Vis daugiau šalių žada pripažinti Palestiną: spaudimas Izraeliui auga, bet Vakarų vienybės nebėra
Kanada ir Malta paskelbė, kad rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje formaliai pripažins Palestinos valstybę. Tokį sprendimą jau anksčiau patvirtino ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija — dvi didžiausios Vakarų šalys, kurios iki šiol vengė oficialaus žingsnio.
Tačiau šiandien jis tampa aiškiu ženklu: dalis Europos ir Šiaurės Amerikos šalių pasirengusios apeiti Izraelio valią ir imtis iniciatyvos, kurią Tel Avivas atvirai smerkia. Šis sprendimų lavina sutapo su aukšto lygio JT konferencija Niujorke, skirta dviejų valstybių sprendimui, kurią Izraelis ir JAV demonstratyviai boikotavo.
Jungtinių Tautų ambasadorius iš Izraelio Danny Danonas pareiškė, kad tai „hipokrizija ir laiko švaistymas, kuris legitimizuoja terorizmą“. „Kai mūsų įkaitai tebekankinami Hamas tuneliuose, šios šalys renkasi tuščius pareiškimus, o ne pastangas juos išlaisvinti“, sakė D. Danonas.
Malta nori „ilgalaikės taikos“ Artimuosiuose Rytuose
Kanados premjeras Markas Carney pareiškė, kad Kanada formaliai pripažins Palestiną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo 23 dieną. Pasak jo, tai susiję su „istoriniu Kanados įsipareigojimu dviejų valstybių sprendimui“. Tačiau Ottawa šį žingsnį sąlygoja reformomis Palestinos valdžioje[1].
M. Carney pabrėžė, kad Kanada rems tik demilitarizuotą Palestinos valstybę, kurioje Hamas nedalyvautų būsimuose 2026 metų rinkimuose. „Kanada stiprins paramą demokratinėms reformoms Palestinoje“, pridūrė jis. Ši sąlyga rodo, kad Vakarų valstybės vis dar bando išlaikyti tam tikrą kontrolę šio proceso kryptimi — net ir oficialiai remdamos Palestinos suverenumą.
Malta, dar viena Europos Sąjungos valstybė, apie sprendimą pranešė JT tribūnoje. Užsienio reikalų ministerijos kancleris Christopheris Cutajaras pabrėžė, kad „atsakingi tarptautinės bendruomenės veikėjai turi pareigą dviejų valstybių sprendimą paversti realybe“.
„Pripažinimas nėra vien simbolinis — tai konkretus žingsnis link teisingos ir tvarios taikos“, sakė jis.
Malta taip pat pažymėjo, kad su šiuo sprendimu sieja ir platesnį siekį užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose, o pats premjeras Robertas Abela savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad tai yra „Malta indėlis į ilgalaikę taiką regione“.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė diktuoja kaip elgtis kitoms šalims
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį paskelbė, kad Britanija pripažins Palestiną iki JT sesijos pradžios. Jis taip pat pridūrė, kad nuo šio žingsnio gali būti susilaikyta, jei Izraelis sutiks su ugnies nutraukimu ir taikos proceso pradžia per artimiausias aštuonias savaites. Tai iš esmės ultimatyvus sąlygų pasiūlymas.
Dar anksčiau apie planuojamą pripažinimą paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas — jo sprendimas padarys Prancūziją pirmąja G7 valstybe ir pirmąja nuolatine JT Saugumo Tarybos nare, pripažinusia Palestiną.
Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, trys G7 narės , šiuo metu tampa vienaip ar kitaip įsipareigojusios palaikyti palestiniečių valstybingumą[2].
JT konferencijoje taip pat buvo priimta trumpa deklaracija „New York Call“, kurią pasirašė 15 Vakarų valstybių. Joje jos „išreiškia valią arba teigiamą požiūrį į Palestinos valstybės pripažinimą“ ir kviečia kitas šalis prisijungti.
Politinis spaudimas ar reali taika?
Šiuo metu 147 JT narės, įskaitant daugiau nei dešimt Europos Sąjungos šalių, jau yra pripažinusios Palestiną. Naujai prisijungsiančių sąrašas auga. Tačiau lieka klausimas, ar šis pripažinimas yra nuoseklus diplomatinis veiksmas, ar daugiau politinis spaudimo instrumentas prieš Izraelį, vis dar aktyviai kariaujantį Gazos Ruože.
JT konferencijoje buvo priimtas ir septynių puslapių dokumentas „New York Declaration“, kuriame numatytas etapas po etapo vedantis link nepriklausomos, demilitarizuotos Palestinos valstybės, gyvenančios taikiai šalia Izraelio. Kol kas Izraelis šią iniciatyvą atmeta, o JAV, kaip artimiausia sąjungininkė, laikosi nuošaliai.
Palestiniečių valdžios vadovas Mahmoudas Abbasas birželio 10 d. laiške žadėjo surengti visuotinius rinkimus 2026 m. Tačiau kol kas lieka neaišku, kiek iš tikrųjų Palestinos institucijos pasirengusios įgyvendinti reformas, kurių reikalauja Vakarų šalys.
Taigi, artėjant rugsėjui, JT Generalinės Asamblėjos tribūnoje sprendimų bus daug. Klausimas tik vienas — ar šie sprendimai padės nutiesti kelią į taiką, ar taps dar vienu simboliniu gestu, sustiprinančiu diplomatines fronto linijas?
