- Konfliktas gali paveikti prekybos mainus, kainas, mažėjantį vartotojų pasitikėjimą
- Ekonomistai atkreipia dėmesį į konflikto poveikį už Artimųjų Rytų ribų
- Vadovų ir kompanijų reakcija bei palaikymas stipriai lemia ir skaičius
Konfliktas gali paveikti prekybos mainus, kainas, mažėjantį vartotojų pasitikėjimą
Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, stiprėjant Izraelio ir Palestinos teritorijų konfliktui, ekonomistai vis labiau nerimauja dėl galimų padarinių regiono ir pasaulio ekonomikai. Neseniai įvykęs Izraelio ir Libano apsikeitimas raketomis bei tebesitęsiantis Gazos ruožo bombardavimas sukėlė ne tik tragiškų civilių aukų, bet ir gilėjančią humanitarinę krizę.
Tokia padėtis kelia pavojų dar labiau destabilizuoti ir taip nestabilų regioną. Šios įtampos ekonominės pasekmės yra įvairialypės. Nors tiesioginiai prekybos ryšiai tarp Europos ir konflikte dalyvaujančių šalių yra palyginti riboti, netiesioginis poveikis gali būti didelis. Pavyzdžiui, euro zona į Izraelį ir kaimynines šalis eksportuoja apie 0,4 % savo BVP, o Jungtinės Karalystės prekybos poveikis yra dar mažesnis - apie 0,2 % jos BVP[1].
Nepaisant šio riboto tiesioginio poveikio, regiono nestabilumas vis tiek gali daryti įtaką Europos ekonominei veiklai kitais kanalais. Vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių veiksnių yra šios įtampos poveikis finansinėms sąlygoms, nes tai galėtų stabdyti ekonomikos augimą ir sustiprinti neigiamą didesnių palūkanų normų poveikį tiek euro zonoje, tiek Jungtinėje Karalystėje.
Tačiau istoriniai duomenys nuosekliai nerodo tiesioginio ryšio tarp Artimųjų Rytų konfliktų ir finansinių sąlygų Europoje. Didžiausia ekonominė rizika kyla dėl galimo poveikio naftos ir dujų rinkoms. Prasidėjus dabartiniam konfliktui, pastebimai padidėjo žaliavų rinkų nepastovumas. Brent žalios naftos ir Europos gamtinių dujų kainos smarkiai išaugo, o jų pikas buvo atitinkamai apie 9 % ir 34 %.
Ekonomistai atkreipia dėmesį į konflikto poveikį už Artimųjų Rytų ribų
„Goldman Sachs“ žaliavų komanda išnagrinėjo įvairius kritimo scenarijus, numatydama, kad naftos kainos, priklausomai nuo tiekimo sutrikimų intensyvumo, padidės nuo 5 % iki 20 %. Nuolatinis 10 % naftos kainų kilimas po metų galėtų sumažinti euro zonos realųjį BVP maždaug 0,2 % ir padidinti vartotojų kainas beveik 0,3 procentinio punkto, o Jungtinėje Karalystėje tikėtinas panašus poveikis. Tačiau šios prognozės priklauso nuo to, ar naftos kainos išliks nuolat aukštos, o šis scenarijus tampa vis labiau neapibrėžtas, nes žalios naftos kainos pradėjo grįžti į prieš konfliktą buvusį lygį[2].
Dujų kainų padėtis yra sudėtingesnė. Kainų šuolį iš dalies lėmė sumažėjęs pasaulinis SGD eksportas iš Izraelio dujų telkinių, o dabartinė rinka yra mažiau atspari tiekimo sukrėtimams. Potencialus Europos gamtinių dujų kainų padidėjimas, jei trūktų tiekimo, galėtų būti didelis - 102-200 EUR/MWh. Politikos formuotojams gali tekti įsikišti taikant energijos sąnaudų rėmimo politiką, kad sušvelnintų poveikį vartotojams ir įmonėms.
Anglijos centrinio banko vadovas Andrew Bailey pripažino, kad stiprėjantis konfliktas kelia riziką pasaulinėms energijos rinkoms ir centrinio banko pastangoms kontroliuoti infliaciją. Nors energijos kainos kol kas smarkiai nepadidėjo, situacija tebekelia susirūpinimą. Kita galimo poveikio sritis yra bendras vartotojų pasitikėjimas.
