Be rusiškos naftos neišsiverčia
Praėjus kelioms savaitėms po Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, 2022 m. kovo 8 d. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė, kad iki 2022 m. pabaigos šalis visiškai atsisakys rusiškos naftos ir naftos produktų importo. Tuomet taip pat patvirtinta, kad būtini teisės aktų pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 5 d[1].
Šiam terminui artėjant, ekspertai akcentuoja, kad Jungtinė Karalystė tikrai nėra pasiruošusi visiškai atsisakyti rusiškų naftos produktų. Rusiškos naftos srautas į šalį nėra nutraukiamas; priešingai, atrandama vis naujų, sankcijas apeinančių būdų, kurie leidžia Rusijos naftos produktams galiausiai pasiekti Jungtinę Karalystę.
Manoma, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, Jungtinę Karalystę pasiekė rusiškos naftos kroviniai, kurių vertė siekė šimtus milijonų svarų. Tokie kroviniai dažniausiai yra klasifikuojami kaip importas iš kitų šalių, tačiau laivybos ekspertai atvirauja, kad tokia praktika jau yra tapusi norma.
Nafta Jungtinę Karalystę pasiekia aplinkiniu būdu
Šiuo metu Jungtinės Karalystės uostuose nedeklaruoti yra mažiausiai 39 kroviniai, kurių vertė viršija 200 mln. svarų sterlingų. Šie naftos kroviniai buvo atgabenti į Jungtinės Karalystės uostus jau po Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau buvo klasifikuojami kaip importas iš kitų šalių. Tai praktika, kuria ėmė naudotis aibė Vakarų šalių, oficialiai taikančių sankcijas Rusijai, tačiau vis tiek perkančių rusiškas naftos žaliavas[2].
Beveik 80 mln. svarų vertės kroviniai buvo atgabenti šią vasarą – birželio ir liepos mėnesiais. Iš viso, remiantis Jungtinės Karalystės prekybos statistiniais duomenimis, nuo kovo mėnesio į šalies uostus įvežta 778 mln. svarų vertės rusiškos naftos.
Tačiau tai yra tik oficialūs ir visuomenei prieinami skaičiai. Šiuose oficialiuose dokumentuose skelbiama, kad Jungtinė Karalystė nei birželio, nei liepos mėnesiais iš Rusijos naftos negavo. Jungtinės Karalystės statistikos biuras oficialiai teigia, kad bent jau vasaros mėnesiais rusiška nafta į šalį neatvyko. Bendruomenių rūmų tyrimo dokumente, kuriuo buvo naudojamasi informuojant parlamento narius, teigiama, kad birželį ir liepą naftos iš Rusijos taip pat nebuvo importuota.
Tai nėra kažkokia sukta apgaulė, o veikiau praktika, kurią naudoja aibė skirtingų Vakarų valstybių. Tikėtina, kad vasaros mėnesių kroviniai iš Rusijos buvo suklasifikuoti teisingai, o laivybos taisyklės nebuvo pažeistos. Rusiška nafta tiesiog buvo perpilta ir atgabenta trečiosios šalies pagalba.
Pavyzdžiui, britų žiniasklaidai prieinami duomenys rodo, kad nuo kovo mėnesio į Imingemo uostą buvo atvežta rusiškos naftos už maždaug 23 mln. svarų, tačiau ji buvo užregistruota kaip importas iš Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos. Du iš šių krovinių buvo perkrauti iš laivo į laivą dar jūroje, o trečiasis atvežė rusišką naftą jau iš Roterdamo. Rytų Londono Temzės uostas nuo kovo mėnesio gavo 130 mln. svarų vertės naftos iš Rusijos. Jie buvo priskirti importui iš Lenkijos, Belgijos ir Nyderlandų.
Nors rusiškos naftos importas į Jungtinę Karalystę yra teisėtas iki gruodžio 5 d., kai bus uždraustas bet koks importas, tiek bendrovėms, tiek valstybei kyla reputacinė rizika. Būtent dėl to, energetikos ir laivybos ekspertų teigimu, Jungtinė Karalystė, siekianti išsaugoti aktyvios Ukrainos rėmėjos veidą, registruoja rusišką importą kaip prekes iš Vakarų.
