Galingiausios pasaulio valstybės baiminasi dirbtinio intelekto plėtros
Lapkričio pradžioje Jungtinės Karalystės vyriausybė surengė pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl dirbtinio intelekto (DI) saugos.
Susitikimas simboliškai vyko Bletchley parko dvare, kur Antrojo pasaulinio karo metais gyveno informacijos šifruotojai, vadovaujami kompiuterijos genijaus Alano Tiuringo[1].
Susitikime be Jungtinės Karalystės dalyvavo 27 vyriausybių delegatai, dirbtinio intelekto bendrovių vadovai, technologijų sektoriaus atstovai ir kitos suinteresuotosios šalys.
Susitikimas buvo surengtas siekiant aptarti itin sparčiai besivystančios DI technologijos siūlomas galimybes bei iššūkius, su kuriais susidursime.
Šio susitikimo metu, Jungtinė Karalystė, JAV, Europos Sąjunga (ES), Australija ir Kinija pasirašė deklaraciją, kuria teigiama, kad nevaldoma dirbtinio intelekto plėtra ir vystymasis gali kelti katastrofišką pavojų žmonijai. Pasirašiusios vadinamąją „Bletchley“ deklaraciją, šalys susitarė bendradarbiauti dirbtinio intelekto saugos mokslinių tyrimų srityje klausimu[2].
Naujai pasirašytoje deklaracijoje kalbama apie pažangiausių dirbtinio intelekto sistemų keliamą pavojų, pabrėžiama, kad dėl šių dirbtinio intelekto modelių galimybių, gali būti padaryta tyčinė ar netyčinė didelė, net katastrofiška žala.
Tačiau kartu, dokumente pažymima, kad valstybės palankiai vertina ligšiolines tarptautinės bendruomenės pastangas bendradarbiauti dirbtinio intelekto srityje siekiant skatinti integracinį ekonomikos augimą, tvarų vystymąsi ir inovacijas, saugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves, skatinti visuomenės pasitikėjimą DI sistemomis, kad jos galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą.
DI – didžiausius žmonijos pokyčius per kelis dešimtmečius pradėjusi technologija, kurią siekiama sureguliuoti
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Riši Sunakas, pirmosios DI saugumo konferencijos šeimininkas, teigia, kad „mūsų vaikų ir anūkų ateitį niekas taip nepakeis, kaip dirbtinis intelektas“.
„Esame skolingi jiems užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų plėtojamas saugiai ir atsakingai, o jo keliami pavojai būtų užčiuopti pakankamai anksti“, – sakė R. Sunakas.
Dar likus savaitei iki planuojamo viršūnių susitikimo DI klausimu, britų premjeras įspėjo dėl DI keliamų pavojų. Jo teigimu, ši technologija gali palengvinti cheminio ar biologinio ginklo kūrimą.
„Teroristinės grupuotės gali pasinaudoti DI, kad dar didesniu mastu skleistų baimę ir neramumus“, – kalbėjo R. Sunakas, įspėjęs pasaulį dėl kibernetinių atakų, dezinformacijos ir sukčiavimo.
Jis taip pat pažymėjo, kad žmonija negali sau leisti nereaguoti.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: žmonės neturi nemiegoti dėl šios rizikos jau dabar. Kai kurie ekspertai mano, kad to niekada nebus. Tačiau nesvarbu, kokia neapibrėžta ir mažai tikėtina yra ši rizika: jei ji vis dėlto pasireikš, pasekmės bus labai rimtos“, – sakė jis.
Savo ruožtu su Vakarų lyderiais konferencijoje dalyvavę Kinijos atstovai taip pat pažymėjo, kad ateityje sieks laikytis „pagarbos, lygybės ir abipusės naudos principų, o šalys, nepriklausomai nuo jų dydžio ir galios, turi lygias teises kurti ir naudoti dirbtinį intelektą“.
Pietų Korėja sutiko po šešių mėnesių surengti dar vieną tokį patį aukščiausiojo lygio susitikimą, o Prancūzija jį surengs po metų, tačiau kol kas tarptautiniu mastu vis dėlto nėra sutariama, kaip gi galėtų atrodyti pasaulinės dirbtinio intelekto taisyklės ir kas jas turėtų parengti.
DI turi potencialo tapti protingesniu už žmogų
Diskusijos dėl ribinio dirbtinio intelekto – pažangiausių sistemų, kurios, kai kurių ekspertų nuomone, gali tapti protingesnės už žmones atliekant įvairias užduotis, tęsiasi jau kuris laikas.
Aukščiausiojo lygio DI saugumo susitikimo metu, JAV milijardierius, technologijų kompanijų vadovas Elonas Muskas taip pat išreiškė nerimaujantis dėl DI plėtros ir šios technologijos panaudojimo ateityje.
