Vietoje darbo bet kur verčiau renkamasi bedarbio duoną
Šiuolaikinis jaunimas – ambicingas, drąsus ir išrankus. Jie nebesitenkina vien atlyginimu – jiems svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, lankstus grafikas, pagarba, augimo galimybės ir prasmingas darbas. Vis dažniau jauni žmonės vasarą nusprendžia padaryti pertrauką, pakeliauti ar tiesiog pailsėti, tuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmokas.
„Sodros“ duomenimis, iki 25 metų jaunuolių, gaunančių išmoką, skaičius išaugo – tai jau 14 iš 100 apdraustųjų. Vis dėlto, 80 proc. jų po kelių mėnesių esą vėl grįžta į darbo rinką, o išmoką gauna vidutiniškai keturis mėnesius. Jaunimui darbas – ne prievolė, o pasirinkimas, kurį jie daro pagal savo vertybes ir lūkesčius[1].
Ekspertai sako, kad tokį elgesį lemia ne tik noras „ieškoti savęs“, bet ir objektyvios priežastys – darbo netekimas, nepalankios sąlygos ar sunkumai įsidarbinti pagal specialybę. Jauni žmonės dažnai susiduria su reikalavimu turėti patirties net ir paprastoms pozicijoms.
O kai svajonių darbo nepavyksta rasti, jie linkę atsisakyti visų pasiūlymų. Socialiniai tinklai dar labiau iškreipia lūkesčius – ten dominuoja įspūdingi karjeros pasiekimai, tačiau retai matomi realūs sunkumai. Tad vietoj starto žemesnėse pozicijose, jie laukia idealaus varianto. Tokia laikysena lemia trumpalaikį nedarbą, tačiau kelia klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo sistema – ypač kai išmokos leidžia tam tikrą laiką pragyventi be darbo.
Siūlo griežtinti tvarką
Atsižvelgdama į situaciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo griežtinti išmokų skyrimo tvarką: neįtraukti ankstesnių išmokų laikotarpių į stažą, neskaičiuoti gautų išmokų naujai ir leisti pakartotinai jas gauti tik susikaupus 12 mėnesių stažui po ankstesnio laikotarpio.
Tuo tarpu Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad jaunimas nori dirbti – šiemet balandį ir gegužę įsidarbino daugiau nei 11 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Tačiau daugiau nei pusė jų – be profesinio ar aukštojo išsilavinimo.
Tad nors jų lūkesčiai aukšti, galimybės ribotos. Ir vis dėlto – ši karta formuoja naują požiūrį į darbą: ne tik kaip į pragyvenimo šaltinį, bet kaip į savirealizacijos dalį.
UŽT duomenys: darbo vis dažniau netenka jaunimas ir vyresni gyventojai
Naujausi UŽT duomenys rodo, kad didžiausia bedarbių dalis Lietuvoje – 30–49 metų amžiaus žmonės, sudarantys apie 42 % visų registruotų bedarbių. Tai darbingo amžiaus grupė, dažnai turinti profesinę patirtį, tačiau vis tiek susidurianti su įsidarbinimo sunkumais dėl rinkos pokyčių ar nepakankamų kvalifikacijų[2].
Antroje vietoje pagal bedarbių skaičių – jaunimas iki 29 metų, sudarantis apie 30 % visų bedarbių. Ypač sudėtinga situacija tarp 15–24 metų asmenų – šioje grupėje nedarbo lygis siekia apie 16 %. Jaunuoliams dažnai trūksta darbo patirties, todėl jie sunkiau randa pirmąjį darbą.
Vyresni nei 50 metų asmenys sudaro apie 28 % visų bedarbių. Nors jų skaičius pastaraisiais metais šiek tiek mažėja, vyresniems darbuotojams dažnai tenka susidurti su diskriminacija dėl amžiaus ar technologinių įgūdžių trūkumu.
Papildomas darbas tampa norma: kaip „side hustle“ keičia darbo kultūrą Lietuvoje
Tuo tarpu Lietuvoje pastebima ir dar viena nauja tendencija – vis daugiau žmonių renkasi neapsiriboti viena pagrindine veikla – papildomi darbai tampa ne tik finansiniu saugikliu, bet ir asmeninio augimo priemone. Ypač šią tendenciją stipriai atspindi jaunimo grupė: net du trečdaliai 18–35 metų žmonių jau turi arba planuoja pradėti papildomą veiklą. Tokie pasirinkimai leidžia išbandyti save naujose srityse, ugdyti įgūdžius ir ieškoti didesnio pasitenkinimo profesiniame gyvenime[3].
Šis pokytis stipriai keičia ir darbdavių požiūrį – vis daugiau organizacijų supranta, kad papildoma darbuotojų veikla nėra grėsmė, o natūralus šiuolaikinės darbo rinkos atsakas į lankstumo poreikį. Ekspertų teigimu, įmonės, kurios prisitaiko prie šios realybės, geba ne tik išlikti efektyvios kintančiomis sąlygomis, bet ir lengviau pritraukti motyvuotus, savarankiškus darbuotojus.
Tokios darbo formos ypač pasiteisina, kai reikia greitai reaguoti į padidėjusį darbo krūvį – sezono metu ar per darbuotojų atostogas.
Darbo rinkos analitikai taip pat pastebi, kad papildoma veikla ne tik plečia žmonių kompetencijas, bet ir didina jų pasitikėjimą savimi bei motyvaciją pagrindiniame darbe. Tačiau kartu pabrėžia, jog būtina išlaikyti aiškias atsakomybių ribas, kad būtų išvengta konfliktų ar neaiškumų dėl įsipareigojimų.
