„Telegram“ programėlė uždrausta Ispanijoje
Ispanija prisijungė prie būrio šalių, kuriose blokuojama populiari susirašinėjimo programėlė „Telegram“. Penktadienį teisėjas Santjagas Pedrazas nusprendė sustabdyti „Telegram“ paslaugų teikimą visoje Ispanijoje iki tol, kol bus tiriami kelių žiniasklaidos bendrovių teiginiai apie neteisėtai programėlėje skelbiamą, autorių teisėmis saugomą audiovizualinį turinį[1].
Ispanijos teismas, atlikdamas tyrimą prašė informacijos apie galimą neteisėtą turinio skelbimą, bet rusų kilmės milijardieriaus Pavelo Durovo įkurtos bendrovės „Telegram“, registruotos Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje Mergelių salose, atstovai neatsakė į prašymus.
Didžiosios Ispanijos žiniasklaidos įmonės, įskaitant „Atresmedia“ (A3M.MC), „Mediaset“ (GETVF.PK), „EGEDA“ ir „Telefonica“ (TEF.MC) jau anksčiau padavė „Telegram“ į teismą dėl, jų teigimu, nuolatinio programėlėje fiksuojamo autorių teisių pažeidimo.
Programėlės blokavimas turėjo įsigalioti pirmadienį, tačiau Ispanijos Aukščiausiasis teismas šiandien sustabdė savo paties įsakymą. Šiuo metu skelbiama, kad teismas lauks tolimesnės policijos ataskaitos apie laikino draudimo poveikį naudotojams[2].
„Telegram“ – viena populiariausių programėlių Ispanijoje
Programėlė „Telegram“ sukurta 2013 m. Ją sukūrė Rusijoje gimęs verslininkas Pavelas Durovas. Programa nuo kitų išsiskiria tuo, kad naudotojui suteikia daugiau laisvės ir privatumo: skirtingai nei „Meta“ ar kitos kompanijos, „Telegram“ atsisako dalytis informacija su valdžios institucijomis. Būtent todėl programa yra itin populiari tarp disidentų autoritariniuose režimuose, pavyzdžiui, Rusijoje ar Baltarusijoje[3].
Vis dėlto, dėl šios paslaugos privatumo apsaugos, joje taip pat padaugėjo neskelbtino turinio. Per „Telegram“ veikia narkotikų pardavimo kanalai, plečiasi kraštutinių dešiniųjų veiklos, daugėja dezinformacijos, smurtinio turinio, veikia net vaikų pornografijos, prekybos žmonėmis ir terorizmo sklaidos kanalai. „Islamo valstybė“ būtent šioje programėlėje prisiėmė atsakomybę už penktadienio išpuolį Rusijoje.
Tačiau dažniausiai, programa yra tiesiog patogus komunikacijos įrankis. „Telegram“ yra ketvirta pagal populiarumą žinučių siuntimo paslauga Ispanijoje. Ja naudojasi beveik 8 mln. arba 19 proc. ispanų. Pasaulyje ja naudojasi per 900 mln. naudotojų[4].
Atsižvelgiant į programas populiarumą, jos naudotojai tiek kitose pasaulio šalyse, tiek ir Ispanijoje, nėra patenkinti draudimais.
„Tai tas pats, kas nuspręsti uždaryti visą mūsų šalies provinciją dėl to, kad jos teritorijoje įvykdytas narkotikų kontrabandos ar apiplėšimo atvejis“, – sako Ispanijos kompiuterių inžinerijos generalinės tarybos pirmininkas Fernando Suarezas.
Daugelis ispanų šiuo metu kritikuoja Aukštojo teismo sprendimą drausti „Telegram“. Kita vertus, prieiga prie jos priklauso nuo kiekvieno tinklo operatoriaus. Nors operatoriai vykdo teismo sprendimą ir jau blokuoja programą, šis procesas kartais gali užtrukti. Pavyzdžiui, šeštadienį „Telegram“ vis dar buvo aktyvi, tačiau dienos eigoje kai kuriuose įrenginiuose ji pradėjo būti išjungiama.
Ne tik Ispanija: „Telegram“ uždrausta Kinijoje, Tailande bei kitose šalyse
Ispanija nėra vienintelė šalis, kurioje „Telegram“ yra blokuojama. Aibė kitų pasaulio valstybių, siekdamos užkirsti kelią kritiškų nuomonių sklaidai programėlėje griebėsi tiesioginio jos blokavimo.
Pirmoji „Telegram“ blokavo Kinija dar 2015 m. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad programėlėje buvo platinama komunistiniam režimui nepatinkanti informacija bei kritika valdžiai. Dėl panašių priežasčių ją taip pat uždraudė Tailandas, Pakistanas, Iranas, Kuba.
Kuba „Telegram“ uždraudė 2021 m., po vykusių antivyriausybinių protestų. Irane programa laikinai blokuojama buvo 2017 m., o nuo 2018 m. ji visiškai draudžiama. Sprendimas priimtas dėl to, kad šalyje „Telegram“ buvo svarbi priemonė opozicijai organizuotis ir skleisti savo idėjas. Pakistane „Telegram“ blokuojama nuo 2018 m., o Tailande nuo 2020 m. vykusių antivyriausybinių protestų.
„Telegram“ anksčiau dėl įvairių priežasčių buvo užblokuota ir kitose šalyse, bet vėliau vėl tapo prieinama. Vienas garsiausiai nuskambėjusių atvejų buvo Brazilijoje, kur dėl bendrovės politikos neatskleisti informacijos apie savo naudotojus kilo ir teisinių problemų.
Brazilijos teismas, tiriantis neonacistinį ir antisemitinį turinį, nurodė sustabdyti programėlės veikimą po to, kai iš „Telegram“ negavo tyrimui reikalingos informacijos, susijusios su smurtiniais išpuoliais mokyklose. Tačiau praėjus vos trims dienoms po šios teismo nutarties Brazilijoje federalinis teismas panaikino programos blokavimą ir paliko galioti paskirtą 1 mln. Brazilijos realų arba apie 185 000 eurų baudą.
Indija, Indonezija, Azerbaidžanas, Irakas, Bahreinas, Rusija ir Baltarusija vienu ar kitu metu taip pat buvo apribojusios prieigą prie programėlės.
Be to, yra ir šalių, kuriose valdžios institucijos pareikalavo pašalinti konkrečius „Telegram“ kanalus. Taip nutiko Vokietijoje, kur vyriausybė pareikalavo ištrinti 64 kanalus, kurie, jos nuomone, pažeidžia Vokietijos įstatymus dėl neapykantos kalbos.
