Vienas didžiausių pasaulinių tyrimų patvirtino ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kasos vėžio
Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC), priklausančios Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), vadovaujamas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 2,5 mln. žmonių iš Azijos, Australijos, Europos ir Šiaurės Amerikos, atskleidė reikšmingą, nors ir santykinai nedidelį, ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kasos vėžio rizikos.
Kaip nurodė tyrimo bendraautorius daktaras Pietro Ferrari, „alkoholis jau seniai laikomas kancerogenu, tačiau iki šiol ryšys būtent su kasos vėžiu buvo laikomas nepakankamai įrodytu“. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale PLOS Medicine[1].
Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad kiekvienas papildomas 10 gramų gryno alkoholio per dieną padidina kasos vėžio riziką 3 procentais. Tai atitinka maždaug vieną standartinį alkoholio vienetą (pvz., mažą bokalą alaus ar taurę vyno).
Moterys, kurios suvartojo 15–30 gramų alkoholio per dieną (apie 1–2 gėrimus), turėjo 12 proc. didesnę riziką, palyginti su lengvais gėrėjais. Vyrų grupėje tie, kurie vartojo 30–60 gramų per dieną, riziką padidino 15 proc., o virš 60 gramų – net 36 proc.
Svarbu paminėti, kad tyrimas nustatė šią sąsają nepriklausomai nuo rūkymo ir tai reiškia, kad alkoholis pats savaime yra nepriklausomas rizikos veiksnys, o ne tik netiesioginis veiksnys per kartu vykstantį rūkymą.
Rizika didėja net ir vidutiniškai vartojant alkoholį
Tyrimo autoriai paaiškina, kad alkoholis gali sukelti kasos ląstelių pažeidimus per oksidacinį stresą, uždegiminius procesus, mikrobiotos pusiausvyros sutrikdymą ir DNR žalą. Ilgainiui tai gali sukelti kasos fibrozę ir onkologinių ląstelių susidarymą.
Be to, buvo nustatyta, kad didžiausia rizika siejama su alaus ir stipriųjų gėrimų vartojimu, o tuo tarpu vyno vartojimas reikšmingo poveikio neparodė.
Įdomu tai, kad šis ryšys nebuvo pastebėtas tarp Azijos dalyvių, galimai dėl genetinių skirtumų alkoholio metabolizme. Kai kurių genų variantai dažnesni Azijoje lemia stipresnę fiziologinę reakciją į alkoholį ir dažnesnį alkoholio vengimą[2].
Tyrimo autoriai pripažįsta, kad šie rezultatai gauti tik iš vienkartinio suaugusiųjų alkoholio vartojimo įvertinimo. Todėl būtina atlikti papildomus tyrimus, siekiant suprasti viso gyvenimo vartojimo, ypač jaunystėje ir per epizodinį (pvz., „binge drinking“) gėrimą, poveikį.
Kaip pastebėjo WebMD gydytoja Neha Pathak, „šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad saugios alkoholio dozės, kai kalbame apie vėžio riziką, nėra“. Tai ypač svarbu žinant, kad kasmet apie 75 000 amerikiečių diagnozuojamas vėžys, susijęs su alkoholio vartojimu.
