JAV biudžeto krizei tęsiantis, J. Bidenas toliau prašo pagalbos Ukrainai
Nors JAV Vyriausybė išvengė žlugimo, biudžeto krizė tęsiasi. Dėl jos JAV prezidentui Joe Bidenui teko kreiptis į Kongresą ir Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy iš karto po to, kai naujas karinės pagalbos Ukrainai paketas nebuvo įtrauktas į Atstovų Rūmų ir Senato priimtą laikinąjį biudžeto įstatymą[1].
„Jokiomis aplinkybėmis negalima leisti, kad Amerikos parama Ukrainai būtų sumažinta. Tikiuosi, kad Atstovų Rūmų pirmininkas išlaikys savo įsipareigojimą Ukrainos žmonėms“, – sakė JAV vadovas.
Tokie žodžiai nuskambėjo diskusijų, dėl 24 mlrd. dolerių karinės pagalbos Kijevui paketo, kuriam prieštarauja kai kurie respublikonai, fone.
Abiejų partijų vyresnieji Senato vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė ketinantys artimiausiomis savaitėmis užtikrinti, kad JAV vyriausybė ir toliau teiktų paramą Ukrainai[2].
Tačiau rugsėjo 21 d., Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui lankantis JAV, 28 respublikonų Kongreso nariai paskelbė laišką, kuriame prieštarauja papildomoms išlaidoms Ukrainai.
Nepaisant to, JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Mattas Milleris akcentuoja, kad negalima leisti, kad Amerikos parama Ukrainai būtų nutraukta, nes „sąjungininkai, priešininkai ir pasaulis tai stebės“.
„Nors turime galimybę artimiausiu metu toliau remti Ukrainos gebėjimą apsiginti, jau išnaudojome didžiąją dalį esamo saugumo paramos finansavimo, todėl būtina, kad Kongresas imtųsi veiksmų“, – sako M. Milleris.
Į šias diskusijas reaguoja ir Ukraina, kurios užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad nejaučia, jog JAV parama būtų susvyravusi[3].
Iš tiesų, nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV jau suteikė Ukrainai apie 46 mlrd. dolerių karinės pagalbos.
Tai kelia aršias diskusijas JAV vidaus politikoje ir signalizuoja vis labiau pastebimą Vakarų karo nuovargį. Didėjantis kai kurių respublikonų skepticizmas neramina ir Europos Sąjungos diplomatą Josephą Borrellį, kuris neseniai teigė, kad „europiečiams, Rusijos karas prieš Ukrainą yra egzistencinė grėsmė, todėl būtina reaguoti atitinkamai“.
JAV vyriausybė vos išvengė uždarymo
JAV Kongresas tik šeštadienį paskutinę akimirką priėmė įstatymą dėl finansavimo, leidžiantį federalinėms institucijoms veikti dar 45 dienas ir išvengti brangiai kainuojančio vyriausybės uždarymo. Tačiau, kaip jau žinome, į susitarimą nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai, kurių prašė JAV prezidentas J. Bidenas.
Dabar federalinės institucijos galės dirbti dar 45 dienas iki lapkričio vidurio. Jei Kongresas nebūtų priėmęs įstatymo leidžiančio vyriausybei toliau veikti, federalinės institucijos būtų pradėjusios užsidarinėti netrukus po vidurnakčio, algos vėluotų milijonams federalinių darbuotojų ir karių.
Dabar JAV įstatymų leidėjai turi šiek tiek daugiau laiko, kad susitartų dėl išlaidų visiems 2024 metams.
Nepaisant to, kad pavyko išvengti vyriausybės uždarymo, prezidentas J. Bidenas vis dėlto sukritikavo K. McCarthy ir respublikonus Atstovų Rūmuose, pabrėžė, kad jie nesilaikė įsipareigojimų dėl išlaidų lygio, kuris buvo sutartas su Baltaisiais rūmais daug anksčiau, dėl ko ir kilo vyriausybės uždarymo grėsmė. Respublikonai kritikos sulaukė ir ėl to, kad į įstatymą nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai.
Ukrainos apginklavimas ir finansavimas kovoje prieš Rusiją yra svarbi J. Bideno administracijos politikos dalis, tačiau Kongreso priimtas įstatymas kelia daug klausimų dėl politinių perspektyvų tęsti šią paramą.
Pats Atstovų Rūmų pirmininkas K. McCarthy teigia, kad Rusijos karas yra „baisus“ ir jis „susirūpinęs dėl to, kas gali įvykti ilguoju periodu“, bet jis tiesiog negali toliau leisti „švaistyti pinigų“.
Atstovų Rūmų pirmininkas ir prezidentas galimai pasiekė slaptą susitarimą
O šios savaitės pradžioje Vašingtone netyla gandai ir apie tai, kad JAV prezidentas J. Bidenas ir Atstovų Rūmų pirmininkas K. McCarthy galimai sudarė slaptą susitarimą, kuris galėtų apsaugoti būsimą pagalbą Ukrainai.
Įtariama, kad J. Bidenas sutiko pasirašyti laikiną federalinės vyriausybės finansavimo susitarimą, į kurį nebuvo įtraukta pagalba Ukrainai, kurią jis norėjo suteikti, mainais už tai, kad K. McCarthy sutiktų vėliau surengti atskirą balsavimą dėl šios pagalbos[4].
Apie tai prabilo respublikonas iš Floridos Mattas Gaetzas, Kongrese klausęs, koks gi iš tiesų buvo slaptas šalutinis susitarimas dėl Ukrainos. Jis net pateikė pasiūlymą nušalinti JAV Atstovų rūmų pirmininką K. McCarthy nuo pareigų.
M. Gaetzas savo rezoliuciją jau įregistravo, o vėliau žurnalistams sakė, kad K. McCarthy „nebeturi mano palaikymo, nebeturi reikiamo respublikonų skaičiaus palaikymo, kad galėtų toliau eiti rūmų pirmininko pareigas“.
Floridos kongresmenas yra buvusio prezidento Donaldo Trumpo lojalistas ir viena iš pagrindinių figūrų nedidelėje kraštutinių dešiniųjų respublikonų įstatymų leidėjų grupėje. Grupė nepritaria papildomos paramos siuntimui į Ukrainą, teigdama, kad tuos pinigus geriau būtų išleisti JAV kovai su nelegalia imigracija.
„Amerikos žmonės pavargo nuo to, kad Vašingtonas neturi biudžeto, kasmet susidaręs 2 trilijonų JAV dolerių deficitas ir 33 trilijonų JAV dolerių skola. Jei ši šalis kris, aš krisiu kovodamas“., – pirmadienį, pateikęs savo pasiūlymą, žurnalistams sakė M. Gaetzas.
Pats K. McCarthy pirmadienį paneigė, kad buvo slaptas Ukrainos finansavimo planas ir susitarimas su prezidentu, tačiau pridūrė, kad kartais, priimant tęstinį nutarimą, užtikrinama, kad per 45 dienas būtų galima laisvai naudoti pinigus.
Baltuosiuose rūmuose J. Bideno atstovė spaudai Karine Jean-Pierre kalbėjo apie tai, kad pagalbą Ukrainai remia abi partijos.
„Norime, kad McCarthy laikytųsi savo įsipareigojimo Ukrainos žmonėms, kaip kad jis sakė, jog nori tęsti tą finansavimą, kad Ukraina gautų ginklų, kurių jai reikia. Štai ką mes norime pamatyti“, – teigė ji.
Dabar manoma, kad atskiras balsavimas dėl skubaus Ukrainos finansavimo tikriausiai būtų priimtas Atstovų Rūmuose, tačiau tik demokratų balsais.
