J. Bidenas švenčia Helovyną, žmona persirengė kate

Baltuosiuose rūmuose – skambus Helovyno minėjimas ir kate persirengusi pirmoji ponia

Helovynas – itin populiari šventė už Atlanto. JAV šią dieną mini ir dideli, ir maži, ne išimtis – ir prezidentai. Būtent paminėti Helovyno tūkstančiai amerikiečių vaikų pirmadienį atvyko į Joe Bideno rezidenciją Baltuosiuose rūmuose.

Į šiurpiausios metų dienos linksmybes šiemet įsitraukė ir pirmoji JAV pora. JAV prezidentas žmona Jill Biden šia proga net persirengė kate ir, kaip pabrėžia Amerikos žiniasklaida, tai nebuvo atsitiktinis jos pasirinkimas: ji tapo savo kate Willow^[1]. Pats JAV vadovas specialiu šventiniu kostiumu nepasipuošė, tačiau dalyvavo linksmybėse.

O ir pats renginys nebuvo vien tik žaidimai ir pramogos. Šiais metais Helovyno tema yra siejama su skaitymu. Manoma, kad tai taip pat neatsitiktinis pasirinkimas: juk pirmoji ponia J. Biden visą gyvenimą dirbo mokytoja, teigiama, kad ji itin vertina literatūrą bei įtraukias istorijas.

Helovyno nuotaiką Baltųjų rūmų renginyje kūrė ir karinis orkestras, grojęs daugumą, pačių žinomiausių siaubo filmų ir animacinių filmukų garso takelių. O Bidenai atvykusiems vaikams dalijo ne tik saldumynus, bet ir knygas.

Baltųjų rūmų administracijos duomenimis, bendroje šventėje dalyvavo aštuoni tūkstančiai žmonių. Renginyje dalyvavo ir daugybė federalinės vyriausybės departamentų ir agentūrų, daugelis jų šventės metu įrengė stendus, kuriuose buvo galima įsigyti įvairiausių rūšių šokoladinių saldainių ir kitų saldumynų, kuriuos suteikė Nacionalinė konditerių asociacija ir jai priklausančios įmonės.

Helovynas Baltuosiuose rūmuose minimas nuo 1958 m.

1958 m. spalio 30 d. pirmoji ponia Mamie Eisenhower pirmą kartą Helovyno proga papuošė Baltuosius rūmus. Taip ir gimė ši tradicija.

Baltųjų rūmų menėje ji surengė prabangius pietus personalo narių žmonoms. Visa patalpa buvo nusieta dekoracijomos, kurias sudarė ant sieninių šviestuvų kabantys skeletai, geltoni žibintai ir džiovintų kukurūzų ūgliai, moliūgai ir raudoni obuoliai^[2].

Ant stalų stovėjo miniatiūrinės raganos ant šluotų kotų, ant stalų buvo išbarstyti rudeniniai lapai ir rudeniniai riešutai, džiovintų kukurūzų varpos. Fojė ant šviestuvų kabojo juodos katės, juodos pelėdos, kaukolės ir goblinai.

Iš tiesų, Helovynas Baltuosiuose rūmuose yra sena tradicija. Žinoma, bėgant metams, daugelis šios šventės veiklų kito, be to, visuomet priklausė nuo prezidento ir pirmosios ponios pageidavimų, jų pačių tradicijų bei įsitikinimų.

Vis dėlto dažniausiai, Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje prezidentai ir pirmosios ponios surengdavo Helovyno vakarėlius vaikams ir kariškių šeimoms. Šiuose renginiuose paprastai būdavo vaišių, šventinių dekoracijų ir pramogų.

O ir pačią prezidento rezidenciją dažniausiai puošdavo Helovyno tematikos dekoracijos: įmantriai išpjaustyti moliūgai, skeletai, voratinkliai, šikšnosparniai. Tiesa, dažniausiai tokia puošyba priklausydavo profesionalių dekoratorių komandoms ir savanoriams.

Helovynas – puiki proga susipažinti su Baltųjų rūmų vaiduokliais

Tai, kad net JAV prezidentai bei jų šeimos Baltuosiuose rūmuose mini Helovyną, galbūt ir nėra kažkas itin stebinančio; tačiau tikriausiai ne visi žino apie tai, kad vienas žinomiausių pasaulyje pastatų galima sutikti vaiduoklį.

Amerikoje yra plačiai paplitusi legenda, kad Baltuosiuose rūmuose vis dar slankioja Abraomo Linkolno vaiduoklis.

Pirmasis asmuo, kuris, kaip pranešama, iš tikrųjų matė A. Linkolno vėlę, buvo pirmoji ponia Greisė Coolidge, kuri neva matė vaiduoklį Ovaliajame kabinete^[3].

Bene garsiausias incidentas įvyko 1942 m., kai Nyderlandų karalienė Vilhelmina tariamai išgirdo žingsnius prie savo Baltųjų rūmų miegamojo, vėliau juos sekė ir beldimas. Atidarius duris ji pamatė, kad priešais ją stovi A. Linkolnas; ji tuoj pat prarado sąmonę.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis mėgo vėlai eiti miegoti, ilgai gulėdavo karštoje vonioje, rūkydavo cigarą, gerdavo viskį ir taip atsipalaiduodavo po dienos darbų bei įtampų.

Teigiama, kad vieno vizito Baltuosiuose rūmuose metu, jis lygiai taip pat ilgai gulėjo vonioje, galiausiai grįžo į savo miegamąjį ir itin nustebo, jame pamatęs A. Linkolną, stovintį kambaryje prie židinio, tiesiog atsirėmusį į židinio atbrailą.

V. Čerčilis, visada greitai reaguojantis į situaciją, neva išsitraukė cigarą iš burnos, nubraukė pelenus ir tarė: „Labas vakaras, pone Prezidente. Atrodo, kad jūs mane užtikote labai netinkamoje padėtyje“. Kaip teigia istorija, A. Linkolnas tik nusišypsojo ir tarsi juokdamasis tiesiog pradingo.