Tačiau tai tik parodo, kad nuo gruodžio mėnesio oficialiai uždraudžiant rusiškos žaliavos importą, šalis susidurs su problemomis. Akivaizdu, kad Jungtinė Karalystė nėra pajėgi jau dabar visiškai atsisakyti naftos iš Rusijos. Anksčiau padaryti įsipareigojimai ir pažadai dabartinei valdžiai kiša koją. Šalis nebegali atsitraukti ir oficialiai leisti rusišką naftos importą. Tai reiškia, kad „įslaptintos“ naftos mastai gali tik augti.
Skaičiai gali būti dar didesni
Analitikai teigia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios vis dažniau pasitaiko naftos perkrovimų iš laivo į laivą tiesiog jūroje atvejų. Anksčiau pasaulinio aplinkos apsaugos kampanijų tinklo „Greenpeace“ paskelbti duomenys rodė, kad Jungtinė Karalystė importavo apie 2 mln. barelių rusiškos naftos vien per kelis mėnesius nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
Kaip teigia „Greenpeace“ Jungtinės Karalystės dalinio, naftos ir dujų skyriaus atstovė Džordžija Vitaker, Jungtinės Karalystės vyriausybei nesvetima veidmainystė, tačiau pažadėti „nepalaužiamą paramą“ Ukrainai, tuo pat metu gabenant beveik 2 mln. barelių rusiškos naftos, yra visiškai nenuoširdu.
„Šis karas iki šiol nusinešė daugiau nei 2 000 civilių gyvybių. Tai nekaltos mirtys, kurių didžiąją dalį finansavo iškastinis kuras. Nepaisant didėjančio aukų skaičiaus, Jungtinės Karalystės vyriausybė davė sau laiko iki metų pabaigos nustoti importuoti kruviną Rusijos naftą“, – priktinosi ji.
Siekiant išsiaiškinti tikruosius į šalį patenkančius rusiškos naftos mastus, „Greenpeace“ buvo įdiegusi automatinį sekimo įrenginį, kad stebėtų iš Rusijos į Jungtinę Karalystę atplaukiančius supertanklaivius. Tuomet buvo nustatyta, kad net 33 000 tonų rusiško dyzelino buvo prišvartuota prie Linkolnšyro krantų[3].
Balandžio mėnesį Jungtinė Karalystė importavo šešias naftos siuntas iš Rusijos Primorsko, Tuapsės ir Vysocko uostų, kurios atsidūrė penkiuose Jungtinės Karalystės uostuose, įskaitant Mersisaido, Esekso, Linkolnšyro ir Šiaurės Jorkšyro uostus. Tai įvyko nepaisant to, kad šalies vyriausybė, reaguodama į karą, uždraudė su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams įplaukti į šalį.
Pasak „Greenpeace“, nuo kovo mėnesio Jungtinės Karalystės vyriausybė iš Rusijos importavo naftos už maždaug 778 mln. svarų. Naftos ir dujų pardavimai sudaro 40 proc. federalinių Rusijos valstybės pajamų, o iš jų tiesiogiai finansuojami Vladimiro Putino Ukrainoje vykdomi karo nusikaltimai.
Iki karo Ukrainoje rusiškos naftos importas sudarė 8 proc. visos Jungtinės Karalystės naftos paklausos. Jungtinė Karalystė pati yra didelė žalios naftos ir naftos produktų gamintoja, be to, ji naftą importuoja iš įvairių kitų tiekėjų, įskaitant Nyderlandus, Saudo Arabiją ir JAV[4].
Remiantis paskutiniais „Bloomberg“ skaičiavimais, Rusija jau prarado daugiau kaip 90 proc. savo ankstesnės didžiausios Europos rinkos. Pastarosiomis savaitėmis, palyginti su daugiau kaip 1,2 mln. naftos barelių per parą iki Rusijos invazijos į Ukrainą, tiekimas sumažėjo iki mažiau nei 100 000 barelių per parą[5].
