Nepaprastoji padėtis tęsiama, bet iš pasienio ruožo patraukiami kariai
Praėjusią savaitę, nepaisant opozicijos ir dalies ekspertų pasipriešinimo, dar kartą buvo pratęsta nepaprastoji padėtis. Tačiau jau šią savaitę sustabdytas Lietuvos karių nuolatinis budėjimas pasienyje su Baltarusija. Dabar, esant reikalui, bus pasitelkta Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) remti paskirtos greitojo reagavimo grupės.
Nors Lietuvos kariuomenė skelbia, kad toks sprendimas priimtas, nes pasienyje jau baigtas įrengti fizinis barjeras ir yra baigiamos įdiegti stebėjimo priemonės, apie pilną sienos apsaugą video sistemomis dar tik kalbama, o klausimų kelia ir tai, kodėl kariai iš pasienio patraukti vos spėjus pratęsti nepaprastąją padėtį.
Dalis jau anksčiau nepasitenkinimą valdančiųjų sprendimais demonstravusių partijų dabar jau ragina dėl priimtų sprendimų pasiaiškinti krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Papildomas diskusijas kelia ir tai, kad ką tik pabaigtos rengti sienos su Baltarusija remontui jau skiriamos papildomos lėšos.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad konservatoriams esant valdžioje, valstybės saugumo klausimai nuolat kelia aistras. Tai neseniai įrodė ir Rasa Juknevičienė, prabilusi apie tai, kad jai būnant krašto apsaugos ministre, Lietuvai buvo iškilusi reali grėsmė dėl Rusijos; tačiau būtent tuo metu buvo vykdyti šauktinių kariuomenės atsisakymo procesai.
Kariai pasienyje su Baltarusija nebebudi
Pirmadienį paskelbta, kad Lietuvos kariai nustojo nuolatinį budėjimą pasienyje su kaimyne Baltarusija.
„Pastaruoju metu žymiai sumažėjus neteisėtų migrantų srautams bei nesant indikacijų, kad artimiausiu metu šie srautai didės, Lietuvos kariuomenė tęsia paramą VSAT, skirdama greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus“, – nurodoma pirmadienį pateiktame kariuomenės pranešime spaudai[1].
Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliavimuose talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.
Tačiau situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.
Regis, dabar į jų prašymus įsiklausyta galiausiai buvo, tačiau labiausiai stebina, kad į tai atsižvelgta būtent dabar. Seimas dar praėjusią savaitę dar kartą pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlytam nepaprastosios padėties pratęsimo projektui. Ji ir vėl įvesta 3 mėnesiams iki kitų metų kovo 16 dienos.
Opozicija reikalauja krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrų pasiaiškinimo
Dar prieš pratęsiant nepaprastąją padėtį, opozicija kritikavo tokį valdančiųjų siekį. Šį kartą garsiausiai vėl girdimi opozicijoje esančių politikų balsai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis teigia, kad jo frakcijos nariai nepalaikė nepaprastosios padėties pratęsimo, kai tuo metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė[2].
Vis dėlto, jį ir kolegas dar labiau nustebino tai, kad gruodžio 16 d. nuo pasienio su Baltarusija kariuomenės vadas atšaukė savo karius. LVŽS frakcijos nariai viešai klausia krašto apsaugos ministro A. Anušausko, dėl kokių priežasčių buvo tai padaryta ir teigia, kad sieks gauti konkrečius atsakymus iš vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, nes pasienio apsauga priskiriama šiai ministerijai.
LVŽS narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat kvestionuoja, ar dabar sienos saugoti jau nebereikia?
„Dar praėjusią savaitę valdantieji rėžė ugningas kalbas tuo metu, kai prastūminėjo nepaprastosios padėties pratęsimą Lietuvos pasienyje. Tuomet jie kalbėjo, kad grėsmė neišnyko ir nesumažėjo. Radijo laidose retoriškai klausė, o kas pasikeitė Rusijoje ir Baltarusijoje į gerą, kad galima nepaprastąją padėtį atšaukti? Ir štai. Nė savaitei nepraėjus, nuo pasienio dingsta kariai. Tai kolegos valdantieji, kas pasikeitė? Išnyko grėsmės? Skelbiama, kad Baltarusijoje vyksta bendros karinės pratybos su Rusija. Į Baltarusiją vyksta Ukrainą užpuolusios šalies prezidentas. Tai kaip suprantu „vieni pliusai“. Apie pilną sienos apsaugą video sistemomis dar tik kalbama. Tai kas pasikeitė, ar VSAT pagalba jau nebereikalinga[3]?“, – svarsto A. Veryga.
