Tarybos daugumos neturintis meras – tik klounas be balso
Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pasibaisėjo, kai kurių „supermerų“ veikla, kai šie, vos į savo rankas gavę savivaldos vadovo įgaliojimus, puolė juos matuotis visiškai nekreipdami dėmesio į tai, kad taryboje neturi daugumos. Anot politiko, daugumos neturintis meras taryboje gaus tik klouno vaidmenį ir galiausiai liks dirbti atskirai vienas pats sau. Kiti perrinkti merai taip pat netveria pasipiktinimu, kad teks sėdėti užsivertus dokumentų šūsnimi.
M. Varaška nevyniojo žodžių į vatą ir pareiškė gilią užuojautą Vilniaus rajono bei kitiems tarybos daugumos neturintiems merams. Anot jo, juokingai pasirodė ir tokių daugumos neturinčių merų „spygavimas“ bei pergalės saliutų šovimas viešojoje erdvėje, mat net ir surinkus daugumą, mero pareigos bus sunkios ir reikš tik papildomą atsakomybės bei įsipareigojimų naštą ant pečių.
O štai tokie merai esą ne tik neturėtų džiaugtis savo pergale, bet ir turėtų susimąstyti apie savo tiesiogines pareigas po to, kai pagal naująjį vietos savivaldos įstatymą savivaldybių merai realiai tapo tik administratoriais.
M. Varaškos teigimu, pagal galiojančius teisės aktus meras, kuris neturi tarybos daugumos, taps daugiausiai pajuokos objektu, kadangi neturės balso teisės.
Mero teises lengvai apeis taryba
Anot jo, biudžetą nustatys taryba, todėl merui beliks tik vykdyti išlaidas pagal tarybos nurodymą. Kartu taryba esą ir turės tokią galimybę derinti arba nederinti vicemerų, o jeigu koks mero teikimas jai netiks, paims ir išmes iš darbotvarkės vicemerų skyrimo klausimą, palikdama savivaldybės vadovą dirbti vieną.
Kazlų Rūdos vadovas akcentavo, kad kolegija (kurios daugumą sudarys taryba) su taryba nustatys mero politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičių – pavyzdžiui, visam Vilniaus rajonui paskirs tik po vieną vicemerą ir patarėją.
Taryba taip pat turės galią nuspręsti, ar dalyvauti ES arba valstybės agentūrų paramos programose su savivaldybės prisidėjimu. Kaip nuspręs, taip meras ir turės vykdyti tarybos valią.
Meras taip pat neteks ir teoriškai turėtos galimybės vetuoti sprendimus, jei tarybą sudarys svetima dauguma – ši tiesiog susirinks iš naujo ir veto lengvai atmes.
Savivaldybės mero institutas tiek nuvertinamas, kad jis neturės jokios įtakos tarybos, komitetų darbui, bet tuo tarpu bus atsakingas už jų posėdžių rengimą, nors net ir pačiame posėdyje neturės balso teisės.
Visokeriopai surištos rankos ir taikomi kadencijų apribojimai
Tuo tarpu kalbėdami apie su naujuoju vietos savivaldos įstatymu kartu atsiradusius apribojimus, naujai perrinkti savivaldybių merai neslėpė apmaudo – jų kadencijos apribojamos iki trijų, nors Seimo narių mandatams jokių panašių apribojimų nėra. Merams teks visa administracinė našta ir su jais bus labai paprasta susidoroti, jei koks sprendimas ar kritika neįtiks.
Naująja tvarka piktinosi ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, teigusi, kad visos savivaldybės vadovo funkcijos bus apribotos tik sėdėjimu prie kompiuterio, o Šiaulių meru perrinktas Artūras Visockas teigė, kad su neįtinkančiais merais susidoroti bus paprasčiau nei bet kada – šiems pakišus pasirašinėti šūsnį dokumentų ir nespėjant jų visų sutikrinti, gali nutikti taip, kad meras pats sau ant kaklo užsiners kilpą ir pasirašys ne ten, kur reikia.
Savivaldybės taryba ir meras dėl komandos formavimo turės pasiekti susitarimą
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė LRT radijo laidoje kalbėjo, kad pagal naujas taisykles meras tampa kaip ir savivaldos šeimininkas, atsakingas už finansus, teritorijų planavimo gaires, strateginį planavimą ir pan.[3].
S. Ščajevienės teigimu, pagal naująjį savivaldos modelį, įsigaliojantį jau nuo balandžio 1-osios, atsiskiria valdžios – vykdomoji (meras) nuo atstovaujamosios (savivaldybių tarybos).
Anot viceministrės, naujasis modelis esą turėtų įnešti daugiau aiškumo gyventojams – neva bus lengviau žinoti, ko ir iš kieno reikėtų reikalauti.
Politikė pastebėjo, kad tais atvejais, kai savivaldybės taryboje nebus daugumos, įvairūs susitarimai bei konsensusai, kokį žmogų į savo komandą meras norės priimti, esą turės būti „susitarimo reikalas“.
„Kiekviena savivaldybė, meras yra savarankiški spręsti dėl komandos formavimo. Tikimės, kad susitarti pavyks“, – komentavo S. Ščajevienė[3].
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkas Johanas Baltrimas teigė, kad didžiausia rizika yra tame, kad naująja tvarka esą siekiama padalyti valdžias, nors norint tą įvykdyti, rinkimai turėtų būti rengiami ne tuo pačiu metu. Šiuo atveju, pasak jo, dauguma savivaldybių, kai meras ir savivaldybės taryba yra renkami tų pačių rinkimų metu, yra iš tos pačios politinės jėgos.
Pasak J. Baltrimo, tose savivaldybėse, kur meras ir savivaldybių tarybos yra iš skirtingų politinių jėgų, valdžios padalijimas gali ir stabdyti darbus, jeigu išsiskirtų nuomonės.
Tarybos narių ir mero priešprieša gali būti įvertinta rinkėjų
Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis pažymėjo, kad savivaldybių tarybos nėra Seimas ir jos negali veikti tiek savarankiškai, kad prigalvotų tiek įvairių teisės aktų, kadangi vietos savivaldos įstatymas nustato apibrėžtų funkcijų skaičių, todėl tarybai priklausantys nariai patys negali imti ir sugalvoti, ką jiems daryti.
„Čia yra klausimas, ar tarybos nariai iš vienos pusės ir meras iš kitos pusės jausdami priešpriešą vieni kitiems užsižais politiniuose žaidimuose, ar vis tik supras, kad tiek vieni, tiek kiti atstovauja savo atitinkamus savivaldybės rinkėjus“, – teigė E. Sabutis[3].
Pasak politiko, tokį užsižaidimą sekančių rinkimų metu galėtų įvertinti patys rinkėjai, tokius kandidatus tiesiog nubausdami ir jų nebesirinkdami.
Kalbėdamas apie veto teisę parlamentaras pabrėžė, kad labai didelę dalį tarybos sprendimų ruošia administracija, o ne patys tarybų nariai, todėl tokius sprendimus atmetinėti ir vetuoti savivaldybės merui esą nėra jokios prasmės, kadangi tokius sprendimus ruoš jo paties komanda.
