Auga abejonės dėl J. Bideno pajėgumo eiti prezidento pareigas
Iki 2024 m. JAV prezidento rinkimų liko metai. Šiuo metu atrodo, kad realiausia, jog dėl pergalės juose varžysis dabartinis Amerikos vadovas, demokratas Joe Bidenas bei buvęs prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas.
Abu šie politikai turi ištikimą savo rinkėjų ratą, tačiau kartu, sulaukia ir kritikos. D. Trumpas – dėl neretai teisinių nemalonumų bei karštakošiškos retorikos.
J. Bidenas, kaip šiuo metu pareigas einantis prezidentas, kritikuojamas dėl pernelyg menkų savo paskutinių trejų metų darbų rezultatų, lyderystės stokos, savo sūnaus skandalų ir savo psichinės bei fizinės sveikatos arba tiksliau – jos stokos[1].
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kad J. Bideno psichinė sveikata prastėja, o Baltieji rūmai apie tai kalbėti vengia. Į šias diskusijas nesivelia ir kiti demokratų partijos nariai.
O dabartinis JAV prezidentas jau visai netrukus, lapkričio 20-ąją švęs savo 81-ąjį gimtadienį. Jis jau dabar yra seniausias, pareigas vis dar einantis Amerikos prezidentas, tačiau ir toliau siekia perrinkimo.
Jei kitų metų rinkimai jam būtų sėkmingi, prezidento poste jis liktų iki pat 2028 m. Tuomet jam būtų jau 86 m.
Ar tikrai geopolitinių įtampų bei vidinių problemų fone, pastaraisias metais vis dažniau susidurianti su savo galybės kvestionavimu, JAV gali leisti, šalies valdymą patikėti į J. Bideno rankas?
Pašlijo ne tik fizinė, tačiau ir psichinė prezidento sveikata, tačiau Baltieji rūmai tyli
Anksčiau prezidento rezidencijos gydytojo pareigas ėjęs Ronny Jacksonas, kuris buvo atsakingas ir už buvusių prezidentų D. Trumpo ir Baracko Obamos sveikatą, pateikė savo ekspertinę nuomonę, papiktinusią demokratus.
Gydytojo R. Jacksono teigimu, J. Bidenas yra visiškai netinkamas eiti prezidento pareigas. Ir tikrai, jis dažnai pasimeta tame, ką sako, pasiklysta savo kalboje, pargriūna ar tiesiog elgiasi taip, jog atrodo, kad nesiorientuoja aplinkoje. Iš tiesų, iš tokių prezidento nesėkmių galima sudaryti ištisą koliažą.
Tai elgesys, kuris būtų pavojaus signalu vertinant bet kurio senyvo amžiaus žmogaus sveikatą, tačiau ypatingai – kai yra kalbama apie JAV prezidentą.
Tačiau viešos diskusijos J. Bideno sveikatos tema dažnai yra greitai užgesinamos. Iš tiesų, dar nuo 1973 m. Amerikos psichiatrai laikosi vadinamosios „Goldvoterio taisyklės“.
Ji diktuoja, kad gydytojai ir bet kokie sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai viešai neskelbia savo nuomonės vieno ar kito žmogaus sveikatos klausimu ir nediagnozuoja asmenų, kurių patys asmeniškai neįvertino[2].
Ši taisyklė buvo priimta po 1964 m. JAV prezidento rinkimų, per kuriuos daugiau nei 1000 psichiatrų paskelbė respublikonų kandidatą Barį Goldvoterį netinkamu eiti pareigas dėl jo sveikatos būklės.
Kilus ažiotažui ir pasipiktinimui dėl medikų etikos stokos, buvo priimta taisyklė, kuri ir atgrasė žurnalistus ir kitus politikos stebėtojus nuo neapgalvotų komentarų apie politikų psichologinę ar fizinę būklę.
Vis dėlto, visiškai jų išvengti nepavyksta. Pavyzdžiui, neseniai autorius Franklinas Foeris rašė, kad J. Bidenui „trukdo senyvi metai, kurie atėmė iš jo energiją, kad jis galėtų viešai reikštis, arba gebėjimą lengvai ištarti savo vardą“.
„Jo vieša asmenybė atspindėjo fizinį nuosmukį ir laiko nualintus protinius gebėjimus, kuriems negali pasipriešinti jokios tabletės ar mankštos režimas. Privačiai jis kartais pripažindavo draugams, kad jaučiasi pavargęs“, – rašė F. Foeris.
Nors tokie ir panašūs komentarai sulaukia demokratų pasipiktinimo, vis daugiau analitikų ir apžvalgininkų akcentuoja, kad prezidento J. Bideno psichologinės ar fizinės būklės iš tiesų negalima priskirti privačių, asmeninių reikalų kategorijai.
Sudėtinga paneigti tai, kad kaip vienos įtakingiausių ir galingiausių pasaulio valstybių prezidentui, jam tenka didelė atsakomybė ir darbo krūvis. Nuovargis dėl to gali būti suprantamas, tačiau atsižvelgiant į garbų politiko amžių, visiškai pagrįsta abejoti jo gebėjimais toliau eiti šias pareigas.
Žinoma, demokratų partijai visa ši situacija kelia nereikalingų problemų. J. Bidenas yra beveik nekvestionuojamas partijos kandidatas kitų metų rinkimuose, tačiau visuomenė nuo jo po truputį nusigręžia.