Vos baigtai statyti sienai jau reikia remonto ir, žinoma, tam skiriamų lėšų
Lietuvos žiniasklaida jau praneša ir apie tai, kad fizinis barjeras Baltarusijos pasienyje ima byrėti, o kai kurie darbai atlikti nekokybiškai, nors paskutiniai segmentai buvo įrengti tik rugpjūčio 29-ąją[4].
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai teisinasi, kad dabar nuspręsta atlikti tik papildomus darbus – sutvirtinti tvoros perėjimo vartelius, kuriuos laužo, karpo ar kitaip niokoja ne tik į Lietuvą besiveržiantys migrantai, bet ir Baltarusijos pareigūnai.
Tačiau iš tiesų fizinio barjero priėmimo aktas iki šiol nėra pasirašytas. Svarstoma, kad būtent tvoros remontui ypač paranki gali būti nepaprastoji padėtis, kuri palengvina viešųjų pirkimų procedūras.
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas jau kiek anksčiau yra sakęs, kad yra signalų, jog kai kuriose atkarpose fizinis barjeras turi daug defektų, o dėl to, pasak Seimo nario, kažkas turi atsakyti[5].
Krašto apsauga atsiduria pavojuje konservatoriams esant valdžioje – tai tik sutapimas?
Neaiškumai dėl nepaprastosios padėties poreikio, netikėtai iš pasienio atšaukti kariai ir fizinio barjero tarp Lietuvos ir Baltarusijos būklė – tai tik dalis krašto klausimų, kurie dabar skrieja link valdančiųjų. Tačiau iš jų pusės ir toliau sulaukiama tik tylos. O dėl to stebėtis nereikėtų. Jau anksčiau valdžioje buvę konservatoriai priiminėjo sunkiai suprantamus sprendimus, kurie, kaip atviraujama dabar, galėjo sukelti realią grėsmę Lietuvos saugumui.
Europarlamentarė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė Rasa Juknevičienė šeštadienį vykusiame partijos Tarybos posėdyje papasakojo apie prieš dešimtmetį vykusio pokalbio Pentagone detales. Jos teigimu, JAV žvalgyba tikino, jog 2019 metais Rusija bus pasiruošusi testuoti NATO ir tai būtų dariusi „per mus“[6].
„Žinote, aš gal pasakysiu tokį paradoksalų dalyką, kad šiandien aš jaučiuosi saugiau. Gal tai yra ciniška – žūsta ukrainiečiai, žūsta žmonės, bet aš jaučiuosi saugiau. Žinote, kada jaučiausi nesaugiausiai? 2008–2012 metais, kai buvau ministrė. Todėl, kad tada man buvo baisu, nes žinojau ir karinės žvalgybos duomenis, apie tai kalbėjausi su amerikiečiais 2012 metais Pentagone, kai paskutinį kartą lankiausi, klausiau – kodėl jie leidžia tiek daug pinigų ir didina tą karinę galią aplink mus. Atsakymas buvo – uždarame posėdyje Alexanderis Vershbow (JAV diplomatas, buvęs NATO generalinis sekretorius – aut. p.), nors tai buvo uždaras posėdis, bet dabar jau galiu pasakyti… Jų mąstymas buvo, kad 2019 metais Rusija bus pasiruošusi testuoti NATO. Jeigu viskas eis taip, kaip ėjo tada. Ir testuos per mus“, – sakė europarlamentarė R. Juknevičienė.
Vis dėlto, politikės teiginiai apie buvusią milžinišką grėsmę ir baimę neatitinka anuomet konservatorių vykdytos politikos gairių. Būtent tuo metu krašto apsaugai buvo skiriamas menkas dėmesys, o pati R. Juknevičienė tęsė ankstesnio krašto apsaugos ministro, socialdemokrato Juozo Oleko pradėtą šauktinių kariuomenės naikinimo politiką.
A. Veryga: ką savo virkavimais šiandien bando pasakyti buvusioji Krašto apsaugos ministrė? Kad jai buvo baisu, bet ji nieko nedarė?
Kaip primena LVŽS narys A. Veryga, R. Juknevičienės kolegos, užuot atšaukę J. Oleko sprendimus, kreipėsi į Konstitucinį teismą.
„Užteko Konstituciniam teismui pasakyti, kad šauktinių kariuomenės buvo atsisakyta teisėtai, to pilnai pakako, kad nieko daugiau ir nebūtų padaryta. Kad ir nelogiškai, bet teisėtai. O štai ką buvo suspėta padaryti, tai tragiškai apleisti krašto apsaugos sistemos finansavimą. Todėl ir kyla klausimas, ką savo virkavimais šiandien bando pasakyti buvusioji Krašto apsaugos ministrė? Kad jai buvo baisu, bet ji nieko nedarė?“, – teigia A. Veryga[7].
