- Izraelio – Palestinos karo pasekmės jaučiamos ir ES nebepriklausančioje Didžiojoje Britanijoje
- Tel Avivo palaikymas Džo Baidenui kainavo populiarumą
- Izraelio – Palestinos konfliktas suskaldė Ispanijos kairiųjų vyriausybę
- Vokietijos valdžia vieningai stojo žydų pusėn
- Kanados valdantieji gavo reikalavimą pasisakyti už ugnies nutraukimą Gazoje
- Konfliktas Gazoje užkabino ir Nyderlandus
- Italų opozicija palaiko ir Izraelį, ir Palestiną
- Prancūzija turi didžiausias tiek Izraelio, tiek Palestinos tautų bendruomenes
Izraelio – Palestinos karo pasekmės jaučiamos ir ES nebepriklausančioje Didžiojoje Britanijoje
Kaip ir buvo prognozuota, „Hamas“ ir Izraelio konfliktas, kol kas tik politiškai, išplito gerokai už regiono ribų. Ypatingai smarkūs ginčai kilo tarp kairiųjų partijų, kas gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. Nepaisant to, kad daugelis politikų pasmerkė „Hamas“ išpuolį, Izraelio atsakas palestiniečiams tapo nesutarimų priežastimi.
Pastaruoju metu politikai pradėjo vengti aštresnių pasisakymų Tel Avivo adresu, tačiau aktyvistai reikalauja viešinti savo nuomonę. Taip pat ryškėja takoskyra tarp tų, kurie reikalauja nedelsiant nutraukti ugnį, ir likusiųjų. Partijų padėtį dar labiau blogina tai, jog artimiausiais mėnesiais daugelyje Vakarų šalių vyks rinkimai.
Britų opozicinė Leiboristų partija valdančiuosius konservatorius, remiantis apklausomis, lenkia maždaug 18 proc. Daugelis analitikų prognozuoja, kad jos vadovas Kiras Strameris taps naujuoju Didžiosios Britanijos premjeru.
Visgi konfliktas Artimuosiuose Rytuose sukėlė nesutarimų ir šioje partijoje: škotų leiboristų lyderis, musulmonas Anasas Sarvaras ir Londono meras Sadikas Hanas pareikalavo, kad K. Strameris pasisakytų už ugnies nutraukimą. Maždaug trečdalis Leiboristų frakcijos britų parlamento Bendruomenių rūmuose taip pat pritaria tokiai pozicijai. Panorę likti neįvardinti deputatai baiminasi, kad atviras Izraelio palaikymas gali atstumti rinkėjus-musulmonus.[1]
O štai pats K. Strameris ugnies nutraukimui nepritaria. Partijos lyderio nuomone, tai tik paskatintų „Hamas naujiems išpuoliams. Be to, K. Strameris sugaišo ne vienerius metus, kol apgynė partiją nuo kaltinimų antisemitizmu.
Tel Avivo palaikymas Džo Baidenui kainavo populiarumą
Izraeliui demonstruojama parama JAV prezidentui Džo Baidenui kainavo rinkėjų-musulmonų palaikymą. Jo tarp šių asmenų prieš Donaldą Trampą turėto pranašumo nebeliko, o musulmonų žmogaus teisių organizacijos grasina, kad musulmonai artimiausius prezidento rinkimus iš viso boikotus.[2]
Nors amerikiečių elektoratas Artimųjų Rytų konflikte ilgą laiką palaikė Izraelio pusę, dabar situacija pradėjo keistis. „Gallup“ instituto prieš pat „Hamas“ ataką atlikta apklausa parodė, kad pirmą kartą JAV istorijoje Palestinos šalininkų yra daugiau negu palaikančių Izraelį. Pokyčius lėmė tai, kad Palestiną palaiko jauni rinkėjai, kai tuo pat metu vyresnioji karta ir toliau lieka Izraelio pusėje.
Musulmonų palaikymą siekianti susigrąžinti Dž.Baideno administracija pažadėjo, kad tuo pat metu kovos ir su antisemitizmu, ir su islamofobija. Taip pat Dž. Baidenas skubiai pareiškė, kad palaiko konflikto metu daromas pauzes humanitarinei pagalbai.
Izraelio – Palestinos konfliktas suskaldė Ispanijos kairiųjų vyriausybę
Vieningos nuomonės dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto neturi ir Ispanijos kairiųjų vyriausybė. Situacijai sudėtingumo suteikia tai, kad vyriausybei vadovaujantis kairiųjų lyderis Pedro Sančesas, po aklavietėje atsidūrusių rinkimų liepą, vėl tikisi būti perrinktas į parlamentą.
„Hamas“ veiksmus P. Sančesas prilygino teroristiniam išpuoliui, o jo koalicijos partneris, kairiųjų populistų partija „Sumar“, atsisako „Hamas“ vadinti teroristais. Dar daugiau, „Sumar“ atstovas Ernestas Urtasnas pareiškė, kad dėl to, jog „Hamas“ užpuolė izraeliečius, kaltas pats Izraelis, kadangi vykdo neteisėtą Palestinos okupaciją.
Be to, derybų dėl koalicijos metu „Sumar“ pareikalavo pripažinti Palestinos valstybę, tačiau P. Sančesas tokiam pasiūlymui nepritarė. Nepaisant to, šiuo metu tiek P. Sančesas, tiek „Sumar“ ragina nutraukti ugnį.[3]
Vokietijos valdžia vieningai stojo žydų pusėn
Vokietijos kairiosios partijos išreiškė palaikymą Izraeliui. Valdantieji socialdemokratai, „Žalieji“ ir opozicinė Kairioji partija spalio 10 d. nubalsavo už tai, kad Parlamentas palaikytų Izraelį ir pasmerktų „Hamas“.