„Man neaišku, ar mes iš tikrųjų galėsime kontroliuoti tokį dalyką. Pirmą kartą turime situaciją, kai yra kažkas, kas bus daug protingesnis už patį protingiausią žmogų“, – kalbėjo „Tesla“ ir „SpaceX“ kompanijų vadovas.
E. Muskas taip pat teigė manantis, kad dėl dirbtinio intelekto plėtros, ilgainiui visi gali likti be darbo, o dėl to, ši technologija gali tapti „labiausiai griaunančia jėga istorijoje“.
„Sunku tiksliai pasakyti, koks bus tas momentas, bet ateis momentas, kai nereikės jokio darbo. Darbą galėsite turėti, jei norėsite turėti darbą dėl asmeninio pasitenkinimo. Tačiau dirbtinis intelektas galės daryti viską. Nežinau, ar žmonėms tai patogu, ar ne. Jei norėsite tarsi stebuklingo džino paslaugų, jis jums įvykdys bet kokį norą, ir tam nebus jokių apribojimų. Jūs neturėsite tų trijų norų apribojimų nesąmonių, tai ir gerai, ir blogai. Bet vienas iš ateities iššūkių bus, kaip mums rasti gyvenimo prasmę“, – kalbėjo E. Muskas[3].
DI įrankiai tampa vis populiaresni
Rugsėjo mėnesį paskelbtos apklausos duomenimis, beveik pusė visų planetos gyventojų, besinaudojančių moderniomis technologijmos, naudoja ir DI įrankius, o daugiau nei trečdalis jų, naudojasi jais kiekvieną dieną.
Tyrimas parodė, kad 49 proc. žmonių naudojasi DI, daugiau nei trečdalis šių vartotojų technologija naudojasi kasdien ir planuoja ja naudotis dar daugiau ateityje. Kita vertus, duomenys taip pat rodo, kad pusė visų žmonių niekada nesinaudojo šia technologija, o 64 proc. jų, naudotų DI daugiau, jei technologija būtų labiau saugi[4].
Tyrimas taip pat parodė, kad DI vartotojai dažniausiai yra jauna, įsitraukusi ir pasitikinti savimi asmenų grupė, o tai reiškia, kad jie dažnai naudojasi šia technologija ir tiki, kad jiems sekasi ją valdyti. Tačiau tai JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos ir Indijos visuomenės nuomonė.
Kiek kitokia situacija yra, pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuvos gyventojai, palyginti su Latvijos ir Estijos, rečiau naudojasi dirbtinio intelekto technologijomis savo kasdienybėje.
Profesinių paslaugų bendrovės EY užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvoje DI sprendimais, tokiais kaip „ChatGPT“, „Bard“, „Claude“ ar kitais, naudojasi vos 19 proc. gyventojų. Latvijoje ir Estijoje tokių žmonių daugiau – atitinkamai po 27 proc.
Be to, DI naudojimo tendencijos iliustruoja gilėjantį skaitmeninių įgūdžių atotrūkį visuomenėje, nes DI gerokai dažniau naudojasi jaunesni gyventojai ir aukštesnes pajamas gaunanti visuomenės dalis.
Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje DI aktyviausiai naudojasi 18–29 metų amžiaus gyventojai – jų gretose tokių yra 40 proc. Tačiau tarp vyresniųjų šis rodiklis stipriai krenta žemyn: 30–39 metų amžiaus grupėje DI naudojančių žmonių yra 22 proc., 40–49 metų amžiaus grupėje – 22 proc., o vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje – vos 8 proc.
Pavyzdžiui, Latvijoje DI technologijomis naudojasi 58 proc. 18–29 metų amžiaus gyventojų, o kitose amžiaus grupėse šis rodiklis svyruoja nuo 38 iki 11 proc. Estijoje DI technologijos jau tapo įprastu įrankiu 56 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių, o kitose amžiaus grupėse tokių žmonių yra nuo 34 iki 8 proc.
Tyrimas išryškino ir pajamų įtaką – daugiau DI naudotojų yra aukštesnes pajamas gaunančiųjų gretose. Aktyvumas naudojantis inovacijomis yra glaudžiai susijęs su žmonių ekonomine padėtimi visose trijose Baltijos šalyse.
DI technologijomis naudojasi kas trečias (34 proc.) 1501 ir daugiau eurų per mėnesį gaunantis Lietuvos gyventojas (Latvijoje – 49 proc., Estijoje 32 proc.). Mažesnių pajamų namų ūkiuose šis rodiklis krenta perpus ar net daugiau. Tiesa, Estijoje atotrūkis tarp mažiau ir daugiau pajamų gaunančiųjų, kurie naudojasi DI, yra mažiausias, o Latvijoje – didžiausias.
