Teismas neleido keisti balsavimo tvarkos jau prasidėjus rinkimų procesui
JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė prezidento Donaldo Trumpo administracijos prašymą leisti prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius Kongreso kadencijos vidurio rinkimus įvesti naujus balsavimo paštu reikalavimus.
Teismo sprendimas reiškia, kad valstijos gali toliau siųsti rinkėjams balsavimo biuletenius pagal iki šiol galiojusias procedūras. Naujos JAV pašto tarnybos taisyklės bent per 2026 metų rinkimus nebus taikomos.
Sprendimas priimtas itin svarbiu metu. Alabama, Šiaurės Karolina ir Viskonsinas jau buvo pradėjusios siųsti balsavimo paštu dokumentus, o kitose valstijose tam buvo baigiama ruoštis. Staigus taisyklių pakeitimas būtų privertęs rinkimų institucijas per kelias savaites pertvarkyti sistemas, biuletenių vokus ir rinkėjų duomenų perdavimą.
D. Trumpo administracija siekė suteikti paštui naujus įgaliojimus
Ginčijama reforma kilo iš D. Trumpo vykdomojo įsako, kuriuo federalinėms institucijoms nurodyta parengti papildomas balsavimo paštu kontrolės priemones.
Pagal naująją tvarką valstijos būtų turėjusios naudoti nustatyto dizaino balsavimo vokus ir perduoti JAV pašto tarnybai rinkėjų vardus, adresus bei su kiekvienu siunčiamu biuleteniu susietus unikalius brūkšninius kodus.
Ši informacija turėjo būti įkeliama į federalinį internetinį portalą. Pašto sistema pagal gautus sąrašus tikrintų, ar balsavimo dokumentai siunčiami asmenims, kuriuos valstijos nurodė kaip teisę balsuoti turinčius rinkėjus.
Taisyklių nesilaikančioms valstijoms pašto tarnyba būtų galėjusi atsisakyti pristatyti dalį balsavimo dokumentų. Būtent ši nuostata sukėlė didžiausią valstijų, vietos rinkimų pareigūnų ir pilietinių teisių organizacijų pasipriešinimą.
Administracija reformą vadino rinkimų saugumo priemone
Baltieji rūmai aiškino, kad naujoji sistema padėtų užtikrinti, jog balsavimo biuletenius gautų tik teisę dalyvauti federaliniuose rinkimuose turintys JAV piliečiai.
Administracijos teigimu, valstijoms būtų tekę įgyvendinti tik ribotus techninius reikalavimus: pateikti pagrindinius rinkėjų duomenis, pritaikyti vokų dizainą ir naudoti brūkšninius kodus. Federalinė valdžia tvirtino, kad tam buvo pakankamai laiko.
D. Trumpas daugelį metų kritikuoja balsavimą paštu ir sieja jį su galimu sukčiavimu. Vis dėlto jo teiginiai apie didelio masto pašto biuletenių klastojimą nebuvo pagrįsti įrodymais. JAV federaliniai įstatymai draudžia nepiliečiams balsuoti, o nustatomi neteisėto balsavimo atvejai sudaro itin nedidelę visų balsų dalį.
Balsavimas paštu JAV nėra išskirtinė ar nauja praktika. Skirtinguose rinkimuose šiuo būdu balsuoja beveik trečdalis rinkėjų, nors konkrečios taisyklės įvairiose valstijose labai skiriasi.
Valstijos perspėjo apie milijonus galinčių nepasiekti biuletenių
Reformą apskundusios valstijos ir rinkimų teisės organizacijos teigė, kad D. Trumpo administracija mėgina federalizuoti sistemą, kurią pagal JAV konstitucinę santvarką daugiausia administruoja pačios valstijos.
Kritikų vertinimu, naujos taisyklės galėjo ne padidinti rinkimų saugumą, o sukelti techninį chaosą. Rinkimų pareigūnai būtų turėję keisti jau atspausdintus vokus, perduoti didžiulius rinkėjų duomenų kiekius ir iš naujo mokyti darbuotojus.
Pranešėjo pateiktoje informacijoje taip pat buvo perspėjama, kad pašto tarnybos internetinis portalas nėra tinkamai parengtas tokiam duomenų srautui. Viena brūkšninio kodo ar failo formato klaida galėjo lemti, kad būtų atmesta visa valstijos perduotų biuletenių siunta.
