Nauju įstatymu atskirtos mero ir savivaldybės tarybos galios
Nuo šios kadencijos įsigaliojo naujas vietos savivaldos įstatymas, ne tik suteikiantis merams daugiau galių ir juos atskiriantis nuo tarybų, bet ir apribojantis merų kadencijas. Savivaldybių merai nebegalės savo sostuose sėdėti „iki mirties“. Jų darbo laikas bus apribotas iki trijų kadencijų. Tai reiškia, kad net ir labai žmonių mylimi ir be konkurencijos kiekvienuose rinkimuose vis naujai perrenkami merai, pavyzdžiui, tokie kaip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, mero pareigas ilgiausiai galės eiti 12 metų be pertraukos.
Nuo šiol atskirtos mero ir tarybos galios, todėl taryboje meras nebeturės balso teisės. Jis nebebus rajono tarybos narys[1].
Mero ir tarybos institucijos yra atskiriamos – taryba lieka atstovaujama institucija, o meras tampa vykdomąja valdžia, į kurios rankas sutelkiamos vietos valdžios ir administravimo teisės ir pareigos.
Kadangi meras nebebus savivaldybės tarybos nariu, negalės balsuoti ir tarybos posėdžiuose, tačiau turės šaukti tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, sudaryti posėdžių darbotvarkes, teikti sprendimų projektus.
Meras galės vetuoti tarybos pateiktus sprendimus – tokiu atveju taryba dėl jų turėtų balsuoti dar kartą, o jei mero veto būtų atmestas, jis galėtų kreiptis į Vyriausybę.
Savivaldybės vadovo funkcijoms pavesta nuspręsti, kokiems projektams turi būti skiriami miesto ar rajono pinigai, jam pavesta rengti savivaldybės biudžetą ir jį kontroliuoti. Dalį funkcijų meras esą galės pavesti savo paties išrinktam savivaldybės administracijos vadovui. Jam taip pat suteikiamos galimybės pasirinkti ir vicemerus, kurių kandidatūroms pritarti turės savivaldybės taryba.
Dar viena naujovė – savivaldybės taryboje veikianti opozicija galės išsirinkti savo lyderį, kuris turės pirmumo teisę užduoti klausimus tarybos posėdyje svarstomais klausimais ir bus kolegijos narys.
Numatyta ir daugiau teisių opozicijai – kartą per pusmetį į posėdžio darbotvarkę bus privalu įtraukti tarybos mažumos teikiamus projektus, o ne rečiau kaip kas šešis mėnesius tarybos posėdžio pabaigoje turės būti organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda.
Merai piktinasi įvestu kadencijų ribojimu
Merų kadencijos bus skaičiuojamos jau nuo šių rinkimų. Tokia įstatymo nuostata patenkinti toli gražu ne visi merai.
Sekančiai kadencijai vėl išrinktas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius stebisi dėl to, kad merams taikomas kadencijų apribojimas nėra taikomas Seimo nariams, kur kai kurie politikai parlamento duris varsto jau ilgiau nei tris kadencijas[5].
„Jie (parlamentarai) iš Lietuvos žmonių būtų sulaukę daug didesnės pagarbos, jeigu pirmiausiai jie patys sau būtų nusistatę kadencijas, o tada būtų nustatinėję jas merams“, – teigė jau trečiąjį kartą perrinkta ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Visgi rinkimų sistemos darbo grupei vadovavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas kirto, kad meras panašesnis ne į Seimo narį, bet į prezidentą, esą dėl to ir buvo įvestas toks apribojimas.
Lietuvoje yra keli merai, perkopę savo valdymo dvidešimtmetį, tai – jau 23 metus Druskininkus valdantis Ričardas Malinauskas, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, vadovaujantis beveik 30 metų.
Savivaldybių vadovų funkcijos tebus sėdėti nepakeliant galvos nuo kompiuterio
Tačiau ne tik įvesti kadencijų apribojimai, bet ir apskritai nauja tvarka patiko toli gražu ne visiems perrinktiems merams – vieni jų teigia, kad pokyčiai įgyvendinti labai ne laiku, kiti – kad dabar visas mero darbas bus tik sėdėti palenkus galvą prie kompiuterio.
