G. Meloni pavargo nuo Vokietijos valdžios sprendimų imigracijos klausimais
Pastaruoju metu Italija vėl atsidūrė Europą krečiančios imigracijos krizės epicentre. Į pietinę Italijos Lampedūzos salą per savaitę plūstelėjo daugiau kaip 11 000 asmenų, o bendras per metus į Italijos krantus atvykusių asmenų skaičius pasiekė maždaug 133 000. Šis skaičius gerokai išaugo ir yra daugiau nei dvigubai didesnis už 2022 m. per tą patį laikotarpį užfiksuotą skaičių.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni Vokietijos kancleriui Olafui Šolcui adresuotame griežtame laiške išreiškė nuostabą sužinojusi, kad Vokietija finansiškai remia labdaros organizacijas, kurios gelbsti pabėgėlius Viduržemio jūroje. G. Meloni, kuri vadovauja Italijos kraštutinių dešiniųjų politinei frakcijai, labai kritiškai įvertino Vokietijos paramą, skirtą gelbėjimo darbams regione[1].
Tarp Italijos ir Vokietijos padidėjo įtampa po labdaros organizacijos pranešimo. Katalikiška labdaros organizacija atskleidė, kad ji sudarė atnaujintą susitarimą su Vokietijos vyriausybe, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti iniciatyvas, skirtas padėti pabėgėliams Italijos teritorijoje.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė inicijavo finansinės pagalbos programą. Šia priemone, kurios vertė siekia 790 000 EUR, ketinama paremti Vokietijos nevyriausybinės organizacijos SOS Humanity veiklą, ypač jos pastangas vykdyti paieškos ir gelbėjimo misijas Viduržemio jūroje. Atstovas spaudai norėjo pabrėžti, kad žmonių gelbėjimas jūroje yra ne tik teisinė prievolė, bet ir moralinis bei humanitarinis imperatyvas.
Italų valdžia tiesiogiai skundžiasi Vokietijos nevyriausybinių organizacijų valdymu
Savo tiesioginiame laiške kancleriui Scholzui, kuris buvo išplatintas Italijos naujienų agentūroms, G. Meloni pareiškė, kad jos nuostabai tapo žinoma, kad Vokietijos administracija, iš anksto nesikonsultavusi ir nederinusi savo veiksmų su Italijos vyriausybe, tariamai nusprendė skirti didelius finansinius išteklius nevyriausybinėms organizacijoms, dalyvaujančioms neteisėtų migrantų priėmimo Italijoje procese ir gelbėjimo operacijose Viduržemio jūroje[2].
G. Meloni pabrėžė, kad ES valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į struktūrinių sprendimų, skirtų sudėtingai problemai spręsti, kūrimą ir įgyvendinimą. Ji pasiūlė ES vadovaujamą iniciatyvą, pagal kurią būtų bendradarbiaujama su Viduržemio jūros pietinėje pakrantėje esančiomis tranzitinėmis valstybėmis, teigdama, kad tokiai strategijai reikėtų mažiau išteklių, palyginti su dabartiniu susitarimu su Turkija.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto taip pat išreiškė nepasitenkinimą Vokietija, išsakydamas savo lūkesčius dėl Vokietijos pagalbos ir solidarumo Italijai išgyvenant sudėtingą laikotarpį, kurį ženklina padidėjęs atvykstančių migrantų skaičius.
G. Meloni vadovaujama vyriausybė, įsipareigojusi paspartinti asmenų, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, išsiuntimo procedūras, neseniai patvirtino priemones, kuriomis valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai iki 18 mėnesių sulaikyti asmenis iki deportacijos centruose.
Italija susiduria su nemalonia tendencija: į šalį plūsta vis daugiau imigrantų
Italijos administracija nustatė taisyklę, pagal kurią prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laukiantys asmenys turi sumokėti užstatą, kuris, kaip pranešama, siekia 5 000 EUR, kaip išankstinę sąlygą, kad išvengtų sulaikymo. Šis aštrus laiškas pasirodė tuo metu, kai Premjerė aktyviai bendravo su Europos kolegomis dėl didėjančio susirūpinimo, susijusio su migracijos klausimais.
Nuolatinis G. Meloni diplomatinis spaudimas pabrėžia jos didelį susirūpinimą dėl į Italiją atvykstančių migrantų antplūdžio, kuris, kaip ji perspėja, gali įstumti regioną į precedento neturinčią krizę. Agentūrų surinkti ir patikrinti duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją: Vien 2023 m. į Italiją atvyks apie 133 000 migrantų. Sąlygos jiems pragariškos, bet buriai plūsta tiek į Italiją tiek į Prancūziją.
Palyginus su praėjusių metų skaičiais, kurie atitinkamu laikotarpiu siekė apie 69 800, dramatiškas padidėjimas tampa akivaizdus. Tokia trajektorija rodo, kad Italija yra ties riba viršyti 2016 m. rekordą, kai į jos teritoriją atvyko 160 000 imigrantų[3].
Atsižvelgdama į subtilią ir nestabilią padėtį, pati G. Meloni atvirai paragino Europos vadovus apsvarstyti galimybę inicijuoti jūrų blokadą Viduržemio jūroje. Jos teigimu, tokia ryžtinga priemonė yra būtina ir yra vienintelis rimtas ir veiksmingas mechanizmas, kurį Europa gali panaudoti kovai su besiplečiančia migracijos krize ir jos padariniams sušvelninti.
Europos šalių vadovų tarpe nuomonės apie migrantų krizę išlieka susiskaldžiusios
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patikino Italiją dėl besiplėtojančios krizės, patvirtino nedviprasmišką paramą ir kartu pažadėjo dėti daugiau pastangų, kad būtų išardyti negailestingi ir nežmoniški nebaudžiamai veikiantys migrantų gabenimo tinklai. Italija šioje situacijoje neliks viena; Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi teikti paramą, tikino U. von der Leyen.
Vis dėlto, kaip pastebėjo Margaret Thatcher laisvės centro ir fondo direktorius Nile Gardiner, aukšto rango pareigūnų pažadai dėl paramos gali nevirsti apčiuopiama platesnės Europos bendruomenės pagalba. N. Gardineris, kalbėdamas su žiniasklaida pateikė blaivią padėties šalyje analizę.
N. Gardineris taip pat išsakė mintį, kad galiausiai G. Meloni tenka atsakomybė organizuoti ir įgyvendinti ryžtingas strategijas, kuriomis siekiama apsaugoti Italijos suverenitetą. Jis teigė, kad Italijos karinis jūrų laivynas, nors ir neprilygsta britų ir prancūzų laivyno meistriškumui, turi reikiamų pajėgumų užkirsti kelią migrantų laivams ir juos sulaikyti[4].
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, bendraudamas su žiniasklaida, pabrėžė, kad pagalbos suteikimas nelaimės jūroje ištiktiems asmenims yra teisinė, humanitarinė ir moralinė pareiga. Nepaisant šių sentimentų, G. Meloni ir toliau tvirtai laikosi savo pozicijos, primygtinai reikalaudama, kad Europos valstybių finansiniai ištekliai ir pastangos turėtų būti strategiškai nukreipti ne tik į paramą Italijai, bet ir į struktūrinių ir tvarių sprendimų įgyvendinimą, kad būtų ryžtingai sprendžiama ir pristabdoma didėjanti migrantų krizė.