Dėl to, kritikų teigimu, milijonai rinkėjų galėjo laiku negauti balsavimo dokumentų, nors patys būtų tinkamai užsiregistravę ir turėtų teisę balsuoti.
Septyni teisėjai nepritarė skubiam administracijos prašymui
Aukščiausiasis Teismas administracijos prašymą atmetė septynių teisėjų balsais prieš du. Su dauguma nesutiko konservatyvūs teisėjai Samuelis Alito ir Clarence’as Thomasas.
S. Alito argumentavo, kad JAV pašto tarnyba turi plačius įgaliojimus reguliuoti pašto siuntų priėmimą ir pristatymą. Jo vertinimu, reformą apskundusios organizacijos neįrodė, kad turi pakankamą teisinį pagrindą reikalauti sustabdyti visą taisyklių paketą.
Teisėjas Brettas Kavanaugh prisijungė prie daugumos, tačiau jo pozicija buvo siauresnė. Jis neatmetė galimybės, kad pašto tarnyba apskritai gali turėti teisę nustatyti dalį tokių reikalavimų.
B. Kavanaugh pabrėžė, kad esminė problema yra reformos laikas. Valstijų ir vietos institucijoms liko per mažai laiko pagrįstai įgyvendinti naują sistemą, todėl jos taikymas 2026 metų rinkimuose galėtų būti laikomas savavališku ir neatitinkančiu federalinės administracinės teisės.
Teismas dar nepadėjo galutinio taško
Aukščiausiojo Teismo nutartis nėra galutinis sprendimas dėl visų prezidento ar pašto tarnybos įgaliojimų. Teisėjai šiuo metu sprendė, ar taisykles galima pradėti taikyti nedelsiant, dar vykstant pagrindinei teisinei bylai.
Tai reiškia, kad administracija ateityje gali bandyti sugrąžinti panašius reikalavimus, jeigu jie būtų priimti anksčiau, atlikus išsamesnį administracinį procesą ir palikus valstijoms pakankamai laiko pasirengti.
Bent trys teisėjai parodė esantys pasirengę svarstyti dalį administracijos argumentų palankiau, jeigu byla Teismą pasiektų kitokiomis aplinkybėmis. Todėl ginčas greičiausiai persikels į pasirengimą 2028 metų prezidento rinkimams.
Dabartinis sprendimas pirmiausia remiasi principu, kad rinkimų taisyklės neturėtų būti iš esmės keičiamos paskutinę akimirką, kai rinkėjai jau registruojasi, o dalyje valstijų biuleteniai pradėti siųsti.
Rugpjūtį administracija buvo laimėjusi atskirą procesinį ginčą
Rugpjūčio pabaigoje Aukščiausiasis Teismas buvo priėmęs D. Trumpo administracijai palankesnį sprendimą kitoje tos pačios reformos byloje. Tuomet teisėjai panaikino vieną žemesnės instancijos teismo draudimą, nusprendę, kad 23 valstijos ir Kolumbijos apygarda į teismą kreipėsi per anksti.
Teismas pabrėžė, kad šis procesinis sprendimas nereiškia, jog būsimos federalinių institucijų priemonės būtinai bus teisėtos. Valstijoms palikta teisė ginčyti konkrečias taisykles, kai jos bus galutinai suformuluotos ir sukels tiesioginių pasekmių.
Netrukus įsigaliojusią pašto tarnybos tvarką atskiroje byloje sustabdė federalinis teismas. Būtent šį draudimą administracija dabar siekė panaikinti, tačiau Aukščiausiasis Teismas atsisakė tai padaryti.
Todėl du iš pirmo žvilgsnio priešingi Aukščiausiojo Teismo sprendimai iš tikrųjų nagrinėjo skirtingus klausimus. Rugpjūtį buvo sprendžiama, ar valstijos per anksti užginčijo dar neįgyvendintą prezidento įsaką, o rugsėjį – ar jau parengtas pašto taisykles galima taikyti prasidedant rinkimams.
