Siekiančios pasidaryti abortą perkalbamos – grindžiant naujais metodais
Prieš abortus pasisakančių organizacijų grupė Italijoje surinko per 106 000 parašų, t. y. dvigubai daugiau nei reikia referendumui, kad būtų pakeistas šalies įstatymas dėl abortų[1]. Rezultate su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis susijusi prieš abortus nusistačiusi Italijos grupė surinko daugiau kaip 100 000 parašų, siekdama prieš atliekant aborto procedūrą leisti moterims pasiklausyti vadinamojo vaisiaus širdies plakimo.
Konkrečiau, grupė, pasivadinusi „Pro-Vita e Famiglia“ (liet. „Už gyvybę ir šeimą“), tikisi pakeisti Italijos įstatymą dėl abortų ir nustatyti du papildomus etapus. Remiantis naujaisiais grupės reikalavimais, abortą siūlantys gydytojai pirmiausia turėtų leisti pacientui pamatyti vaisių bei išgirsti jo širdies dūžius.
Pagal 1978 m. priimtą įstatymą Italijoje moterims leidžiama atlikti abortą per pirmąsias 90 nėštumo dienų[2]. Po 90 dienų procedūra leidžiama tik tada, kai nėštumas kelia pavojų pacientės gyvybei arba kai yra įgimtų vaisiaus apsigimimų. Moksliškai pradiniame nėštumo etape, kai Italijoje leidžiama atlikti abortą, vaisius neskleidžia širdies plakimo. Garsą, kuris dažnai klaidingai painiojamas su širdies plakimu, skleidžia ultragarso monitoriaus aparatas, naudojamas nėštumo būklei stebėti. Todėl Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija ne kartą pareiškė, jog terminas „vaisiaus širdies plakimas“ medicininiu bei moksliniu požiūriu yra netikslus.
Nepaisant to, kad teisė į abortą Italijoje įtvirtinta palyginti neseniai ir ją griežtai gina moterų teisių grupės, pastaraisiais metais šis klausimas tapo vis labiau ginčytinas, ypač dėl to, jog abortų draudimas ar ribojimas tapo tarptautinio, gerai finansuojamo tinklo, kurio didžiausias padalinys yra JAV, taikiniu.
Prieš LGBTQ+ nukreiptos nuostatos ragina imtis gimstamumo didinimo veiksmų
Praėjusių metų birželį JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino Roe prieš Wade’ą – svarbų teisės aktą, kuriuo buvo suteikta galimybė atlikti abortus federaliniu lygmeniu, o tai leido atskiroms valstijoms priimti beveik visišką abortų draudimą ir griežtesnius teisės aktus. Kelios valstijos, įskaitant Džordžiją, Ajovą, Pietų Karoliną bei Teksasą, taipogi priėmė įstatymus, draudžiančius abortus po to, kai maždaug šeštą nėštumo savaitę aptinkamas vadinamasis vaisiaus širdies plakimas.
Prieš abortus nusistačiusių grupių veikla neapsiriboja vien tik JAV. Pavyzdžiui, organizacija „Heartbeat International“ turi 60 padalinių visame pasaulyje, įskaitant Italiją. „Movimento per la Vita“, didžiausia prieš abortus kovojanti organizacija, savo ruožtu yra susijusi su „Heartbeat International“ ir nuo 2014 m. iš jos gavo 92 800 eurų finansavimą mokymams, projektams bei paramai.
Pastaroji seka Vengrijos pavyzdžiu, kuri 2022 m. rugsėjį ministro pirmininko Viktoro Orbano pavedimu priėmė naują įstatymą, įpareigojantį norinčias pasidaryti abortą klausytis vaisiaus širdies plakimo. Ar pasiūlymas bus įtrauktas ir į Italijos įstatymus?
