Migrantų krizė Lampedūzoje baugina ir šiaurinės dalies Prancūziją
Italai jau atsikando migrantų duonos – dvi pasienio savivaldybes – Ventimigliją ir Mentoną, esančias Italijos ir Prancūzijos pasienyje, iš visų pusių atakuoja svetimšaliai, o vietiniai jau nebežino, ko griebtis. Tačiau didžiausias pavojaus signalas skamba iš Lampedūzos, kur atvykėlių skaičius jau viršija vietinių gyventojų skaičių – italai tai vadina pragaru.
Manoma, kad didžiulis kiekis migrantų, išsilaipinusių Lampedūzoje, pietų Italijoje, jau netrukus pasieks savo namus, o tai neramina Mentono Garavano, kuris kadaise buvo vadinamas „Prancūzijos perlu“, rajone gyvenančius prancūzus. Kaip teigia vietiniai, dar prieš dvidešimt metų Lampedūza buvo rojus, o dabar net į paplūdimį nebegalima nueiti[3].
Nuo 2011 m. dėl tarptautinių krizių, įskaitant Arabų pavasarį, konfliktą Sudane ir karus Afrikos Kyšulio regione, į miestą nuolat plūsta migrantų bangos. Tiesa, Mentonas kol kas nukentėjo palyginti mažiau.
Pabėgėliai iš Sahelio ar Rytų čia ilgai neužsibūna ir stengiasi kuo greičiau pervažiuoti miestą į Nicą ar kitą Prancūzijos, ar Europos miestą.
Mentono Garavano rajone gyvenantys prancūzai teigia išgirdę nerimą keliančių dalykų – pavyzdžiui, kad policijos pareigūnai buvo įspėti, jog į rajono geležinkelio stotį artimiausiu metu užplūs migrantai iš Lampedūzos. Taip pat, kad vietos valdžia vykdo slaptas statybas netoli Saint-Luduć pasienio perėjos.
Pertvarka vyksta pilnu pajėgumu, o deportacijos laukiantiems migrantams įrengiamos vadinamos laikinosios „prieglaudos“. Vietiniai rajono gyventojai baiminasi kitų miestų likimo, kai tiesiog pabėgėliams pastatomas namas su vartais, pro kuriuos jie lengvai įvažiuoja ir išvažiuoja.
Už Prancūzijos sienos su Italija padėtis nebepakeliama
Tuo tarpu kirtus sieną, ribojančią Prancūziją su Italiją, ir nuvykus vos kelis kilometrus į Ventimigliją – padėtis primena apokalipsę. Teigiama, kad nuo tada, kai valdžios institucijos dėl COVID-19 čia išardė veikusią migrantų priėmimo stovyklą, situacija tapo nebevaldoma.
Nelegalūs migrantai – daugiausia sudaniečiai ir eritrėjiečiai, prie kurių pastaraisiais mėnesiais prisijungė vis daugiau nepilnamečių ir šeimų iš Gvinėjos ir Dramblio kaulo kranto – stovyklauja tiesiog po greitkelio viaduku. Didžioji dauguma jų – jauni ir vyriškos lyties.
„Rytais juos galima pamatyti prausiantis upėje, ant kranto paliekant kalnus šiukšlių. Jie nuolat juda tarp geležinkelio stoties ir „Caritas“ asociacijos teritorijos, kuri taip pat teikia maistą ir nakvynę šeimoms iki keturių naktų. Geležinkelio stotyje jie laukia kontrabandininkų, kurie juos nugabens į Prancūziją“, – dienraštis Origo.hu cituoja informaciją iš vietinio „Le Figaro“[3].
Rojos upės slėnyje (kur ir apgyvendinti migrantai) įsikūrę gyventojai pasakoja, kad sulig migrantų antplūdžiu baigėsi ir jų ramus gyvenimas – atvykėliai ne tik pasižymi netvarkingumu, bet ir dažnai girtauja, ir net puola vietinius gyventojus.
„Miestas nėra švarus. Jie išmeta mūsų duotus drabužius, maistą, obuolius ir bananus“, – teigė vienas iš gyventojų. – „Nesu rasistas, bet atvykėlių yra daug. Per televiziją sako, kad mieste yra 400 žmonių. Nežinau, ar tai tiesa, bet jų yra visur, paplūdimyje, po tiltu…“[3].
Šios savaitės pabaigoje Lampedūza ruošiasi dar vienam migrantų antplūdžiui
Visgi, blogiausia – dar priešakyje. Jau šios savaitės pabaigoje Lampedūzos gyventojai turi ruoštis dar vienai migrantų bangai, todėl Raudonojo kryžiaus pareigūnai, esantys Lampedūzos saloje, skuba ištuštinti vietinį tvarkymo centrą[4].
„GB News“ turimais duomenimis, šiuo metu stovykloje, vietinių vadinamoje „karštuoju tašku“, gyvena vos 150 žmonių, praėjus savaitei po to, kai ji buvo perpildyta mėginant susitvarkyti su daugiau nei 11 tūkst. migrantų, nors stovykloje vienu metu gali apsistoti tik apie 400 asmenų.
Praėjusią savaitę, kai migrantų antplūdis buvo pats didžiausias, jie perlipo stovyklos sienas, išsiveržė iš jos ir susirėmė su Italijos policija, kuri bandė juos sustabdyti, kad jie neištrūktų į pagrindinį miestą.
Italijos Raudonojo Kryžiaus vyresnioji pareigūnė Serena Corniglia „GB News“ sakė, kad nuo birželio 1-osios į piečiausią Italijos salą atvyko 62 tūkst. migrantų.
Italijos vyriausybė teigė, kad iki šiol per šiuos metus į Lampedūzą ir kitas Italijos vietoves atvyko jau daugiau kaip 130 tūkst. migrantų, tačiau pareigūnų teigimu, iki metų pabaigos šis skaičius jau perkops 200 tūkst.
Vietos saloje nebepakanka jau ir vietiniams gyventojams
Į Lampedūzą 7 tūkst. migrantų plūstelėjo vos per kelias dienas, todėl salos meras Filippo Mannino ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra perspėjo, kad ši Italijos sala jau tampa perpildyta, mat pačioje saloje gyvena mažiau nei 7 tūkst. gyventojų[5].
JT pabėgėlių agentūros atstovė Italijai, Šventajam Sostui ir San Marinui Chiara Cardoletti rugsėjo viduryje pareiškė, kad padėtis saloje yra „kritinė“, o atvykėlių perkėlimas iš salos yra „absoliutus prioritetas“.
Jos teigimu, per pastarąsias 28 valandas valdžios institucijos iš salos perkėlė apie 5 tūkst. žmonių.