Vieną iš reformos blokadų paskelbė paties D. Trumpo paskirtas teisėjas
D. Trumpo administracijai nepalankias nutartis priėmė ne vien demokratų prezidentų paskirti teisėjai. Atskiras naujų pašto taisyklių taikymo kliūtis nustatė ir federalinis teisėjas Carlas Nicholsas, kurį į pareigas paskyrė pats D. Trumpas.
C. Nicholsas nusprendė, kad pašto tarnyba neturi aiškaus įgaliojimo reikalauti iš valstijų registruoti paštu balsuojančius rinkėjus federaliniame portale ar atsisakyti pristatyti reikalavimų neatitinkančius biuletenius.
Teisėjas pripažino, kad pašto tarnyba galėtų turėti daugiau teisės reguliuoti balsavimo vokų techninį dizainą. Tačiau, jo vertinimu, skirtingos reformos dalys buvo taip glaudžiai susietos, kad vien vokų reikalavimų nebuvo galima atskirti nuo visos sistemos.
Tai rodo, kad konfliktas nėra vien paprastas respublikonų ir demokratų ginčas. Jo centre yra konstitucinis valdžių pasidalijimas: kiek rinkimų administravimą kontroliuoja valstijos bei Kongresas ir kiek į jį gali kištis prezidento vadovaujamos federalinės institucijos.
Sprendimas svarbus kovai dėl Kongreso kontrolės
Lapkričio 3 dieną amerikiečiai rinks visus 435 Atstovų Rūmų narius ir dalį Senato. Rinkimų rezultatai nulems, ar Respublikonų partija išsaugos Kongreso kontrolę ir kiek laisvės D. Trumpas turės įgyvendinti savo programą antroje prezidento kadencijos pusėje.
Pastaraisiais rinkimų ciklais paštu dažniau balsavo Demokratų partiją remiantys rinkėjai. Dėl šios priežasties respublikonų siūlomi pašto biuletenių ribojimai gali turėti ne tik administracinį, bet ir politinį poveikį.
Tačiau negalima automatiškai teigti, kad kiekvienas balsavimo saugumo reikalavimas yra rinkėjų slopinimas arba kad kiekvienas balsavimo paštu palengvinimas naudingas tik demokratams. Pašto balsavimo įpročiai priklauso nuo valstijos, amžiaus, rinkimų rūšies ir vietos taisyklių.
Aukščiausiasis Teismas šiuo sprendimu neišsprendė platesnio politinio ginčo. Jis tik užkirto kelią tam, kad likus mažiau nei dviem mėnesiams iki rinkimų būtų pakeista sistema, kuria ketina naudotis dešimtys milijonų amerikiečių.
Šaltiniai
„Associated Press“. (2026). Supreme Court Rejects Trump Mail Ballot Restrictions Ahead of Midterms. https://apnews.com/article/78a4fbeb48d9c5fd27d1c865529fc65f
„ABC News“. (2026). Supreme Court Rejects Trump Administration’s Attempt to Restrict Mail-in Voting. https://www-cdn.abcnews.com/Politics/supreme-court-rejects-trump-administrations-attempt-restrict-mail/story?id=136442477
„CBS News“. (2026). Supreme Court Blocks New Postal Service Rules for Mail Ballots in Blow to Trump. https://www.cbsnews.com/news/supreme-court-blocks-new-postal-service-mail-ballots-trump/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą dėl D. Trumpo balsavimo paštu reformos, kas yra aktualu ir svarbu lietuvių skaitytojams, besidomintiems tarptautinėmis politikos naujienomis.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir D. Trumpo administracijos pasiūlymus, taip pat pabrėžia, kad teiginiai apie balsavimo sukčiavimą nėra pagrįsti įrodymais. Informacija yra nešališka ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis apie JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą yra aktualus, tačiau jo reikšmė Lietuvos auditorijai yra ribota, nes tai susiję su JAV politika. Lietuvos skaitytojams tai gali būti mažiau svarbu, ypač šiuo metu, kai šalyje vyksta kiti svarbesni įvykiai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV Aukščiausio Teismo sprendimą, kuris turi tiesioginį poveikį rinkimų procesui ir balsavimo tvarkai. Jame analizuojamos teisinės ir praktinės pasekmės, kas yra aktualu ir naudinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie JAV Aukščiausio Teismo sprendimą, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstomi faktai ir kontekstas, kas yra svarbu skaitytojams.