„Pagrindinė Vokietijos pareiga šiuo metu – būti išvien su Izraeliu“, - po šalies užpuolimo pareiškė kancleris Olafas Šolcas.
Vokiečių politikai ir etniniai vokiečiai vis dar jaučiasi atsakingi už Holokaustą, nors tas vyko XX a. viduryje. Tiesa, Vokietijos parama nėra absoliuti, nes balsuojant JTO dėl ugnį raginančios nutraukti rezoliucijos, vokiečiai susilaikė, o Izraelis prašė balsuoti prieš.
Taip pat Vokietijoje miestuose ir bendruomenėse, kuriose gyvena nemažas skaičius musulmonų, vyko Palestinos palaikymui skirti mitingai. Jie buvo organizuojami nepaisant įsigaliojusių draudimų. Daugelyje jų buvo galima išvysti Islamo valstybės vėliavas ir „Hamas“ palaikančius plakatus.[4]
„Žaliųjų“ partijos atstovas, vicekancleris Robertas Habekas pagrasino deportuoti prieš žydus nusiteikusius asmenis. Jis pabrėžė, kad šalis nesitaikstys su antisemitizmu.
Kanados valdantieji gavo reikalavimą pasisakyti už ugnies nutraukimą Gazoje
Kandą valdantys liberalai patiria spaudimą iš kairiųjų „Naujųjų demokratų“ ir „Žaliųjų“ pusės. Pastarieji viešai reikalauja, kad Vyriausybė pasisakytų už ugnies nutraukimą.
Daugiau negu 150 deputatų-liberalų prabalsavo už daugiau negu 20 peticijų, raginančių nutraukti ugnį Palestinoje. Tuo pat metu Kanados premjeras Džastinas Triudo, išgarsėjęs tuo, kad prieš porą metų pasislėpė nuo antikovidinio konvojaus dalyvių, o paskui juos įsakė gaudyti po vieną, apsiribojo siūlymu paskelbti humanitarines pauzes. [5]
Konfliktas Gazoje užkabino ir Nyderlandus
Nyderlanduose lapkričio 22 d. vyks Parlamento rinkimai. Juose Leiboristų partija ir „Žalieji“ dalyvaus vieningu frontu.
Tiksliau, turėjo dalyvauti, bet jų sąjunga jau ima braškėti, kadangi Leiboristų partijos sąrašo lyderio Franso Timermanso deklaruojama parama žydams atstumia dalį „žaliųjų“ rinkėjų, kurių vienas iš kandidatų net pasitraukė iš rinkiminio sąrašo. Partijos nesutarimus bando dangstyti bendru pareiškimu apie humanitarinę padėtį Gazoje, bet kiek tai duos naudos, paaiškės visai netrukus.
Italų opozicija palaiko ir Izraelį, ir Palestiną
Italijos opozicijos lyderis sulaukė tiek žydų šalininkų, tiek palestiniečius palaikančių bendrapiliečių kritikos.
Šalies opoziciniams kairiesiems centro demokratams vadovauja žydų kilmės politikė Elija Šlein. Kai vienas iš televizijos kanalų jo paklausė, ką ji palaiko šiame konflikte, E. Šlein atsakė, kad abi puses. [6]
„Demokratų lyderis turi gebėti rasti bendrą šneką tiek su kairiosiomis, tiek su nuosaikiosiomis partijomis. Pirmosios ryžtingai palaiko Palestiną ir kritikuoja Izraelį. Nuosaikūs deputatai stoja į Izraelio ir sąjunginių santykių su JAV pusę“, - paaiškino ji.
Be to, opozicijai priklausantis populistinis „Penkių žvaigždžių judėjimas“ nusprendė palaikyti Palestiną. Jo lyderiai dalyvavo demonstracijose už ugnies nutraukimą, o E. Šlein – ne.
Demokratų ir „Penkių žvaigždžių judėjimo“ nesutarimai pagalbos Ukrainai klausimais tapo Mario Dragi vyriausybės žlugimo 2022 m. priežastimi bei atvėrė kelią į pergalę opozicinėms dešiniosioms partijoms per priešlaikinius rinkimus.
Prancūzija turi didžiausias tiek Izraelio, tiek Palestinos tautų bendruomenes
Prancūzijos žydų ir musulmonų bendruomenės – didžiausios Europoje. Žmonių dėl pensijos reformos jau nemylimas šalies prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Izraelis turi teisę į savigyną, tačiau Prancūzijos atstovui JTO buvo nurodyta balsuoti už ugnies nutraukimą.
Tuo pat metu kai kurie paties E. Markono partijos deputatai pareikalavo, kad prezidentas aiškiau reikštų savo paramą Izraeliui.
O prancūzų opozicinei rinkėjų sąjungą, kurią sudaro kairiosios partijos, gresia skilimas, kadangi jos lyderis, kairysis populistas Žanas Liukas Melanšonas ne kartą atsisakė „Hamas“ vadinti teroristais.[7]
Ž. L. Melanšono komentarai lėmė, kad socialistai, „žalieji“ ir net komunistai pagrasino nutraukti santykius su jo partija ir pasitraukti iš sąjungos. Nors sąjunga dar vegetuoja, kai kurios kairiosios partijos jau nutraukė bendradarbiavimą su L. Ž. Melanšonu ruošiant kitų metų biudžeto pataisas.