Euro zonoje pasitikėjimas jau smarkiai sumažėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. kovo mėn. Nors istoriškai panašus poveikis dėl įtampos tarp Izraelio ir Palestinos teritorijų nebuvo pastebėtas, „Goldman Sachs“ su konfliktu susijusio netikrumo rodikliai spalio mėn. pasiekė rekordines aukštumas, o tai rodo galimus vartotojų nuotaikų pokyčius.
Vadovų ir kompanijų reakcija bei palaikymas stipriai lemia ir skaičius
Tebesitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia sudėtingą riziką pasaulio ekonomikai ir gali turėti įtakos energijos rinkoms, finansinėms sąlygoms ir vartotojų pasitikėjimui. Situacijai keičiantis, jos poveikį ekonomikai tikriausiai ir toliau atidžiai stebės ir analizuos viso pasaulio ekonomistai ir politikos formuotojai. Po Izraelio ir Hamas konflikto įmonių vadovams visame pasaulyje iškilo dar viena didelė dilema, kaip tinkamai reaguoti į tokias geopolitines krizes.
Ši situacija, kai buvo apsikeista raketomis ir kilo humanitarinė krizė, sukėlė įvairią įmonių pasaulio reakciją - nuo viešų užuojautos pareiškimų iki visiškos tylos. Tokių bendrovių kaip „Goldman Sachs“ir „Google“ vadovai nusprendė siųsti darbuotojams elektroninius laiškus ir paskelbti viešus pareiškimus, kuriuose išreiškė užuojautą konflikto aukoms. Kita vertus, daugelis verslo lyderių pasirinko tylą, o šis sprendimas buvo rizikingas. Įmonės sulaukė kritikos dėl to, kad tarsi stojo į konflikto pusę, o kitos buvo pasmerktos už tai, kad viešai nereagavo. Tai suskaldė tiek žmones tiek verslus Vakaruose.
Ši situacija rodo, kad vis dažniau tikimasi, jog įmonės komentuos politinius ir socialinius klausimus. Tačiau reakcija į Izraelio ir Hamaso konfliktą rodo, kaip sudėtinga ir rizikinga reaguoti į geopolitinius įvykius. Šis lūkesčių pokytis yra iššūkis įmonių vadovams ir jų įmonėms, ypač atsižvelgiant į subtilų tokių temų pobūdį. Šį iššūkį dar labiau apsunkina nagrinėjamų klausimų sudėtingumas.
Konfliktas, kuris smarkiai paaštrėjo po Hamas grupuotės išpuolio prieš Izraelį ir vėlesnio Izraelio puolimo Gazos ruože, susijęs su giliai įsišaknijusiais istoriniais ir politiniais niuansais. Dėl šio sudėtingumo įmonėms, kurioms dažnai trūksta patirties tokiais klausimais, sunku skelbti pagrįstus ir jautrius pareiškimus. Atsižvelgdami į šiuos iššūkius, įmonių konsultantai pataria savo klientams, kaip orientuotis šiuose vandenyse.
Daugiausia dėmesio skiriama ne skubiems viešiems pareiškimams, o nuodugniam situacijos supratimui. Įmonės, veikiančios nukentėjusiuose regionuose, pavyzdžiui, „Microsoft“, pirmenybę teikė savo darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių saugumui ir gerovei. Požiūris į įmonių komunikaciją tokiomis aplinkybėmis keičiasi. Įmonėms vis dažniau patariama prieš pasisakant apsvarstyti politinių ir socialinių klausimų svarbą jų veiklai ir poveikį įmonei.
Laikantis tokio požiūrio reikia atidžiai įvertinti situaciją ir apgalvotai reaguoti, atsižvelgiant į įmonės vertybes ir suinteresuotųjų šalių interesus. Iš esmės neseniai įvykęs konfliktas ir įmonių pasaulio reakcija į jį pabrėžia, kokią trapią pusiausvyrą įmonės turi išlaikyti spręsdamos sudėtingus geopolitinius klausimus. Jis pabrėžia, kad reikia apgalvotų, pagrįstų ir jautrių komunikacijos strategijų, kuriose atsižvelgiama į toli siekiančias įmonių pareiškimų tokiais klausimais pasekmes.
