Dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo įrašas perspėja, kad pelenai Tokiją pasiektų vos per kelias valandas
Tokijo metropolio valdžia ir Japonijos vyriausybė paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą vaizdo įrašą, kuriame modeliuojamas Fudžio kalno išsiveržimas.
Simuliacijoje rodoma, kaip po įspėjimo pranešimo telefono ekrane dangų užtemdo tiršti dūmų debesys, o vulkaniniai pelenai per 1–2 valandas nusileidžia ant 20 mln. gyventojų turinčios sostinės.[1]
Pasak specialistų, pelenų sluoksnis galėtų siekti 2–10 centimetrų, o vakariniuose Tokijo rajonuose – net iki 30 centimetrų. Tai sukeltų rimtų pasekmių: sustotų traukinių eismas, būtų paralyžiuoti skrydžiai, keliuose sumažėtų matomumas, danga taptų slidi.
Pelenais užsikrovusios elektros linijos lūžtų, sukeldamos elektros tiekimo sutrikimus, o kartu nutrūktų telefono ir interneto ryšys.
Gyventojai patirtų sveikatos problemų – kvėpavimo takų dirginimą, ypač sergantys astma ar kitomis lėtinėmis ligomis. Parduotuvės greitai ištuštėtų, todėl valdžia ragina turėti bent trijų dienų atsargų.
Pelenai grasintų transportui, pastatams ir ekonomikai
Oficialūs vertinimai rodo, kad didelio masto išsiveržimas galėtų išmesti apie 1,7 mlrd. kubinių metrų pelenų, iš kurių beveik 490 mln. kubinių metrų nusėstų ant kelių, pastatų ir kitų paviršių.
Net ir keli centimetrai pelenų, ypač po lietaus, galėtų paversti kelius nepravažiuojamais, o silpnesni mediniai pastatai rizikuotų sugriūti.
Tokio masto nelaimė paralyžiuotų logistiką, apsunkintų maisto ir kitų būtinų prekių tiekimą, sukeltų didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimus. Ekonominiai nuostoliai, vyriausybės skaičiavimu, galėtų siekti iki 2,5 trln. jenų (apie 16,6 mlrd. eurų).[2]
Specialistai vertina skirtingai: tarp pasirengimo ir „baimės kurstymo“
Simuliacija buvo pristatyta Japonijos ugnikalnių prevencijos dienos proga. Valdžia pabrėžia, kad Fudžio kalnas šiuo metu nėra ties išsiveržimo riba, tačiau jis tebėra aktyvus – paskutinį kartą išsiveržė prieš 318 metų, vadinamojo Hoei išsiveržimo metu.[3] Tikslas – ne įbauginti, o skatinti gyventojus „įsivaizduoti konkrečius scenarijus“ ir pasiruošti.
Vis dėlto ekspertai perspėja, kad rodoma situacija yra blogiausio scenarijaus modelis. Tokijo universiteto nelaimių prevencijos inžinerijos profesorius Kimiro Meguro teigė, kad tokia eiga įmanoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir nėra labai tikėtina.[4]
Kritikos pasigirdo ir iš gyventojų, kurie socialiniuose tinkluose vaizdo įrašą įvertino kaip per daug gąsdinantį. Kai kurie pažymėjo, jog tokie perspėjimai jau yra atbaidę turistus, o kiti dalijosi praktiniais patarimais – nuo dujinės viryklėlės iki maisto bei vandens atsargų – kaip pasirengti netikėtai nelaimei.
Nepaisant skirtingų vertinimų, valdžia laikosi nuomonės, kad perspėjimai būtini. Japonija yra Ramiojo vandenyno „Ugnies žiede“, kur itin dažni žemės drebėjimai ir vulkaniniai išsiveržimai.
Šiemet pradžioje vyriausybė jau įspėjo apie 80 proc. tikimybę, kad per artimiausius 30 metų pietinėje Nankai griovos dalyje įvyks stiprus žemės drebėjimas. Fudžio kalno simuliacija yra dar vienas bandymas stiprinti visuomenės pasirengimą nenumatytiems kataklizmams.
