Iš 162 000 profilių netgi 25 proc. yra netikri
Įvairiems naujienų tinklams ir socialinės žiniasklaidos platformoms pradėjus platinti žinias apie palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ įvykdytą mirtiną išpuolį prieš Izraelį ir Izraeliui pagrasinus atsakomaisiais veiksmais, kartu pakilo ir dezinformacijos bei netikrų vaizdo įrašų banga[1].
Visuomenėje, kurioje vyrauja galią į savo rankas perimančios technologijos, vis sunkiau atskirti autentišką informaciją nuo melagingų teiginių ar sąmoningai klaidinančio vaizdo įrašų turinio.
Šiuo atveju akivaizdu, jog nemaža dalis vaizdo įrašų, socialinės žiniasklaidos pranešimų ir nuotraukų, tariamai susijusių su Izraelio ir Hamaso konfliktu, yra sąmoningai klaidinantys, t. y. nukabinti „nuo naudingo debesies“[2]. Tokia palaipsniui populiarėjanti tendencija išryškina tai, kodėl svarbu, kad apie konfliktus pranešantys žurnalistai dėtų visas pastangas juos patikrinti, jog visuomenės matymo laukas (dar ir dar kartą) nebūtų aptrauktas migla.
Tiesa, apie informacijos klaidingumą diskutuoja vis daugiau pasauliečių, aptariančių naujienų „vartojimo“ įpročius. Skirtumas tas, kad didesnį susirūpinimą, be abejo, jaučia auditorija tose vietovėse, kurios šiuo metu yra arti smurtinių konfliktų.
Pavyzdžiui, kai kurios apklausos rodo, jog Slovakijoje – vienoje iš su Ukraina besiribojančių šalių – beveik pusė apklaustųjų teigia, kad per praėjusią savaitę matė dezinformacijos apie konfliktą Ukrainoje. Ir tai siekia dvigubai didesnį skaičių nei analogišką nuomonę pareiškusių gyventojų Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose ar Japonijoje[3].
Keliuose žiniasklaidos pranešimuose iš tiesų buvo atkreiptas dėmesys į netikrų pranešimų, susijusių su Izraelio ir Hamaso konfliktu, antplūdį tviteryje, kuris pastaruoju metu gerokai pakeitė savo veiklą. Tuo tarpu kad įrodyti netikros informacijos mastą, neretai remiamasi įvairių stebėsenų įmonių, kurios užsiima dezinformacijos rūšiavimu ir stebi tviterio botų paskyras, duomenimis.
Kaip nustatyta patikrinus daugiau kaip du milijonus nuotraukų, pranešimų bei vaizdo įrašų, mums neprisisapnavo: daug pranešimų iš tikrųjų buvo iš netikrų paskyrų, naudojančių automatinius botus, kurie buvo labai aktyvūs tviteryje, tiktoke ir kitose socialinėse platformose (Izraelio stebėsenos įmonės „Cyabra“ teigimu, iš 162 000 profilių netgi 25 proc. buvo netikri).
Faktų tikrinimas negali apsiriboti vien tik socialine žiniasklaida
Galima pasidžiaugti, kad per pastaruosius kelerius metus daugelis tradicinės žiniasklaidos priemonių turėjo patikimus faktų tikrinimo padalinius, kurie greitai pažymėdavo netikras naujienas ir vaizdo įrašus.
Puikus to pavyzdys – BBC „Verify“[4]. Pradėta 2023 m., „BBC Verify“ siekia didinti auditorijos pasitikėjimą parodydama, kaip jos žurnalistai žino, kad tai, ką jie praneša, yra teisinga. Būtent ši žurnalistų komanda naudoja pažangias redakcines priemones bei metodus informacijai, vaizdo įrašams ir nuotraukoms tirti bei šaltiniams patikrinti. Tarp kitko, patikimų informacinių kanalų galima rasti ir Lietuvoje.
