Didžiausias balsavimo sistemos pokytis nuo 1969-ųjų
Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė apie planus sumažinti balsavimo amžių iki 16 metų Anglijoje ir Šiaurės Airijoje. Tai reikštų, kad teisę balsuoti turėtų 16-mečiai visoje šalyje – taip būtų sulyginta sistema su Škotija ir Velsu, kur ši nuostata jau galioja. Jei siūlymui pritars parlamentas, pokyčiai įsigalios jau per artimiausius visuotinius rinkimus.
„Imamės veiksmų, kad panaikintume kliūtis dalyvauti rinkimuose ir sudarytume daugiau galimybių žmonėms įsitraukti į JK demokratiją“, – pareiškė vicepremjerė Angela Rayner.[1]
Šis žingsnis bus didžiausias rinkimų sistemos pokytis nuo 1969-ųjų, kai balsavimo teisė buvo suteikta 18-mečiams (vietoje buvusio 21 metų slenksčio). Vyriausybė aiškina, kad 16–17 metų jaunuoliai jau dirba, moka mokesčius, kai kurie gali tarnauti kariuomenėje – todėl natūralu, jog jie turėtų teisę dalyvauti sprendimų priėmime.[2]
Reakcijos: skirtingi vertinimai ir politiniai skaičiavimai
Nors reformos šalininkai pabrėžia pilietinį įtraukimą ir demokratijos stiprinimą, kritikai įtaria politinį išskaičiavimą. Konservatorių partija pareiškė, kad reformų paketas „beviltiškai supainiotas“ ir jam nebuvo suteikta pakankamai laiko parlamentinėje darbotvarkėje prieš artėjantį rudens posėdžių pertrauką.
Tuo tarpu vyriausybės atstovai griežtai atmeta kaltinimus dėl išskaičiuoto laiko pasirinkimo. Jie pabrėžia, kad tai buvo įrašyta į rinkimų manifestą dar prieš metus, ir kad „balsavimas nuo 16 metų yra esminis siekiant įtraukti jaunimą į demokratiją“.
„Mes esame pasiryžę atkurti pasitikėjimą demokratija, o balsavimo teisė nuo 16 metų yra kritiškai svarbi siekiant įgalinti jaunus žmones dalyvauti visuomenėje ir keisti ją tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu“, – sakė Dauningo gatvės atstovas.
Vyriausybės planai taip pat numato plėsti priimtinų tapatybės dokumentų sąrašą balsuojant – nuo šiol tiktų ir banko kortelės, skaitmeniniai dokumentų formatai. Bus griežtinama ir politinių aukų tvarka: visos aukos virš 500 svarų turės būti tikrinamos, ypač jei jas skiria neįregistruotos asociacijos. Šie pakeitimai esą skirti mažinti užsienio įtaką rinkimams.
Milijonas naujų rinkėjų – kur tai gali nulemti rezultatus?
Skaičiuojama, kad sumažinus balsavimo amžių, rinkėjų sąrašus papildytų daugiau kaip 1,5 milijono naujų jaunuolių. Kai kuriose rinkimų apygardose šie papildomi balsai gali turėti lemiamos įtakos – ypač ten, kur dabartiniai parlamentarų laimėjimai buvo labai nežymūs.[3]
Pavyzdžiui:
- Birmingham Hodge Hill ir Solihull North apygardoje 3,4 proc. gyventojų sudarys 16–17 metų jaunuoliai iki 2029-ųjų vidurio.
- Hendon apygardoje, kurią leiboristai laimėjo vos 15 balsų persvara, gyvena daugiau nei 3 500 potencialių naujų rinkėjų.
- South Basildon ir East Thurrock – Reform UK laimėjo 98 balsais, o naujų rinkėjų gali būti virš 2 600.
Tai kelia klausimą, ar jaunoji karta gali stipriai paveikti rinkimų rezultatus? Tradiciškai laikoma, kad jaunimas labiau linkęs palaikyti leiboristus, tačiau apklausos rodo, jog jų balsai sklaidosi: dalį perima žalieji, liberalai, Reform UK, o galbūt net būsima nauja Jeremy Corbyno partija.
Demokratijos stiprinimas ar rinkiminis manevras?
Vicepremjerė Angela Rayner perspėjo, kad JK demokratija yra pažeidžiama dėl mažėjančio pasitikėjimo ir menko aktyvumo. 2024 metų rinkimuose balsavimo aktyvumas siekė vos 59,7 proc. – tai žemiausias rodiklis nuo 2001-ųjų.
Tad pokyčių paketas – nuo balsavimo amžiaus iki donorystės reguliavimo ir skaitmeninio balsavimo prieinamumo – pateikiamas kaip kompleksinis bandymas atgaivinti pasitikėjimą rinkimais.
Tačiau opozicija ir politologai įspėja: kai pokyčiai įvedami taip greitai ir plačiai, o politinė padėtis trapi, neišvengiamai kyla klausimų, kam tai naudinga. Rinkimų teisės pertvarkymas visada balansuoja tarp demokratijos stiprinimo ir politinio naudingumo.
