JAV rinkimai 2024: ar D. Trumpas įveiks K. Harris svyruojančiose valstijose?

Laiko iki rinkimų Amerikoje lieka vis mažiau

Lapkričio 5 d., amerikiečiai išrinks naują prezidentą. Šių rinkimų rezultatus nulems rinkėjai septyniose valstijose, vadinamose svyruojančiomis valstijomis, nes dauguma jose balsuoja tai už respublikonus, tai už demokratus.

Donaldas Trumpas (Donald Trump) ir Kamala Harris (Kamala Harris) dalyvauja nuožmioje kovoje Arizonoje, Viskonsine, Džordžijoje, Mičigane, Nevadoje, Pensilvanijoje ir Šiaurės Karolinoje – čia vyksta daugiausiai mitingų ir reklamoms skiriama daugiausiai pinigų. Šios valstijos dažnai dar vadinamos mūšio laukais.

Atskirų valstijų svarba siejama su Amerikos rinkimų sistemos ypatumais, kai prezidentas renkamas ne tiesioginiu balsavimu, o per rinkikų kolegiją. Rinkimų nugalėtojas yra ne tas, už kurį balsavo daugiausia rinkėjų, o tas, kuris gavo bent 270 iš 538 rinkikų balsų. Pavyzdžiui, 2016 metais Hilari Klinton (Hillary Clinton) gavo trimis milijonais daugiau balsų nei nugalėtoju tapęs D. Trumpas.

Taip yra dėl federalinės konstitucinės struktūros: formaliai kiekviena valstija pirmiausia balsuoja, o tada valstijų rinkikai atiduoda savo balsus kandidatui, kuris laimėjo jų valstijoje. Dauguma amerikiečių pasisako už šios sistemos panaikinimą, tačiau politikai nėra pasirengę jos keisti.^[1]

Daugumoje valstijų viskas yra gana nuspėjama, nes jos turi aiškią politinę orientaciją, kuri nesikeitė dešimtmečius. Niujorkas paskutinį kartą už respublikoną balsavo prieš 40 metų, kai Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) kandidatavo antrai kadencijai; kelios pietinės valstijos paskutinį kartą už demokratą balsavo prieš 60 metų, po Džono Kenedžio (Johno F. Kennedy) nužudymo. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šiemet niekas kardinaliai nepasikeitė.

Tačiau vien liberalių ar konservatyvių valstijų balsų nepakanka, kad pretendentas laimėtų rinkimus. Barakas Obama (Barack Obama) bent kartą laimėjo svyruojančiose valstijose; 2016 m. jos daugiausia palaikė D. Trumpą, o 2020 m. – J. Bideną.

Tačiau tai nereiškia, kad šių valstijų gyventojai keičia politinius principus kaip pirštines. Dauguma rinkėjų juose, kaip ir visoje šalyje, jau žino, už ką balsuos. Pavyzdžiui, Viskonsino pramoninis centras, Milvokio miestas ir politinis Madisono centras daugiausia balsuoja už demokratus, o respublikonai yra pageidaujami aplink juos esančiose kaimo apygardose.

Tačiau visose šiose valstijose respublikonų ir demokratų rinkėjai yra maždaug tolygiai pasiskirstę, o rinkimų rezultatai priklauso nuo neapsisprendusių rinkėjų mažumos. Nenuspėjamumas yra ne tiek dėl to, kad juos kankina abejonės. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šie rinkėjai politika domisi mažiausiai. Populiariame juokelyje neapsisprendusiems rinkėjams pateikiami tokie klausimai kaip „kokie yra kandidatų į prezidentus vardai?“ ir „kada rinkimai?“

Tačiau jų nepaisymas kandidatams gali brangiai kainuoti. H. Klinton nesilankė Viskonsine per 2016 metų rinkimų kampaniją ir tai vadinama viena iš lemtingų jos kampanijos klaidų. Dėl to ji pralaimėjo valstijoje, kur B. Obama laimėjo du kartus.

