Jaunų žmonių mirtingumo statistika išlieka neraminanti
Per pastaruosius kelerius metus, ir ypač, pradėjus naudoti COVID-19 vakcinas, jaunų žmonių mirčių skaičius ženkliai išaugo. Remiantis JAV CDC ir NCHS duomenimis, per didelis 0-24 metų amžiaus asmenų mirtingumas pasiekė naujas aukštumas: per vieną septynių savaičių laikotarpį vidutiniškai mirė net 41,7 proc. daugiau žmonių, nei tikėtasi.
Socialiniuose tinkluose ir alternatyviuose medijų kanaluose skelbiamuose diagramuose pastebimas pavojingai išaugęs mirčių nuo širdies ligų bei vėžinių susirgimų, skaičius. Be to, išaugo ir neįgalumo atvejų skaičius.
Tačiau šios mirtys ar neįgalumo atvejai, nėra susiję su COVID-19, o tai kelia pagrįstą klausimą, dėl ko gi iš tiesų miršta tiek daug žmonių. Atsakymų nėra, o statistika toliau lieka negailestinga.
Per šių metų 38 savaites, JAV fiksuotas mirčių nuo staigių širdies sustojimų skaičius yra 37,7 proc. didesnis nei tikėtasi, dėl to mirė net 43 571 žmogus[1].
Kitoje plačiai internete paplitusioje diagramoje daugiausia dėmesio skirta piktybiniams navikams, arba vėžiui tarp 0-54 metų amžiaus žmonių. 38-ąją šių metų savaitę sergamumas vėžiu padidėjo 24,2 proc. daugiau, nei tikėtasi, todėl mirė 15 547 žmonės.
Ypač pastebima tampa ir tai, kad 0-24 metų amžiaus grupei priklausančių asmenų, pats COVID-19 stipriai nepaveikė, tačiau šiai grupei priklausančių žmonių mirtingumas vis tiek muša rekordus: 38-ąją metų savaitę jis siekė 42 proc.
Pastebima ir tai, kad neįgalumo rodikliai sumažėjo 2020 m., kai COVID-19 tik užklupo visą pasaulį, tačiau 2021 m., pradėjus naudoti COVID-19 vakcinas, neįgalumo rodikliai ėmė blogėti.
Vakcinų kritikai teigia, kad reikia suprasti šios nerimą keliančios tendencijos priežastis, nors už visuomenės sveikatą atsakingos agentūros ir teigia, kad COVID-19 vakcinos yra visiškai saugios.
Nustatyti, kas iš tiesų slypi už žmogaus mirties nėra taip lengva
Kita vertus, priežastis, su kuriomis yra susiję jaunų žmonių perteklinio mirtingumo rodikliai, nustatyti ir įrodyti yra gana sudėtinga.
Dar pernai socialinės žiniasklaidos vartotojai plačiai dalijosi teiginiais, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose 25-44 metų amžiaus žmonių mirtingumas dėl COVID-19 vakcinos pritaikymo padidėjo 84 proc[2].
Nors buvo kalbama apie tai, kad kad mirčių priežastis yra vakcinų platinimas, CDC duomenys rodė perteklinį mirčių nuo COVID-19 skaičių.
O CDC Nacionalinis sveikatos statistikos centras (NCHS) pareiškė, kad CDC duomenų bazėje WONDER esantys preliminarūs duomenys nerodo, kad nuo 2019 m. procentinis padidėjimas kurį nors mėnesį 25-44 m. amžiaus grupėje siekia 84 proc.
„Šių perteklinių mirčių tikrai nereikėtų sieti su konkrečiais įvykiais ar priežastimis – jos tiesiog rodo bendrą didesnį mirčių skaičių šioje amžiaus grupėje, palyginti su ankstesniais metais, ir jas galėjo lemti daugybė įvairių veiksnių (praleistos COVID-19 mirtys, praleista skubi pagalba dėl tokių atvejų kaip širdies ligos, padidėjęs mirčių nuo narkotikų perdozavimo skaičius ir mirčių nuo transporto priemonių eismo įvykių skaičius ir t. t.)“, – tuomet teigta NCHS pranešime.
NCHS atskleidė ir tai, kad pastarasiais metais itin padaugėjo mirčių, dėl narkotikų perdozavimo, eismo įvykių, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, lėtinių kepenų ligų, skaičius, padaugėjo ir nužudymų. Vis dėlto, dalis visuomenės tokius teiginius vertina kritiškai ir ragina atsakingas agentūras bent jau atlikti išsamius tyrimus dėl galimos vakcinų sąsajos su išaugusiu mirtingumu, ir tik tuomet galutinai įvertinti šią situaciją.
Išaugusio mirtingumo naštą jaučia net draudimo kompanijos
O jeigu sveikatos apsaugos agentūros apie tai nekalba, tai nereiškia, kad išaugusio mirtingumo problema neegzistuoja.
Net gyvybės draudimo kompanijų pateikiama informacija rodo, kad pastaruoju metu miršta vis daug daugiau žmonių.
Jau vien jaunų amerikiečių mirtys, užfiksuotos darbuotojų gyvybės draudimo prašymuose, turėtų kelti nerimą. Tarp dirbančių 35-44 metų amžiaus žmonių paskutinį 2022 m. ketvirtį mirė 34 proc. daugiau nei tikėtasi, o kitose darbingo amžiaus grupėse šis rodiklis taip pat viršijo vidurkį.
Dar 2021 m. rudenį itin staiga padidėjo darbuotojų mirtingumas. Trečiąjį 2021 m. ketvirtį 35-44 m. amžiaus darbuotojų mirtingumas pasiekė pandemijos piką, kuris 101 proc. viršijo trejų metų bazinį lygį. Kitose dviejose pagrindinėse darbingo amžiaus grupėse mirtingumas buvo net 79 proc. didesnis nei tikėtasi[3].
Ir visa tai vyksta ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jungtinėje Karalystėje 2022 m. antrąjį pusmetį taip pat buvo daugiau perteklinių mirčių nei bet kurių kitų metų antrąjį pusmetį nuo pat 2010 m.
Pirmąjį 2023 m. ketvirtį 20-44 metų amžiaus žmonių mirčių skaičius prilygo tam pačiam 2021 m. laikotarpiui, t. y. blogiausiems pandemijos metams šiai amžiaus grupei. Jaunesnio amžiaus žmonių mirtingumo rodikliai buvo ypač dideli, palyginti su vidutiniu mirtingumu 2013-2020 m.
Australijoje 2022 m. mirė 12 proc. daugiau žmonių, nei tikėtasi, o trečdalį šio pertekliaus sudarė mirtys ne nuo koronaviruso.
Situacijoje panaši ir Europoje. Per pastaruosius keturiolika mėnesių, Vokietijoje užfiksuota 81 028 daugiau mirčių nei tikėtasi, Prancūzijoje – 17 731, Nyderlanduose – 10 418, Airijoje – 2 640.