Italijos ministrė pirmininkė Džordžija Meloni jau seniai skelbia, kad tvirtai pasisako už vangų gimstamumo didinimą šalyje ir tradicinės šeimos išsaugojimą, dėl ko po jos išrinkimo daugelis nerimavo dėl abortų ateities nepaisant to, jog pastaroji žadėjo „neliesti“ Italijoje galiojančių abortų įstatymų.
Gyvybės langelyje palikti vaikai – dar viena opa
Kai buvo praneša, kad Kauno gyvybės langelyje buvo palikta maždaug 2 metų mergaitė, paaiškėjo, jog mažametę palikęs žmogus nenori, kad ji augtų netinkamoje aplinkoje, kur tvyro psichologinis smurtas, vartojamas alkoholis bei jaučiamas nepriteklius[3].
Gyvybės langeliai Lietuvoje veikia jau 14 metų. Vis tik toks atvejis, kai jame paliekama beveik dvejų metukų mažylė, vadinamas precedento neturinčiu įvykiu. Gali būti, kad tokie sprendimai labai skaudūs visiems, ypač juos priėmusiems. Tačiau, svarbu pasakyti, jog tėvai turi 3 mėnesius pakeisti savo nuomonę ir vaiką susigrąžinti.
Vis dėlto pasakymas „neteiskite ir nebūsite teisiami“ šiais laikais įgauna ypatingą prasmę. Negalime teisti mamos (ar bet kurio iš tėvų) – mes nežinome, kokiomis aplinkybėmis tai nutiko, ir gyvybės langelis tam tikru momentu galimai yra teisingiausias variantas. Deja, realybė yra kiek kitokia: nors baisiau, kai vaikai traukiami iš šiukšlių konteinerių, šulinių ar upių, nūdienoje žmonės, regis, pasiryžę vienas kitam perkąsti gerkles. Nebuvo interneto, nežinojome tokių siaubų, bet tai nereiškia, jog to nebuvo. Kitais žodžiais tariant, gyvenimas gerėja tik Seime – paprastų tautiečių kasdienybė gerovės valstybėje neretai – nori to ar ne – plėtojama už gimtinės ribų.
Tuo atveju, jei yra sakančių, esą „mama šiokia, mama tokia“, pagalvokime: galbūt visgi tėvas rūpinosi šiuo vaiku. Paradoksalu, bet jei dvi moterys vis dažniau gauna palaiminimą auginti atžalą, vyrų tuomet pamažu „nelieka“ (kaip ir šios lyties kaltųjų).
Tėvai, kurių vaikai nelanko mokyklos, Lietuvoje baudžiami labiau nei prievartautojai
Minėtų – vaikų palikimo gyvybės langelyje – atvejų, deja, gali smarkiai padaugėti. Tai liudija ir daugelį Lietuvos gyventojų nustebinęs vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip Palangos vaikų teisės ir policija paima vaiką iš mamos. Nors ši situacija įvyko rugsėjo mėnesį, pamažu aiškėja įvykio detalės.
Viena iš jų – kad tėvai, kurių vaikai kurį laiką nelanko mokyklos, Lietuvoje baudžiami labiau nei prievartautojai. Palyginimui, Airijoje gausu vaikų, kuriems paskirtas namų mokymas. Patys tėvai neretai yra mokytojai arba ateina / samdo mokytojus.
Jei minėtoje situacijoje mama slapstėsi ir neleido vaiko į mokyklą (jei tikrai taip nutiko), galbūt reikėjo pastarajai su vaiku padėti įsikurti ir nukreipti į mokyklą; priešingai, juos it žvėris medžioklės metu įvarė į kampą, ir jiems liko vienintelis kelias – bėgti. Mažų mažiausiai neobjektyvu sakyti, neva vaiką reikėjo patikėti kaip Morgana Danielė – recidyvistui, tada Vaikų teisės būtų ramios.
Apmaudu, kad mokykla vis dažniau panašėja į smegenų plovyklą, atimdama iš vaiko svajones ir įvesdama savo taisykles – paklusti sistemai.
