J. Bidenas – pirmasis JAV prezidentas, pasitraukęs iš rinkimų kovos likus vos keliems mėnesiams iki jų
JAV prezidentas Joe’as Bidenas pasitrauks iš posto 2025 metų sausį. Per ketverius darbo metus jis susidūrė su dideliais iššūkiais – aukšta infliacija, migracijos krize, bei tarptautinėmis krizėmis, kurios dominavo visos jo kadencijos metu. Tačiau ką iš tiesų nuveikė šis politikas ir kokį pėdsaką paliko JAV bei viso pasaulio istorijoje?
Bene vienas įsimintiniausių momentų J. Bideno prezidentavimo laikotarpiu įvyko visai neseniai, kai jis staiga pasitraukė iš prezidento rinkimų, likus vos kiek daugiau nei trims mėnesiams iki jų. Liepos mėnesį J. Bidenas pabrėžė, kad demokratija JAV turi būti išsaugota ir, pasak jo, geriausias būdas tai pasiekti – perduoti lyderystę naujai kartai.
„Tarnauti jums kaip prezidentui buvo didžiausia garbė mano gyvenime,“ – rašė J. Bidenas laiške, paskelbtame jo oficialioje „X“ socialinės platformos paskyroje[1]. „Nors planavau siekti perrinkimo, manau, kad geriausia mano partijai ir šaliai būtų, jei pasitraukčiau ir visą dėmesį sutelkčiau į likusiai kadencijos daliai.“
Tačiau nepaisant to, jog J. Bidenas tapo pirmuoju prezidentu, kuris pasitraukė iš rinkiminės kovos likus tiek mažai laiko iki rinkimų, tą buvo galima numatyti. Daugelis rinkėjų ir net jo paties partijos narių nebetikėjo, kad J. Bidenas yra tinkamas eiti prezidento pareigas. Visi komentavo J. Bideno prastą fizinę būklę, keistą elgesį, nerišlią kalbą ir amžių. 81 metų politikas tiesiog nebeatrodė galintis vadovauti JAV dar ketverius metus.
Tai itin išryškėjo per televizijos debatus su Donaldu Trumpu, kai J. Bidenas akivaizdžiai net keletą kartų pametė mintį, jo balsas drebėjo, ir atrodė, kad jis fiziškai nebėra pasirengęs šiai svarbiai politinei kovai. Vėliau jis atsiprašė ir teigė, kad tiesiog buvo peršalęs[2]. Nors tokiu pasiteisinimu vargu ar patikėjo net ir buvę jo šalininkai.
J. Bidenas stengėsi atrodyti kaip itin aktyvus kovotojas su klimato kaita
Nepaisant J. Bideno asmeninio pasitraukimo iš politinės kovos ir aplinkinių komentarų apie jo fizinę būklę, ekspertai dažniausiai vertina J. Bideno kadenciją kaip gana sėkmingą ekonomikos srityje. Pradėjęs eiti pareigas COVID-19 pandemijos metu, jis sugebėjo išvengti numatomo ekonominio nuosmukio priimdamas „Amerikos gelbėjimo planą“. Šis 1,9 trilijono dolerių paramos paketas suteikė finansinę pagalbą įmonėms ir JAV piliečiams, taip suvaldant šalies ekonomikos griūtį[3].
J. Bideno iniciatyva taip pat buvo priimtas Infrastruktūros įstatymas, kuriuo buvo siekiama modernizuoti ir atnaujinti apgriuvusius Amerikos tiltus, vandens sistemas ir kelius. Milijardai dolerių buvo pumpuojami į infrastruktūros gerinimą. Šis projektas buvo vienas ambicingiausių per pastaruosius dešimtmečius.
2022 metais J. Bidenas pasiekė dar vieną svarbų tikslą – buvo priimtas „Infliacijos mažinimo aktas“, kuriuo buvo siekiama pirmiausia investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius. Taip J. Bidenas kovojo su klimato kaita ir sukūrė naujas darbo vietas energetikos sektoriuje. J. Bidenas tuo metu pabrėžė, kad šitoks kelias yra vienas agresyviausių žingsnių kovojant su klimato krize ir didinant energetinį saugumą.
J. Bidenas akivaizdžiai norėjo įeiti į istoriją kaip savotiškas klimato kaitos stabdytojas. Jis aktyviai propagavo klimato apsaugos politiką ir planavo iki 2030 m. perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. J. Bidenas investavo į ekologišką mobilumą ir švarią energiją, tačiau daugelis šių iniciatyvų dar tik pradeda veikti arba yra gan abejotinos, todėl jų įgyvendinimas priklausys nuo jo įpėdinių sprendimų.
