Siekis tapti saugiausia valstybe nuo biologinių grėsmių
Jungtinė Karalystė paskelbė įgyvendinanti ambicingą biologinio saugumo strategiją, kurios tikslas – iki 2030 metų tapti šalimi, geriausiai pasirengusia bet kokiems biologiniams pavojams: nuo natūralių ligų protrūkių iki bioterorizmo ar net laboratorinių incidentų.[1]
Remiantis 2025 m. viduryje paskelbta ataskaita, šiuo metu jau įgyvendinta apie 70 proc. suplanuotų veiksmų (26 iš 44), o svarbiausia naujovė – programos „Pegasus“ paleidimas.
Kas yra programa „Pegasus“?
„Pegasus“ – tai nacionalinis pandeminis pasirengimo planas, kurį kuria ir įgyvendina Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA). Programa testuoja, kaip veiktų šalis esant naujai, staigiai plintančiai infekcinei ligai.
Pagal šį planą, atliekami realūs testai, vertinantys:
- Kiek greitai sveikatos sistema gali reaguoti į pavojų,
- Ar pakanka vakcinų bei medicininės įrangos,
- Kaip koordinuojamos viešosios žinutės ir krizės valdymas.
Pirmasis „Pegasus“ testas įvyko 2023 m. gruodžio mėnesį. Jis įtraukė 22 valstybines agentūras, tarp jų – NHS, kariuomenę, sveikatos apsaugos departamentą ir vietos savivaldą. Viskas buvo atliekama kaip tikroviška pandemijos simuliacija.
Ko išmoko iš COVID-19?
Ataskaitoje pripažįstama, kad COVID-19 pandemija atskleidė daug spragų: trūko koordinacijos, informacijos perdavimas buvo lėtas, atsargos – ribotos. „Pegasus“ programa siekia užtikrinti, kad ateityje šios klaidos nebepasikartotų.
Be to, Jungtinė Karalystė atnaujino nacionalines grėsmių analizės sistemas, sukūrė greitesnius patogenų sekoskaitos (genų analizės) įrankius, isteigė patogenų stebėsenos grupes ir investavo į naujas vakcinų gamybos technologijas.
Biologinis saugumas apima ne tik pandemijas
Biologinio saugumo strategija apima kur kas daugiau nei tik virusinių ligų grėsmes. Joje atsižvelgiama į atsparių antibiotikams bakterijų plitimą, galimus incidentus laboratorijose, kur dirbama su pavojingomis medžiagomis, taip pat kibernetines atakas, galinčias sutrikdyti biologinių duomenų sistemas.
Į strategiją įtrauktos ir rizikos, susijusios su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu, ypač kai kalbama apie naujas biotechnologijas. Ataskaitoje išskiriami penki prioritetai: rizikos identifikavimas, pasirengimas, reagavimas, atsigavimas po incidentų ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Pastarajam skiriamas ypatingas dėmesys – ypač glaudžiai bendradarbiaujama su Jungtinėmis Tautomis, Pasaulio sveikatos organizacija bei NATO.
Ko galėtų pasimokyti ir kitos šalys?
Didžioji Britanija siekia tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Ji pabrėžia, kad pasirengimas biologinėms grėsmėms turi būti nuolatinis procesas – ne tik atsakas po įvykio.
Pasak UKHSA vadovų, biologinis saugumas yra ne tik sveikatos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Kuo geriau pasiruošime šiandien, tuo daugiau gyvybių išgelbėsime rytoj“ – rašoma ataskaitos įžangoje.
