- Iki bene svarbiausių rinkimų Jungtinėse Valstijose liko mėnuo, o situacija vis dar nėra aiški
- Nepaisant šių rezultatų, didžiausias dėmesys skiriamas vadinamosioms „svyruojančioms valstijoms“
- Kas lauks Ukrainos ir Izraelio?
Iki bene svarbiausių rinkimų Jungtinėse Valstijose liko mėnuo, o situacija vis dar nėra aiški
Buvęs respublikonų valstybės vadovas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir dabartinė viceprezidentė demokratė Kamala Haris (Kamala Harris) kovoja dėl to, kas artimiausius ketverius metus sėdės Ovaliajame kabinete. Dabar daugumoje apklausų pirmauja antrasis JAV asmuo, nors ir nedideliu skirtumu.
Nepaisant to, kad respublikonų kandidatas ir kartu 45-asis JAV prezidentas D. Trampas savo rinkimų kampaniją pradėjo dar 2022 m., artėjant rinkimų dienai - lapkričio 5-ajai - jo galimybės laimėti vis labiau mažėja. Beveik visos neseniai atliktos apklausos rodo, kad jis gali pralaimėti savo varžovei K. Haris, kuri oficialiai prie lenktynių prisijungė tik rugpjūtį.
Po to, kai liepą į D. Trampą buvo pasikėsinta per mitingą Butleryje, daugelis tikėjo, kad pasikėsinimas nužudyti pridės taškų buvusiam prezidentui, tačiau poveikis buvo trumpalaikis. Ir net JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracijos kaltinimas nepakeitė situacijos respublikono naudai.[1]
„Emerson“ tyrimas parodė minimalų atotrūkį tarp D. Trampo ir K. Haris – vos 2 procentus (50 procentų prieš 48 procentus), tačiau vis tiek dauguma palankiai vertina dabartinę viceprezidentę.
„Atotrūkis tarp kandidatų išliko nepakitęs nuo rugsėjo pradžios, kai K. Haris turėjo 49 proc., o D. Trampas – 47 proc. K. Haris išlaiko nedidelį pranašumą, nors ir mažesnį nei Dž. Baideno keturių procentų pirmavimas 2020 metų „Emerson“ nacionalinėse apklausose“, – sakė Emersono koledžo apklausų vykdomasis direktorius Spenseris Kimbalas (Spencer Kimball).
Buvęs prezidentas vis dar išlaiko pranašumą tarp vyresnių nei 50 metų rinkėjų.
Panašius rezultatus parodė „NPR/PBS/Marist“ apklausa. Tačiau „New York Post“ tyrimas rodo, kad K. Haris pranašumas yra 4 proc.: 51 proc. prieš 47 proc. Nepaisant to, spręsdami aktualias problemas, tokias kaip infliacija, nelegali migracija ir darbo vietos, rinkėjai labiau pasitiki D. Trampu.[2]
Didžiausią 5 proc. atotrūkį įvardino „Morning Consult“, kurio teigimu 46 proc. yra pasirengę balsuoti už buvusį prezidentą, o 51 proc. - už K. Haris. Tačiau svarbiausi čia vis tiek bus nepriklausomų rinkėjų, kurie nelaiko savęs nei demokratais, nei respublikonais, rodikliai. Ir čia atotrūkis yra minimalus – 45 proc. prieš 44 proc.[3]
Tik „Rasmussen Reports“ tyrime pirmenybė teikiama D. Trampui, kur jis turi 49 proc., o K. Haris – 47 proc. Remiantis visų „Real Clear Politics“ cituojamų apklausų vidutiniu koeficientu, K. Haris vis dar laimi - ją ir D. Trąmpą skiria 2,2 proc.[4]
Nepaisant šių rezultatų, didžiausias dėmesys skiriamas vadinamosioms „svyruojančioms valstijoms“
„Svyruojančios valstijos“ galėtų nulemti Baltųjų rūmų likimą ateinantiems ketveriems metams. Ir būtent dėl šių rinkėjų kandidatai D. Trampas ir K. Haris turi kovoti 200 proc., nes kitose valstijose jau aišku, už ką balsuos gyventojai.
Šiame rinkimų cikle dvejojo Arizona, Viskonsinas, Džordžija, Mičiganas, Nevada, Pensilvanija ir Šiaurės Karolina. Ir, sprendžiant iš „Cook Political Report“ apklausos, kuri buvo atlikta rugsėjo pabaigoje, K. Haris vis dar turi pranašumą.
Viceprezidentė lenkia buvusį prezidentą Arizonos (2 proc.), Mičigano (3 proc.), Nevados (1 proc.), Pensilvanijos (1 proc.) ir Viskonsino (2 proc.) valstijose. Šiaurės Karolinoje jie turi vienodą balą - kiekvienas turi 49 proc. palaikymą.
Vienintelė valstija, kurioje pirmavo D. Trampas, buvo Džordžija – 49 proc. buvusiam prezidentui, o K. Haris – 47 proc. Ir tai stebina, atsižvelgiant į vykstančią baudžiamąją bylą prieš respublikonų kandidatą šioje valstijoje. Eksprezidentas kaltinamas kišimusi į rinkimus Džordžijoje per 2020 metų rinkimų procesą, kai dėl Ovaliojo kabineto D. Trampas kovo su Dž. Baidenu. Be to, balandį Džordžijos teismas atsisakė atmesti buvusio prezidento bylą.[5]
„Net pagrindiniai politiniai pareiškimai nėra apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo, jei įtariama, kad jie naudojami nusikalstamais tikslais“, –sakė teisėjas Skotas Makafis (Scotta McAfee), apsvarstęs D. Trampo pasiūlymą.