Daugelis apklausų rodo, kad vėl išvydus J. Bideno ir tikėtino respublikonų kandidato D. Trumpo dvikovą, ją laimėtų būtent pastarasis. Šiuo metu D. Trumpas prieš J. Bideną pirmauja beveik visose svarbiausiose valstijose.
Nors 77 m. buvęs prezidentas D. Trumpas savo viešuose pasirodymuose taip pat klysta, o dalies asmenų nuomone, galbūt net kalba visiškas nesamones, visa tai jis daro nepalyginamai energingiau.
J. Bideno nepajėgumą eiti prezidento pareigas pastebi ir piliečiai
Rugsėjo mėnesį paskelbtos „NewsNation/Decision Desk HQ“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė JAV rinkėjų arba 52,21 proc. apklaustųjų teigė, kad yra „labai susirūpinę“ dėl J. Bideno sveikatos būklės; palyginimui, tik 38,22 proc. sakė tą patį apie D. Trumpą[3].
Šis amerikiečių nerimas yra visiškai suprantamas. J. Bidenas, dabar sulaukęs 80-ies metų amžiaus, yra seniausias pareigas einantis prezidentas Amerikos istorijoje. Jei 2024 m. jis bus perrinktas, antrosios inauguracijos metu jam bus 82 m., o pasibaigus antrai kadencijai – 86 metai. Kitas vyriausias prezidentas savo kadencijos pabaigoje buvo prezidentas Ronaldas Reaganas, kuris 1989 m. sausio mėnesį paliko postą būdamas 77 metų amžiaus.
Pats J. Bidenas yra teigęs, kad šalies rinkėjams yra visiškai normalu kalbėti ir viešai diskutuoti apie jo amžių, tačiau jis taip pat sakė, kad žmonės turėtų vertinti jį pagal jo gebėjimus atlikti darbą, o ne skaičius pase.
Tačiau net jo viceprezidentė Kamala Harris, kuri anksčiau atrėmė visuomenės susirūpinimą dėl J. Bideno amžiaus, yra užsiminusi apie tai, kad ji būtų pasirengusi eiti preizdentės pareigas, jei „staiga to prireiktų“. Taigi, tokios diskusijos privačiame demokratų rate vis dėlto egzistuoja.
Kritika – ne tik dėl amžiaus ir sveikatos būklės
Kita vertus, kritika J. Bidenui anaiptol nėra susijusi tik su jo amžiumi. Dabartinis Amerikos vadovas yra kritikuojamas ir dėl to, kaip atlieka savo darbą.
Dažnai kalbama apie tai, kad jo administracijos ekonominė politika, dar vadinama „Bidenomika“ nėra veiksminga.
Nors demokratai teigia, kad ši ekonomikos kryptis apima pagalbos, paramos, skiepijimo nuo COVID-19 pastangas, investicijas į infrastruktūrą ir socialinės apsaugos tinklo stiprinimą, iš tikrųjų labiau pastebimi yra tik bandymai didinti mokesčius didesnes pajamas gaunantiems asmenims ir korporacijoms.
Pats J. Bidenas nuolat gina ne itin sėkmingą savo administracijos ekonominę politiką ir dažnai sako, kad ji veikia. Tačiau tokiems teiginiams prieštarauja visuomenės apklausos.
Pavyzdžiui, remiantis naujausia informacija, JAV darbo statistikos biuro (BLA), JAV darbo departamento statistikos tarnybos duomenys rodo, kad šių metų spalio mėnesį Amerikoje sukurta mažiau darbo vietų, nei tikėtasi, nedarbo lygis išaugo, o užimtumo rodikliai prastesni beveik visose statistikos srityse.
Kritikuojamas J. Bidenas ir dėl savo migracijos politikos. Dauguma į JAV atvykstančių nelegalių migrantų yra iš Meksikos, tačiau fiksuojama, kad JAV-Meksikos pasienyje sąlygos yra tiesiog siaubingos, kasdien į JAV slapta patekti bando daugybė žmonių, vyrauja sumaištis.
Remiantis „FAIR Research“ duomenimis, nuo 2021 m., kai J. Bidenas pradėjo eiti pareigas, nelegalių migrantų skaičius Jungtinėse Valstijose padidėjo apie 16 proc., dabar JAV gyvena beveik 17 mln. nelegalių migrantų. „FAIR Research“ atliktas išlaidų tyrimas taip pat parodė, kad nelegalių imigrantų ir jų vaikų, gimusių Jungtinėse Valstijose išlaikymas kasmet šaliai kainuoja 150,6 mlrd. dolerių.
Tačiau apie šias problemas arba būdus jas išspręsti J. Bideno strategai nekalba ir remiasi dviem rizikingomis prielaidomis: pirma, kad prezidento būklė nepablogės ir jis sugebės susidoroti su artėjančia rinkimų kampanija. Antra, kad apklausos, rodančios J. Bideno ir D. Trumpo šansus laimėti slepia tikimybę, jog nepriklausomi ir etninių mažumų rinkėjai galiausiai susiburs aplink demokratų kandidatą.
Laikas iki 2024 m. JAV prezidento rinkimų sparčiai bėga, o vertinant dabartinę situaciją, atrodo beveik neįmanoma, kad per artimiausius mėnesius iškils dar vienas, pergalę pasiekti iš tiesų galintis kandidatas.
Tad atrodo, kad amerikiečiams teks rinktis tarp dviejų netobulų veikėjų: kandidato, kuriam gresia rimta kalėjimo bausmė, ir dabartinio prezidento, kuris vis sudėtingiau surezga sakinį.