Taigi, nors kitokį požiūrio kampą pateikiančių laikraščių sąrašas šalyje kiek susitraukė, šiais metais netekus jau antro savaitraščio – „Laisvo laikraščio“, o prieš tai „Respublikos“ popieriniu formatu – rekomenduojama nepaklysti ir remtis ne šabloniškų vienakrypčių nuomonių srautais, o kritinį mąstymą atspindinčiais ir skirtingų duomenų lyginimo pagrindu veikiančiais kanalais. Tai liudija ir duomenų padirbinėjimu skelbiamas garsusis nukirstų vaikų galvų Izraelyje pavyzdys, nors, kaip galiausiai paaiškėjo, šalis nevengia klastoti įrašus ir nuotraukas – „Hamas“ žymiųjų vaikų nenužudė.
„BBC Verify“ savo ruožtu pažymėjo vaizdo įrašus ir socialinės žiniasklaidos pranešimus apie Izraelį bei Gazą, kurie, jų nuomone, yra neteisingi arba klaidinantys.
Tarkime, kai „Hamas“ atakavo festivalį „Supernova“ atokioje pietų Izraelio vietovėje, faktus tikrinančios tarnybos, įskaitant „BBC Verify“, sujungė įvykius, jog patikrintų teiginių tikslumą naudodamos vaizdo įrašus bei socialinės žiniasklaidos pranešimus, stovinčių automobilių vaizdo kamerų įrašus ir veidų atpažinimo technologiją „Amazon Rekognition“. Šiuo atveju svarbiausia, kad, galų gale, automatizuotas faktų tikrinimo programas ir priemones dar kartą peržiūrėtų žmonės.
Dezinformacijos problema internete – milžiniška
Agentūros „AP Fact Check“ ir „Reuters“ taip pat sprendžia dezinformacijos internete problemą.
Naujausias pavyzdys – „Reuters“ patikrino internete platinamą klipą, kuriame buvo teigiama, kad vaizdo įraše parodyta, kaip Izraelis arba Palestina bando sukurti suklastotą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos mirtys. Naujienų agentūra anksčiau atkreipė dėmesį į šio filmuko kilmę, kai juo buvo dalijamasi prieš vienerius metus.
Konkrečiau, savo analizėje „Reuters“ teigė, jog teiginiai, kad klipe rodoma, kaip izraeliečiai ar palestiniečiai klastojo filmuotą medžiagą apie mirtį, neva yra absoliučiai klaidingi, pridurdama, kad iš tikrųjų klipe demonstruojamas 2022 m. jutubo svetainėje paskelbto trumpametražio filmo „Tuščia vieta“ (angl. „Empty Place“) reportažas[5].
Panašu, kad ilgalaikiai šių laikų iššūkiai labiausiai susiję su socialinės žiniasklaidos platformomis, ir žmonių pasitikėjimas jomis kaip naujienų šaltiniais turi įtakos tam, kaip pasauliečiai vertina gaunamą informaciją ir kokius žingsnius toliau žengia. Dėl šios priežasties labiau nei bet kada anksčiau reikia rinktis patikrintas, aiškias ir faktais pagrįstas naujienas. O ypatingai svarbu filtruoti smurtinius konfliktus, kuriems reikia atsakingo, jautraus bei savalaikio viso pasaulio dėmesio ir komunikacijos, – kadangi visuomet turime galimybę pasirinkti, ar pasiduoti žlugdančiam politiniam globalistų elitu ir pernelyg siauram dalies žurnalistų požiūriui.
„Komunikacijos greitis yra stebuklingas. Tiesa ir tai, kad greitis gali padauginti informacijos, kuri, kaip žinome, yra neteisinga, sklaidą“, – sakė pirmasis amerikiečių radijo ir televizijos žurnalistas Edwardas Murrow. Šiai pozicijai nūdienoje pritaria ir daugelis kitų.