Beje, tai ne vienintelė byla prieš buvusį valstybės vadovą. Gegužę Niujorko žiuri pripažino D. Trampą kaltu dėl verslo dokumentų klastojimo.[6]
2022 metų rugpjūtį Mar-a-Lago viloje, buvusio prezidento rezidencijoje Floridoje, FTB kratos metu rado slaptų dokumentų, kurių, idealiu atveju, ten neturėtų būti. Šis teismo procesas prieš D. Trampą buvo vienas garsiausių, tačiau liepą Floridos teismas bylą nutraukė. Ir priežastis pasirodė esanti labai proziška: teisėja Eilen Kanon (Eileen Cannon) manė, kad specialiojo prokuroro Džeko Smito (Jack Smith) paskyrimas ir finansavimas tyrimui buvo neteisėtas.
Tačiau D. Trumpas neturėtų džiaugtis anksčiau laiko. Yra ir ketvirta byla – Kapitolijaus šturmas 2021 metų sausio 6 dieną. Tada buvusio prezidento šalininkai, nesutikę su rinkimų rezultatais, įsiveržė į JAV Kongreso pastatą. 2023 metų gruodį byla buvo sustabdyta, siekiant išsiaiškinti, ar D. Trampas, kaip valstybės vadovas, turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
Šią vasarą JAV Aukščiausiasis Teismas iš dalies patvirtino jo neliečiamybę, tačiau istorija tuo nesibaigė. Spalio 2 dieną prokurorai pateikė naujų detalių apie D. Trampo bandymą anuliuoti savo pralaimėjimą 2020 metų rinkimuose. Jie pareiškė, kad respublikonas viršijo savo įgaliojimus, kai darė spaudimą pareigūnams ir tuometiniam viceprezidentui Maikui Pensui (Mike Pence). Reaguodamas į tai, D. Trampas kitą dieną paragino teisėją atsisakyti dviejų pagrindinių kaltinimų byloje, susijusių su trukdymu teisingumui.
Kas lauks Ukrainos ir Izraelio?
Praleidžiant vidines temas, kurios labiausiai susijusios su Amerikos rinkėjais, tada vienas iš pagrindinių klausimų bet kuriam kandidatui pergalės atveju bus karinis konfliktas Ukrainoje. Iki šiol Jungtinės Valstijos išlieka pagrindine Kijevo sąjungininke finansavimo ir ginklų tiekimo klausimais.
Norėdamas išsiaiškinti, kas nutiks su Amerikos pagalba, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo mėnesio vizito Jungtinėse Valstijose metu susitiko ir su Dž. Baideno-K. Haris administracija, ir su D. Taumpu. Politikai susitiko su buvusiu prezidentu „Trump Tower“ Niujorke.
Respublikonas ne kartą yra sakęs, kad jei laimės, pasistengs kuo greičiau nutraukti konfliktą. Tą pačią tezę jis patvirtino po derybų su V. Zelenskiu, kuris norėjo pristatyti savo „pergalės planą“ Amerikos vadovybei.
„Tikiuosi, kad iškovosime pergalę rinkimuose, nes, atvirai kalbant, jei laimės kita pusė, nemanau, kad jis [V, Zelenskis] apskritai pasieks kokią nors pergalę“, – po susitikimo su Ukrainos lyderiu sakė D. Trampas.
Respublikonas pridūrė, kad jei bus perrinktas, jis sieks susitarimo diplomatinėmis priemonėmis ir kartu su Demokratų partija. Per susitikimą su K. Haris politikai aptarė tolesnę pagalbą Kijevui.
„Viceprezidentė išreiškė tvirtą įsipareigojimą padėti Ukrainai. Jie aptarė tolesnės Jungtinių Valstijų paramos Ukrainai svarbą, prezidento V. Zelenskio pergalės planus ir pastangas užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką, pagrįstą Ukrainos žmonių valia ir JT Chartija“, – nurodė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.[7]
Be to, K. Haris palankiai įvertino Ukrainos pažangą vykdant teisinės valstybės reformas ir kovojant su korupcija. Taip pat jie aptarė Vašingtono nuolatinę paramą šalies civilinės energetikos infrastruktūros stiprinimui.
Visgi dabar visas pasaulio bendruomenės dėmesys sutelktas į kitą regioną - Artimuosius Rytus, kur situacija kasdien kaista. Po to, kai radikalus „Hamas“ judėjimas 2023 metų spalio 7 dieną užpuolė Izraelį, konfliktas tarp jų Gazos Ruože tapo beveik visų tarptautinių platformų centru. Per tą laiką Izraelis pradėjo operaciją Libane, pašalindamas „Hezbollah“ grupės lyderį Hasaną Nasralahą (Hassan Nasrallah). Prieš tai Teherane buvo nužudytas „Hamas“ lyderis Ismailas Hanija (Ismail Haniyeh). Atsakydamas į tai, spalio 1 d. Iranas atakavo Izraelį.
Dž. Baidenas nesutiko, kad žydų valstybė atakuotų branduolinius objektus Irano teritorijoje. Tačiau D. Trampas kategoriškai su juo nesutiko, sakydamas, kad tai buvo „neteisingas atsakymas“.
„Tai buvo beprotiškiausias atsakas, nes, žinote ką? Netrukus jie turės branduolinių ginklų. Ir tada turėsime problemų“, – sakė respublikonų kandidatas, kuris 2018 metais pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Teheranu.