Nuo šiol veiks tik „Laisvo laikraščio“ interneto portalas
Skirtingas nuomones ir kitokį požiūrio kampą į įvairias naujienas pateikiančių laikraščių sąrašas Lietuvoje dar labiau susitraukė. Po ilgo gyvavimo popieriniu formatu, savaitraštis „Laisvas laikraštis“ oficialiai paskelbė nutraukiantis leidybą. Nuo šiol veiks tik to paties pavadinimo interneto portalas.
Tiesa, prekyba popieriniu laikraščiu nutraukta ne savo noru, o dėl susidariusios sudėtingos situacijos. Kaip rašoma trumpame „Laisvo laikraščio“ pranešime apie leidybos sustabdymą, iki tokio žingsnio esą buvo prieita dėl ilgalaikio valdžios organų vykdyto persekiojimo bei uždraudimo platinti savaitraštį įvairiuose populiariausiuose platinimo punktuose[1]:
„Dėl daugiau nei 12 metų besitęsiančio valdžios organų persekiojimo ir uždraudimo platinti savaitraštį „Laisvas laikraštis” yra nutraukiama jo leidyba. Net „Lietuvos paštui”, pažeidžiant bet kokius įstatymus, yra uždrausta priimti „Laisvo laikraščio” prenumeratą. “
„Laisvas laikraštis“ nėra vienintelis leidinys, kuris nukentėjo dėl bandymų uždrausti jo platinimą ar kaltinimų netinkamo turinio skleidimu. Su tuo pačiu susidūrė ir „Respublika“ bei „Vakaro žinios“. COVID-19 pandemijos metu visi šie laikraščiai patyrė ypač didelį spaudimą, kurį pilnai atlaikė tik vienas iš jų.
Žinomi laikraščiai išstumti iš parduotuvių, jie uždrausti net ir Lietuvos pašte
Popieriniams laikraščiams yra gyvybiškai svarbūs visi populiariausi platinimo punktai: didieji parduotuvių tinklai bei Lietuvos paštas. Tačiau „Laisvas laikraštis“, „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ buvo išstumti iš „Norfos“, „Maximos“, „Iki“, „Rimi“ bei kitų parduotuvių.
Tuo tarpu Lietuvos paštas ne tik prekiaudavo vietoje parduodamais laikraščiais, bet ir siūlydavo jų prenumeratą. Didelė dalis šių laikraščių tiražo būdavo parduodama būtent per prenumeratas, nes žmonės patogiai sulaukdavo laikraščių tiesiai į savo pašto dėžutes. Tačiau nuo praėjusių metų kovo 1 dienos laikraščių atsisakė ir Lietuvos paštas. Nuo šios datos nebebuvo galima įsigyti laikraščių nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus.
Leidinių išėmimas iš prekybos buvo teisinamas gautais neigiamais žmonių atsiliepimais ir esą netinkamos informacijos teikimu[2]. Dažniausiai buvo kartojama, jog šie leidiniai nebepageidaujami dėl jų pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu. Tačiau taip pat buvo minima ir kritika dėl COVID-19 pandemijos metu valdžios vykdytų veiksmų ir kitų aštresnių temų. Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė tuo metu aiškino[3]:
„Žiniasklaidos žodis yra itin galingas ir paveikus. Atsižvelgdami į klientų atsiliepimus dėl netinkamo informacijos pateikimo šiuo jautriu ir sudėtingu laiku negalime likti abejingi, todėl priėmėme sprendimą iš prekybos išimti „Respublikos“ leidinius. Šiuo žingsniu jungiamės prie raginimo visiems veikti atsakingai.“
Nuo sausio nutrūko ir „Respublikos“ leidyba
Iš pradžių „Respublika“ bandė išsilaikyti be populiarių parduotuvių tinklų ir Lietuvos pašto pagalbos. Nors leidinių pardavimai iš esmės buvo paralyžiuoti, stengtasi išsilaikyti prenumeratorių pagalba. Per trumpą laiką atsirado net ~pusė tūkstančio naujų prenumeratorių, o redakcija viešai ragino palaikyti laisvą bei kritiškesnį žodį[4]:
„Neprarandantys sveiko proto piliečiai puikiai supranta, kad įsivėlusi klaida portalo antraštėje tebuvo tik formalus pretekstas, užčiaupiant bet kokį kritiškesnį žodį. Jokie atsiprašymai bei „putimai į vieną dūdą“ su valdžia dabar nepadės. Tai puikiai įrodo, „Respublikos“ leidinių atakavimas, nors jie jokios klaidos nepadarė ir jokios dezinformacijos netiražavo.
Buvome, esame ir būsime nepaperkami, nepriklausomi ir visada palaikysime skriaudžiamuosius!“
Tačiau nepaisant pastangų išlaikyti popierinį laikraštį, „Respublikos“ leidyba buvo nutraukta dar šių metų pradžioje. Tuo tarpu „Laisvas laikraštis“ gebėjo išsilaikyti dar maždaug metus po masinio jo pašalinimo iš visų prekybos vietų. Tad popierinį laikraščio variantą dabar turi tik „Vakaro žinios“.
Aurimas Drižius kaltina teisėjus pribaigus laikraštį, tačiau nesiruošia pasiduoti
„Laisvo laikraščio“ vadovas Aurimas Drižius neseniai viešai rašė, jog dėl visų įvykių nesėkmingai bando kovoti teisiniu keliu. Jis pranešė, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė jau trečią kartą atsisakė priimti nagrinėti skundą dėl jo manymu neteisėto „Laisvo laikraščio“ uždarymo.
A. Drižiaus teigimu, Vilniaus apygardos teismo teisėjai drįso teisti jį už visiškai teisėtą veiklą ir kriminalizavo žurnalistiką, pritaikydami cenzūrą, kuri yra uždrausta Konstitucijoje bei įstatymuose[5]. Jis taipogi tikino, jog kitų laikraščių išstūmimas iš parduotuvių lentynų yra akivaizdus visuomenės informavimo priemonių monopolizavimas:
„Sprendimas išmesti iš UAB „Norfos mažmena” prekybos tinklo leidinį „Laisvas laikraštis”, reiškia, kad visuomenės informavimo priemonės yra monopolizuojamos, ir rinkoje tėra vienas likęs „teisingas“ laikraštis – „Lietuvos rytas“.“
Tiesa, patirdamas visus sunkumus, A. Drižius vis tiek nesiruošia pasiduoti. Jis planuoja ir toliau skleisti naujienas interneto portale. Tuo pačiu keliu nuėjo ir „Respublika“, nes nepaisant atskiro popierinio laikraščio leidybos sustabdymo, kuris įvyko dar šių metų pradžioje, to paties pavadinimo interneto portalas gyvuoja iki šiol.
Beje reikia priminti, kad laikraštis „Vakaro žinios“ buvo sugrąžintas į prekybos centrą „Norfa“. Šį laikraštį taip pat galima prenumeruoti ir Lietuvos pašto skyriuose. „Vakaro žinios“ priglaudė ir „Respubliką“ – savaitgalio leidime galima rasti pastarosios priedą.
