Nepaprastoji padėtis tęsiama, nors poreikio tam nėra
Seimas dar kartą pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlytam nepaprastosios padėties pratęsimo projektui, kuris siūlo ją pratęsti dar 3 mėnesiams iki kitų metų kovo 16 dienos[1].
Ši iniciatyva sulaukė gausios parlamentarų kritikos. Seimo nariai pasipiktino praktika, kuria nepaprastoji padėtis Lietuvoje tampa ne laikinu teisiniu sprendimu, bet kasdienybe.
Šia tema prakalbo net ištikimas valdančiųjų konservatorių užtarėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Dainius Žalimas, kuris dabar pabrėžia, jog nepaprastoji padėtis yra prasminga tada, kai reikalingi žmogaus teisių ribojimai, kyla grėsmė visuomenės rimčiai ar konstitucinei santvarkai – o tokių požymių šiandien Lietuvoje neįžvelgiama[2].
Siūlymą tęsti nepaprastąją padėtį aktyviai kritikuojanti opozicija pažymi, kad šis sprendimas yra ne kas kitas, kaip rinkiminis triukas, kuris sparčiai eikvoja biudžeto rezervo lėšas.
Vis dėlto, nors daugiau nei pusšimtis Seimo opozicijos atstovų siūlo sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją, kuri vykdytų parlamentinę kontrolę, abejojama ar šis siūlymas bus išgirstas; anksčiau analogiška iniciatyva buvo atmesta[3].
D. Žalimas kritikuoja valdžios sprendimą ir juokais ragina įvesti net karo padėtį
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje tęsiasi daugiau kaip metus, o tai kelia nerimą ne tik didelei daliai parlamentarų, bet ir ekspertų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas teigia, kad toliau tęsti nepaprastąją padėtį šiuo metu nėra tikslinga.
„Jei tik dėl to, kad institucijos galėtų patogiau veikti, ar naudoti lėšas, ar viešieji pirkimai vyktų supaprastinta tvarka… Tai sėkmingai galėtų būti daroma ir be nepaprastosios padėties. Manau, kad dabar nėra poreikio varžyti žmogaus teises labiau, nei įprasta kasdienybėje“, – sako jis.
Kaip realiausią galimą grėsmę Lietuvai teisės ekspertas įvardina Baltarusijos režimo į Lietuvą specialiai stumiamus migrantus. Vis dėlto, ši situacija šiuo metu atrodo stabilizuota, o karo Ukrainoje pavojaus Lietuva nejaučia.
„Pusiau juokaujant, kodėl nėra skelbiama karo padėtis? Kažkur vykstant karui, nebūtinai tai kelia tokią rimtą grėsmę visuomenės rimčiai ar konstitucinei santvarkai <…>. Tai turi būti konkrečiai įrodoma, o karas abstrakčiai – aš nepastebėjau, kad dėl karo būtų kilusi grėsmė visuomenės rimčiai, kad būtų neramumai, masinis nepaklusimas įstatymams. Gal kitą kartą nepatrukdytų tokį pagrindimą turėti“, – teigia D. Žalimas.
Pasak teisės eksperto, perteklinis nepaprastosios padėties pasitelkimas nėra nekaltas dalykas.
„Nepaprastoji padėtis nėra žaisliukas, kuriuo žaidžiama. Ji įvedama tada, kai kyla rimta grėsmė visuomenės rimčiai ar santvarkai. Ji neįvedama šiaip sau, be pagrindo. Ji turėtų sukelti žmogaus teisių ribojimus. Dabar, panašu, kad turime reikalą su nepaprastąją padėtimi, kuri nėra nepaprastoji padėtis tikrąja prasme“, – sako teisės profesorius.
A. Širinskienė siekia išsiaiškinti, ar nepaprastoji padėtis neslepia valstybinio lėšų rezervo švaistymo
Viena aktyviausių nepaprastosios padėties tęsimo kritikių yra parlamentarė Agnė Širinskienė. Ji drąsiai kvestionuoja, kaip Vyriausybė naudoja rezervo lėšas, kurios yra metamos nepaprastosios padėties užtikrinimui ir stebisi skaidrumo stoka.