Į Baltuosius rūmus kelias veda per Pensilvaniją

Šiame rinkimų cikle favoritu buvo buvęs prezidentas D. Trumpas, respublikonų kandidatas. Jis visą pavasarį visuomenės nuomonės apklausose lenkė dabartinį prezidentą J. Bideną, birželį iškovojo pergalę debatuose ir liepą išgyveno pasikėsinimą nužudyti. Kurį laiką atrodė, kad jo pergalė yra jo kišenėje.

Visa tai privertė demokratus įtikinti J. Bideną pasitraukti iš lenktynių ir suteikti viceprezidentei K. Harris šansą. Beprecedentis JAV prezidento rinkimų istorijoje kandidato pasikeitimas likus keturiems mėnesiams iki rinkimų dienos pakeitė lenktynių eigą. K. Harris apklausose aplenkė D. Trumpą, o demokratai tryško entuziazmu.

Tačiau rudenį entuziazmas atslūgo ir tapo aišku, kad artėjantys rinkimai gali būti labiausiai nenuspėjami per dešimtmečius.

Tiek K. Harris, tiek D. Trumpui reikia laimėti keliose svyruojančiose valstijose. K. Harris dabar pirmauja prieš D. Trumpą 1–2 proc. Mičigane, Nevadoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine, o D. Trumpas turi apie 1 proc. pranašumą Džordžijoje ir Arizonoje, rodo analizė, kurioje pateikiami skirtingų apklausų duomenys.^[2]

Šiaurės Karolinoje apklausos rodo vienodą palaikymo lygį, tačiau iš tikrųjų jie gali būti laikomi vienodais visose šiose valstijose, nes 1-2 proc. skirtumą viena ar kita kryptimi sociologai laiko statistine klaida.

2020 m. J. Bidenas laimėjo Viskonsine su 20 600 balsų persvarą prieš D. Trumpą. Šį kartą atotrūkis tarp laimėtojo ir pralaimėtojo pagrindinėse valstijose gali būti dar mažesnis, sako analitikai.

Lengviausias ir tiesiausias abiejų kandidatų kelias į pergalę gali būti pergalė Pensilvanijoje. Pagal JAV Konstituciją jai atstovauja 19 rinkikų, o tai yra didžiausias skaičius iš visų kitų svyruojančių valstijų. Todėl tiek K. Harris, tiek D. Trumpas rengia daugiausiai mitingų ir kampanijos susitikimų šioje valstijoje, taip pat ten išleidžia daugiausiai pinigų televizijos reklamai - iš viso 138 mln. JAV dolerių, rašo „The New York Times“.^[3]

Arabai linksta prie D. Trumpo, lenkai žvalgosi į K. Harris

Naujasis K. Harris kampanijos vaizdo įrašas vadinasi „Nestabili grėsmė“ ir cituoja buvusius D. Trumpo sąjungininkus – viceprezidentą, gynybos sekretorių ir jo administracijos patarėją nacionalinio saugumo klausimais – kurie sako, kad juo negalima pasitikėti šalies saugumo klausime. Reklama transliuojama televizijos kanalais visose septyniose svyruojančiose valstijose.

Taip yra todėl, kad visoje šalyje rinkėjai mano, jog K. Harris yra pajėgesnė ginti JAV interesus pasaulio arenoje. Tačiau svyruojančiose valstijose situacija priešinga. Ten 52 procentai labiau pasitiki D. Trumpo užsienio politikos talentais nei K. Harris, rodo Pasaulinės politikos instituto užsakymu atlikta apklausa.^[4]

Labiausiai pažeidžiamas K. Harris taškas užsienio politikos klausimais yra parama Izraeliui kare Gazoje. Tai kelia arabų, kurių Mičigane gyvena labai daug, pyktį ir nusivylimą. K. Harris turėjo galimybę atsiriboti nuo J. Bideno vienareikšmiškai proizraelietiškos pozicijos, tačiau ji to nepadarė.

