo būdas, asmenys nebeperka net fizinių žaidimų ar knygų.
Po truputį įsivyraujant tokiai tvarkai, aktyviausi WEF kritikai pabrėžia, kad šis pokytis palankiausias yra pasaulio galingiausiems: nieko neturintis žmogus kartu neturi ir ko prarasti, o dėl to, gali tapti labiau paveikus įvairioms manipuliacijoms ir politiniam spaudimui.
Už visų WEF idėjų stovi organizacijos įkūrėjas K. Schwabas
Ir su visais tokiais globaliais pokyčiais yra susijęs ne kas kitas, o WEF įkūrėjas Klausas Schwabas. Akyliausieji pastebi, kad šis asmuo visuomet sėdi pirmoje eilėje esminių pokyčių akivaizdoje.
Žinoma, tai, kad jis visuomet yra esminių visuomenės lūžių centre lemia jo ryšiai. Būdamas Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėju ir veidu, jis jau daugiau kaip 50 metų į Davoso susitikimus kviečia valstybių vadovus, verslo lyderius ir akademinio bei mokslinio pasaulio elitą.
Tačiau tokia įtaka verčia šia asmenybe pasidomėti labiau, o tada, kyla tik dar daugiau klausimų apie tai, kad iš tiesų yra K. Schwabas ir kokie yra tikrieji jo siekiai.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu jis užsitraukė daugelio žmonių nemalonę dėl plačiai aparinėtos Didžiojo persitvarkymo – plataus masto pastangų pertvarkyti civilizaciją, idėjos.
Kalbėdamas apie šį savo sumanymą K. Schwabas teigė, kad visuomenėje būtina skatinti skaidrumą. Ironiška, bet apie patį K. Schwabą yra žinoma ypatingai mažai informacijos, kuri nebūtų perfiltruota ir redaguota iki tobulumo.
Aišku yra tai, kad K. Schwabas gimė 1938 m. Vokietijoje. Jaunystėje jis dirbo įvairiose inžinerijos įmonėse, vėliau baigė mechanikos inžinerijos studijas Ciuriche, mokėsi ekonomikos, o vėliau parengė daktaro disertaciją Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje.
1966 m., Ciuriche, Šveicarijos federaliniame technologijos institute (ETH) jis įgijo inžinerijos mokslų daktaro laipsnį, 1967 m. Fribūro universitete įgijo ekonomikos daktaro laipsnį[4].
Savo akademines žinias jis kaupė ir už Atlanto. Įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį Johno F. Kennedy mokykloje Harvarde. Ten jam dėstė Henris Kissingeris, kuris, kaip vėliau teigė pats K. Schwabas, buvo vienas iš 3-4 asmenybių, padariusių didžiausią įtaką jo mąstymui.
O kontraversiško WEF įkūrimą paskatino kita kontraversiška organizacija – Romos klubas, kuris taip pat propaguoja pasaulinio valdymo modelį, kuriam vadovauja technokratinis elitas.
Pats K. Schwabas iki WEF įkūrimo buvo siejamas su itin neigiamomis veiklomis. Eidamas vadovaujančias pareigas „Sulzer Escher Wyss“ bendrovėje, jis siekė padėti Pietų Afrikos Respublikos režimo, tuo metu labiausiai su naciais besiribojančios vyriausybės pasaulyje, branduoliniams užmojams. Vėliau, jau su WEF, K. Schwabas į viešumą vėl kėlė diskusijas apie eugenikos paveiktą populiacijos kontrolės politiką.
Nerimas dėl augančios WEF įtakos – ne tik konspiracinių teorijų šalininkų gretose
Dėl to, WEF tikslais abejoja ne tik įvairių konspiracinių teorijų šalininkai, tačiau ir tie, kurie nėra linkę sutikti su tuo, kad pasaulio kontrolė turi būti sutelkta neaiškių tikslų vienijamų milijardierių rankose.
WEF kritikai ypač atkreipia dėmesį į šios organizacijos ir paties K. Schwabo deklaruojamą „neoliberalizmą“. Pavyzdžiui, K. Schwabas mano, kad pasauliui reikia naujos „socialinės sutarties, kuri pakeistų būsimą pasaulinių santykių būklę, nacionalinių ekonomikų kryptį, visuomenių prioritetus, verslo modelių pobūdį ir pasaulinio bendro turto valdymą“.
Bet esminė tokio persitvarkymo sąvoką yra „suinteresuotųjų šalių kapitalizmas“: tvarka, kai įmonės ne tik optimizuoja trumpalaikį pelną akcininkams, bet ir siekia kurti ilgalaikę vertę, atsižvelgdamos į visų suinteresuotųjų šalių ir visos visuomenės poreikius[5].
Skatindamas „suinteresuotųjų šalių kapitalizmą“, K. Schwabas drauge ragina skatinti ir tris kitas vertybes: žmones, planetą ir taiką. WEF įkūrėjo teigimu, vyriausybės, įmonės ir pilietinė visuomenė turėtų bendradarbiauti, kad įgyvendintų šių vertybių apsaugą ir „suinteresuotųjų šalių kapitalizmo“ įgyvendinimą.
Tuo tarpu kritikai pažymi, kad nepaisant to, kad K. Schwabas remiasi neoliberalų idėjomis, jo pagrindinis įsipareigojimas yra politiniai ir ekonominiai susitarimai, kurie anksčiau buvo vadinami tiesiog korporatyvizmu.
Aktyviausių WEF kritikų teigimu, čia ir yra šios organizacijos problema: susirinkti į tarptautinę konferenciją aptarti verslo aplinkos ir užmegzti naudingų ryšių yra visiškai normalu. Verslo lyderiai, politikai ir NVO atstovai tai daro nuolat.
Tačiau visiškai kitas dalykas yra tuomet, kai tokia organizacija kaip WEF ir jos vadovas K. Schwabas nusprendžia, kad atėjo laikas pertvarkyti pasaulį ir pertvarkyti visą planetą pagal korporatyvistinį modelį.