„Tuoj bus metai, kai Lietuva gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis. Kariuomenės pasitelkimui, sienų kontrolei, migracijos politikai, vizų režimui yra specialūs teisės aktai, dalis jų buvo griežtinti siekiant užtikrinti sienų saugumą. Taigi, tiek kariuomenės pasitelkimui, tiek sienų kontrolės stiprinimui nepaprastosios padėties nereikia. Užtektų esamo reguliavimo. TAČIAU… nepaprastoji padėtis gerokai palengvina valstybės rezervo naudojimą. O, nors nepaprastajai padėčiai Lietuvoje netrukus sukaks vieneri metai, jokios Vyriausybės ataskaitos apie rezervo lėšų naudojimą nėra. Tas ir paskatino mūsų su kolegomis siūlymą kurti specialią kontrolės komisiją. Beje, šios komisijos buvimas numatytas Nepaprastosios padėties įstatyme, tačiau I. Šimonytės vyriausybė niekuomet jos nėra pasiūliusi įkurti pati, kuomet atneša nutarimus dėl nepaprastosios padėties paskelbimo į Seimą priėmimui. Deklaruoti skaidrumo standartai kažkur išgaravo? Ar materializavosi į Kreivio ir viceministro akcijas?“, – sako A. Širinskienė[4].
Iš tiesų, praėjusią savaitę 51 opozicinių frakcijų parlamentarų registravo siūlymą sudaryti komisiją nepaprastosios padėties kontrolei. Pagal opozicijos atstovų siūlymą, komisija būtų sudaroma iš leidimą dirbti su slapta informacija turinčių parlamentarų ir jai būtų pavesta vykdyti nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę.
Vis dėlto, Seimo opozicija dar praėjusį pavasarį jau buvo siūliusi sudaryti komisiją, kuri atliktų nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę, tačiau iniciatyva buvo atmesta.
R. Žemaitaitis tikina, kad nepaprastoji padėtis yra rinkiminis triukas
Kodėl Lietuvoje vis dar yra tęsiama nepaprastoji padėtis nesupranta ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kuris, kaip vieną logiškiausių priežasčių įvardija artėjančius savivaldos rinkimus[5].
„Plyz, nors vieną priežastį, kodėl nepaprastoji padėtis Lietuvoje neturėtų būti atšaukta? Tiems pavojams, apie kuriuos kalba ministrė, atremti mums nereikia nepaprastosios padėties. Pakanka sprendimų konkrečioms problemoms spręsti – migracijos, provokacijų pavojaus. Man atrodo, kad nepaprastoji padėtis neatšaukiama vien dėl to, kažkam tiesiog patinka būti svarbiais ir taip lengviau atlaikyti kritiką iš šalies gyventojų. Tai kaip žvanginimas ordinais arba tuščiais puodais. Paprašiau pasakyti, kas turi nutikti, kad ta padėtis nebūtų pratęsta. Tai atsakymo negavau. Kodėl? Todėl, kad nepaprastoji padėtis ir yra šių valdančiųjų tikslas bei rinkimų triukas. O jei kas labai daug klausinėsit apie tai – tapsit kremliniais. Tode cic, tylėkit ir nieko neklausinėkite“, – teigia Seimo narys.
Parlamentarams diskutuojant nepaprastosios padėties tema, R. Žemaitaitis pastebėjo ir tai, kad aktyvus konservatorių politikos šalininkas D. Žalimas dabar pats abejoja nepaprastosios padėties būtinumu.
„Konservatorių fasadinė lėlė D. Žalimas prakalbo kaip Žemaitaitis – grynai kremlinio Žemaitaičio žodžiais – dėl nepaprastosios padėties būtinumo. Ar tai jo niekas neperspėjo, ar tai tradiciškai nori perimti iniciatyvą ir tapti tiesos ambasadoriais savo pačių melo pelkėj? O gal Dainius įstojo į mūsų partiją – „Laisvė ir teisingumas“? Nors… labai mažai tikėtina, kad tiesiog prabudo sąžinė ar teisininko profesija. O gal susipyko su Gabrielium dėl per garsiai vakarais klausomos muzikos kaip ir dramatiškai ir greičiausiai fiktyviai iš konservatorių išmestas komjaunuolis Majauskas?“, – žodžių į vatą nevynioja R. Žemaitaitis.
***
Primename, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje buvo paskelbta praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai pasienyje su kaimyne Baltarusija kilo krizė dėl migracijos bangos. Nepaprastoji padėtis tuomet truko iki 2022 m. sausio, tačiau visoje šalyje vėl buvo įvesta vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Nepaprastosios padėties režimas Lietuvoje pratęstas jau du kartus.