J. Bideno išlaidavimas galėjo nulemti didžiulę infliaciją
Čia, žinoma, reikėtų nepamiršti ir to fakto, jog J. Bideno kadencija buvo paženklinta dviejų didelių krizių – didžiulės infliacijos ir migracijos. 2022 metais infliacija pasiekė 9 proc., o tai sukėlė nerimą daugeliui amerikiečių. Iki kadencijos pabaigos J. Bidenui pavyko sumažinti infliacijos lygį iki 2,4 proc., tačiau tuo vargu ar galima labai džiaugtis, nes didėjančios pragyvenimo išlaidos išliko itin skaudžia Amerikos problema, dėl kurios rinkėjai kaltina būtent valdžios sprendimus bei neveiksnumą.
Kai kurie politologai giria J. Bideną ir aiškina, kad jo valdymo laikotarpiu užfiksuoti ekonominiai rodikliai yra išties geri ir JAV neva klesti. Tačiau tiek visuomenė, tiek dalis jį kritikuojančių ekonomistų kalba priešingai. Štai ekonomistas Peteris Morici iš Merilendo universiteto kaltina J. Bideną pernelyg didelėmis vyriausybės išlaidomis, kurios, jo manymu, ir lėmė aukštą infliacijos lygį. Ekonomisto teigimu, nors JAV ekonomika atsigavo, tačiau eiliniai gyventojai smarkiai nukentėjo nuo didelės infliacijos, kuri užklupo Ameriką dėl per didelio J. Bideno išlaidavimo.
Migracijos klausimas taip pat buvo viena sudėtingiausių problemų. Nelegalių imigrantų skaičius prie pietinės JAV ir Meksikos sienos per J. Bideno kadenciją smarkiai sumažėjo, tačiau šis klausimas išliko politinių debatų centre. Bideno vyriausybė buvo kaltinama dėl nepakankamai veiksmingų sprendimų, o pats J. Bidenas nuolat sulaukdavo kritikos dėl migrantų problemos.
Iš tiesų, ekspertai net ir dabar pastebi tendenciją, jog daugybė rinkėjų pereina į D. Trumpo pusę dėl ekonominių priežasčių[4]. Jo tvirta pozicija imigracijos ir ekonomikos klausimais patraukia rinkėjus, kurie nebenori J. Bideno politikos tęstinumo, su kuriuo susidurtų balsuodami už K. Harris.
J. Bidenas palaikė Ukrainą, tačiau nesugebėjo stiprinti ryšių su Kinija ar griežtai reaguoti į Gazos ruožo konfliktą
J. Bidenas stengėsi atkurti pasitikėjimą JAV tarptautinėje arenoje, ypač tarp NATO sąjungininkų. Jo lyderystė Rusijos ir Ukrainos karo metu buvo gan stipri – J. Bidenas nuosekliai rėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir pažadėjo tiekti ginklus Ukrainai tiek, kiek jų reikės.
Tačiau nepaisant gan aiškios pozicijos Ukrainos klausimu, J. Bidenas tarytum nematė konflikto Gazos ruože. JAV prezidento kritikai kaltina jį neveiksnumu, vangia reakcija į daugybę mirštančių ir kenčiančių civilių ir faktą, kad jis išreiškė palaikymą Izraeliui.
77.lt primena, kad preliminariais duomenimis, Gazos ruože dėl Izraelio atakų jau žuvo daugiau nei 43 300 palestiniečių, dauguma jų – civiliai, įskaitant didelį kiekį moterų ir vaikų[5]. Taip pat tūkstančiai civilių kenčia itin prastas gyvenimo sąlygas ir įvairias ligas. Tuo tarpu Izraelyje mirė šiek tiek daugiau nei 1 100 žmonių.
Be to, viena didžiausių nesėkmių J. Bideno prezidentavimo laikotarpiu būtų galima laikyti chaotišką JAV karių išvedimą iš Afganistano. Šis sprendimas be aiškaus plano, kaip tai atlikti saugiai, baigėsi daugybės civilių ir karių mirtimis, o Amerikos sąjungininkai jautėsi palikti be paramos.
J. Bidenui taip pat teko susidurti su vis prastėjančiais santykiais su Kinija ir jos griežtesne politika. Per savo kadenciją J. Bidenas užmezgė naujas strategines partnerystes, pavyzdžiui, vadinamąjį Quad aljansą su Japonija, Australija ir Indija, siekdamas sutelkti jėgas prieš Kinijos įtaką regione.