Visgi manoma, kad šie skirtumai neturės įtakos rinkimų rezultatams: kad ir kokie nusivylę būtų arabai ir musulmonai, jie nepalaikys D. Trumpo, kuris taip pat besąlygiškai remia Izraelį. Vienas pirmųjų D. Trumpo, kaip prezidento, veiksmų 2017 metais buvo draudimas daugelio daugiausia musulmoniškų šalių piliečiams atvykti į JAV. Kritikai dekretą pavadino „musulmonų draudimu“.

Tačiau neseniai atlikta apklausa parodė, kad šiemet pirmą kartą istorijoje dauguma arabų rinkėjų nori balsuoti už respublikonų kandidatą. Ir mažai tikėtina, kad invazija į Libaną, kurioje J. Bideno administracija palaiko Izraelį, pakeis šią tendenciją.

K. Harris bando atsigriebti už prarastą laiką: neseniai jos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Philas Gordonas (Phil Gordon) surengė „Zoom“ susitikimą su Jungtinių Valstijų musulmonų ir arabų bendruomenių atstovais, bandydamas įtikinti juos savo pasiryžimu pasiekti paliaubas Gazoje ir diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktą Libane.^[5]

K. Harris taip pat apeliuoja į Rytų Europos diasporą, pabrėždama savo proukrainietišką poziciją ir atsisakymą eiti į kompromisus su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu – ir supriešindama tai su D. Trumpo neutralumu. Jos teiginys, kad V. Putinas kelia grėsmę Lenkijai, patraukė lenkų-amerikiečių dėmesį Pensilvanijoje, kur lenkų diaspora, kurią sudaro apie 700 000 žmonių, tradiciškai palaiko respublikonus.^[6]

Svyruojančios valstijose yra skirtingose šalies dalyse ir skiriasi viena nuo kitos demografiniu, ekonominiu ir klimato požiūriu. Tai apima Vidurio Vakarus (Mičiganas, Viskonsinas), kuriuose vyrauja baltieji gyventojai ir darbininkų klasė, kuri yra gilioje krizėje po Amerikos įmonių perkėlimo į Kiniją; ir vakarinė šalies dalis (Arizona, Nevada), kur apie 30 proc. gyventojų yra kilę iš Lotynų Amerikos, o didelę teritorijos dalį užima dykuma; bei buvusios konfederacijos valstijos šalies pietuose – Džordžija ir Šiaurės Karolina –, kuriose gyvena daug afroamerikiečių.

Tačiau ir odos spalva ar etninė kilmė nebėra tiesiogiai susiję su politinėmis nuostatomis, kaip tai buvo anksčiau. Dauguma ispanakalbių amerikiečių, nepaisant griežtos pozicijos dėl nelegalios migracijos, paradoksaliai palaiko D. Trumpą. Tiek federaliniu lygmeniu, tiek ypač pietinėse valstijose tai yra viena iš aktualiausių problemų, susijusių su rinkėjais. Tai taip pat paaiškina, kodėl svyruojanti Arizonos valstija linksta balsuoti už D. Trumpą. Ji ribojasi su Meksika, o Meksikos pusėje dalį sienos kontroliuoja narkotikų karteliai.

Griežtos D. Trumpo priemonės padėjo gerokai sumažinti neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičių. J. Baidenas atšaukė daugumą jų, ir tai padrąsino potencialius migrantus. Dėl to jo vadovavimo šaliai metu apie 8 milijonai žmonių neteisėtai kirto pietinę JAV sieną su Meksika, kad yra daugiau nei tris kartus daugiau, palyginti su D. Trumpo administracijos valdymo laikotarpiu, kai tokių migrantų buvo apie 2,4 milijono.