Ž. Pinskuvienė svarstė, kad dabar turės būti ne tik mere, bet ir savivaldybės administracijos direktore, todėl teks dirbti neatkeliant galvos prie kompiuterio „ir daugiau nieko“[5].
Šiaulių mero kėdės neapleidęs Artūras Visockas teigė, kad tokie pokyčiai priimti visiškai ne laiku – būtent tada, kai Ukrainoje vyksta karas, yra didelių tarptautinių problemų, o negana to, ant pečių užkraunamas ir dar šis pokytis, kas tikrai, pasak jo, nėra naudinga.
M. Sinkevičiaus teigimu, anksčiau miesto meras buvo labiau politinė figūra, lyderis ir įkvėpėjas, o dabar tikina iš administracijos direktoriaus jau sulaukęs klausimo, kaip bus su statybų leidimais.
Tuo tarpu A. Visockas neslėpė, kad kai merams reikės skubiai pasirašinėti krūvas dokumentų, su jais bus labai lengva susidoroti.
„Tarkim, meras sumano pakritikuoti Vyriausybę, nes nenori, kad Lietuva prarastų šimto, dviejų ar penkių šimtų milijonų eurų, puft – ir mero nebėra, nes gi pasirašė. Keturiasdešimt dokumentų gi – reikia patikrinti, ką jis ten pasirašė“, – pokyčius kritikavo A. Visockas[5].
Naujas įstatymas remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu
A. Vyšniausko teigimu, šis naujas įstatymas remiasi KT išaiškinimu, kuriame teigiama, kad jeigu merai yra renkami tiesiogiai, jie turi būti vykdomosios valdžios atstovai.
„Aš natūraliai suprantu kai kuriuos merus, kad jie nenori turėti parašo teisės, o nori turėti neformalią politinę atsakomybę, kai darbai pavedami administracijos direktoriui, na, o parašą po kontraversiškais klausimais deda būtent jis“, – komentavo A. Vyšniauskas[5].
Vyriausybė priešinasi stipresnei savivaldai?
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis taip pat nepagailėjo kritikos valdančiųjų užmojams silpninti savivaldos galias, nors ir yra teigiama priešingai. Praėjusios savaitės pabaigoje parlamentaras teigė tik dabar, praėjus 22 mėnesiams, sulaukęs Vyriausybės nutarimo projekto dėl nepritarimo jo inicijuotai idėjai leisti įmonėms pervesti 20 proc. pelno mokesčio savivaldybėms, kuriose jos veikia.
„Dabar egzistuojantis reguliavimas yra neadekvatus, todėl įregistravau pataisas, kurios leistų nebevilkinti įstatymų projektų svarstymo parlamente ir pagreitintų Vyriausybės išvadų pateikimą. Dėl jų bus apsispręsta artimiausiu metu, nes pokyčiai būtini. Juolab, tokią nenormalią situaciją geriausiai iliustruoja būtent Pelno mokesčio įstatymo pataisos, dėl kurių Vyriausybė delsė oficialiai pasisakyti, taip tiesiog užšaldydama tolimesnį jų svarstymą Seime“, – teigė E. Sabutis[6].
Tačiau net po 22 mėnesių pateiktas Vyriausybės atsakymas E. Sabučio neįtikino – argumentai, kodėl nepritariama pelno mokesčio pataisoms, esą buvo išdėstyti padrikai taip parodant, kad savivaldybių savarankiškumo stiprinimas yra atidedamas neribotam laikui.
Parlamentaras įsitikinęs, kad jo siūlomos Pelno mokesčio pataisos padėtų savivaldybėms pritraukti naujas įmones ir užtikrinti pelningas įsidarbinimo galimybes jose gyvenantiems žmonėms.
E. Sabutis kreipėsi ir į finansų ministrę Gintarę Skaistę, kuri, pasak jo, turėtų suprasti, jog dėl minėtų pataisų bendras biudžetas nenukentėtų, o tik būtų perskirstomos pajamos ir išlaidos.