Dėl to J. Baidenas pradėjo grąžinti griežtas D. Trumpo įvestas priemones, o K. Harris žada tęsti šį kursą. Praėjusią savaitę ji nuvyko į Arizonos apygardą, esančią pasienyje su Meksika, kur pažadėjo įvesti griežtesnes prieglobsčio taisykles Jungtinėse Valstijose, taip pat imtis kitų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti nelegalią migraciją.

Visgi visa tai dar neįtikino rinkėjų - ypač pasienio rajonų gyventojų.

„Sekiau ją ir prezidentą J. Bideną. Mes vykdėme atvirų sienų politiką. Dabar matome, kaip viskas baigsis“, – BBC sakė vietos ūkininkas Džimas Hiltonas (Jim Chilton), lydėjęs K. Harris į kelionę iki sienos.^[7]

Svarbiausia visos didelės šalies apskritis

Be septynių tradicinių svyruojančių valstijų, ypatingas sociologų dėmesys skiriamas 2-ajam kongreso rajonui Nebraskoje. Jame balsuoja daugiau nei 600 tūkstančių žmonių, gyvenančių daugiausiai gyventojų turinčioje ir urbanizuotoje Nebraskos dalyje - Omahos mieste, sėkmingame finansų bei ekonomikos centre ir jo priemiesčiuose.

Nebraska yra viena iš dviejų valstijų, kurios nesilaiko taisyklės, kad visi valstijos rinkikai balsuoja už vieną kandidatą (kitas yra Meinas, kuris visada balsuoja už demokratus). Nebraska turi penkis rinkikų balsus; Du iš jų atitenka valstijoje laimėjusiam kandidatui, o dar tris gauna nugalėtojas kiekvienoje iš trijų kongreso apygardų. Ir jei didžioji valstijos dalis nuosekliai balsuoja už respublikonus, tai 2-oji apygarda dvejoja. 2008 m. jos gyventojai palaikė B. Obamą; 2020 metais jų balsas atiteko J. Bidenui.

Tas vienas balsas galėtų labai padėti K. Harris. Pasak sociologų, jei ji laimės Pensilvanijoje, Viskonsine ir Mičigane, tada 2-osios Nebraskos apygardos balsas užtikrins, kad ji gautų reikiamus 270 rinkėjų balsų ir patektų į Baltuosius rūmus.

Artėjant rinkimams D. Trumpas bandė apversti esamą sistemą ir grįžti prie sistemos, kurioje visi penki Nebraskos balsai atitenka vienam kandidatui. Jo sąjungininkai keliavo į valstijos sostinę deryboms, o vietiniai laikraščiai rašė, kad jis asmeniškai paskambino Nebraskos įstatymų leidžiamosios valdžios nariams, įtikindamas juos pakeisti taisykles. Tačiau iniciatyva nepraėjo, o artėjančiuose rinkimuose 2-oji apygarda pati pasirinks už ką balsuoti.

Svarbu pažymėti, kad sociologai irgi gali klysti. 2016 metais H. Clinton buvo favoritė per visą rinkimų kampaniją, o D. Trumpas niekada nebuvo jos aplenkęs apklausose. Balsavimo išvakarėse sociologai tikėjosi, kad ji laimės Viskonsine ir gaus 83,5 proc. balsų, Mičigane - 78,9 proc., Pensilvanijoje – 77 proc. Realybėje ji pralaimėjo visose trijose valstijose ir pralaimėjo rinkimus.

Be to, artėjant rinkimų dienai, kiekvienas netikėtas įvykis turi neproporcingą poveikį jo rezultatams. Pavyzdžiui, likus savaitei iki 2016 metų rinkimų FTB direktorius Džeimsas Komis (James Comey) laiške Kongresui nurodė, kad agentūra pradeda naują tyrimą dėl H. Clinton elektroninio susirašinėjimo. Daugelis jos šalininkų mano, kad šie laiškai buvo viena iš pagrindinių jos pralaimėjimo priežasčių.^[9]