Rusija giriasi kuriama hipergarsine raketa, o Iranas švaistosi grasinimais Ukrainai
Pirmą kartą viešai pripažindamas, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali vykti ne taip, kaip planuota, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad padėtis keturiose Maskvos aneksuotose Ukrainos teritorijose pasirodė esanti „labai sudėtinga“, o 10 mėnesių trunkantis karas nerodo pabaigos ženklų.
Situaciją ištaisyti Rusija sieks specialiomis priemonėmis. V. Putinas pareiškė, kad Kremlius siekia kuo skubiau užbaigti „galingiausia pasaulyje“ vadinamos tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ dar vadinamos „Satan II“ gamybos procesus. V. Putino teigimu, ši Rusijoje pagaminta hipergarsinė raketa naudojimui gali būti parengta jau netolimoje ateityje.
O papildomų ginklų pajėgumų Rusijai gali prireikti po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Vašingtone metu sulaukė JAV patvirtinimo, kad ši tieks Ukrainai „Patriot“ raketų sistemas. Vis dėlto, pati Rusija nors ir piktinasi JAV sprendimu, nepripažįsta, kad „Patriot“ gali pakeisti karo eigą ir šiuos ginklus vadina „senais“.
Tuo tarpu kovinius dronus Rusijai tiekiantis Iranas ketvirtadienį agresyviai užsipuolė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį dėl jo komentarų Kongrese ir paneigė kaltinimus, kad Teheranas tiekia Rusijai dronus, nors lapkričio mėnesį pripažino, kad ginklų tiekimo sandoris egzistuoja.
V. Putinas pripažino, kad invazija klostosi ne pagal planą ir kalba apie galingos hipergarsinės raketos galimybes
Rusijos prezidentas tik neseniai pirmą kartą pareiškė, kad situacija keturiose Maskvos aneksuotose Ukrainos srityse yra sudėtinga.
„Padėtis Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, Chersono ir Zaporožės srityse yra itin sudėtinga“, – sakė V. Putinas per Rusijos saugumo tarnybų profesinę šventę[1].
V. Putinas taip pat sakė, kad Rusijos kontržvalgybos operacijoms šiuo metu būtina maksimali ramybė ir pajėgų koncentracija bei įsakė Federalinei saugumo tarnybai (FSB) sustiprinti Rusijos visuomenės ir šalies sienų stebėjimą, siekiant kovoti su naujų grėsmių atsiradimu iš užsienio ir išdavikais šalies viduje.
„Būtina griežtai slopinti užsienio žvalgybos tarnybų veiksmus, greitai išaiškinti išdavikus, šnipus ir diversantus“, – sakė Rusijos lyderis.
Siekiant pakeisti karo Ukrainoje eigą, Kremlius dabar stengiasi kuo greičiau paruošti galingiausia pasaulyje vadinamą kovinę galvutę – tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“ arba „Satan II“[2].
Nors Rusijos prezidentas gyrė Maskvos turimas hipergarsinių kovinių galvučių „Avangard“ atsargas, pabrėžė, kad Rusija toliau plėtos savo hipergarsines raketas, pasižyminčias „unikaliomis savybėmis, neturinčiomis analogų pasaulyje“. Pasak V. Putino, jau netrukus pirmoji „Satan II“ bus parengta kovinei tarnybai.
„Kitų metų sausio pradžioje fregata „Gorškov“ pradės kovinę tarnybą“, – teigia V. Putinas, pažymėdamas, kad ji nešios hipergarsines jūrines raketas, „neturinčias lygių pasaulyje“.
Ši raketa, kurią Rusija vadina „Sarmat“, o NATO „Satan II“, yra skirta nešti iki 15 branduolinių kovinių galvučių, t. y. penkiomis daugiau nei sovietmečiu naudota raketa R-36M „Satan“. Raketa yra varoma skystuoju kuru ir priskiriama „labai sunkių“ ICBM kategorijai: kitaip tariant, viena raketa teoriškai gali pataikyti net į 15 netoliese esančių taikinių.
Rusijos duomenimis, raketos kovinėje galvutėje taip pat yra hipergarsinių šaudmenų, todėl ši gali būti naudojama kaip sparnuotųjų raketų paleidimo platforma.
Kremlius teigia, kad raketos konstrukcija, kurioje numatyta trumpesnė pakilimo fazė raketos paleidimo metu ir naujos trajektorijos, apsunkins JAV priešraketinės gynybos sistemų galimybes perimti „Sarmat“ termobranduolinio karo atveju[3].
Pirmą kartą apie šią raketą buvo paskelbta 2014 m., o planuojama jos dislokavimo data iš pradžių buvo 2020 m. Tačiau dėl problemų su raketos varikliais užtruko tinkami bandymai.
Be kalbų apie šios raketos gamybos pabaigą, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį taip pat paskelbė, kad Rusija 30 proc. padidins savo kariuomenę, todėl jos kovinės pajėgos padidės nuo kiek daugiau nei 1 mln. karių iki 1,5 mln. karių.
V. Putinas teigia nebijantis Ukrainai iš JAV suteiktų „Patriot“ ir neigia gandus apie Baltarusijos įsitraukimą į karą
Šią savaitę JAV lankęsis Ukrainos prezidentas užsitikrino JAV paramą „Patriot“ sistemomis. Tam nepritarimą išreiškė Kremlius, tačiau nepaisant nepritarimo, Kremlius teigia, kad JAV raketų tiekimas Ukrainai, nesutrukdys Rusijai pasiekti karinių tikslų[4].
Kaip jau minėta, Rusija „Patriot“ vadina senu ginklu ir teigia, kad Rusijos raketų sistemos galės jį numušti.
„Patriot“ priešlėktuvinė gynyba yra pasenusi. Priešnuodis visada bus rastas. Rusija sunaikins „Patriot” sistemas“, – teigia Rusijos prezidentas.
Tačiau situacijai Ukrainoje ir toliau liekant įtemptai ir gausėjant kalboms, kad Rusijai padėti gali Baltarusijos kariai, Rusija šias kalbas neigia. Kremlius atmetė prielaidą, kad V. Putinas nori pastūmėti Baltarusiją į aktyvesnį vaidmenį „specialiojoje karinėje operacijoje“, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tokie pranešimai yra „nepagrįsti ir kvaili“.
Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti savo šalies karių į Ukrainą. Tačiau Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi smūgiams iš Baltarusijos[5].
Iranas užsipuolė V. Zelenskį dėl pastarojo komentarų vizito JAV metu
Vakarų žiniomis, ginklus Rusijai tiekiantis Iranas ketvirtadienį užsipuolė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį dėl šio komentarų, kuriuos jis šią savaitę išsakė Kongrese prašydamas JAV papildomos pagalbos.
„Kai Rusija savo artilerija negali pasiekti mūsų miestų, ji bando juos sunaikinti raketų atakomis. Maža to, Rusija rado sąjungininką savo genocidinei politikai – Iraną. Irano mirtini dronai, šimtais siunčiami į Rusiją, tapo grėsme mūsų kritinei infrastruktūrai. Taip vienas teroristas surado kitą. Tai tik laiko klausimas – kada jie smogs kitiems jūsų sąjungininkams, jei nesustabdysime jų dabar“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Tokiais komentarais pasipiktinęs Iranas per savo užsienio reikalų ministerijos atstovą išplatino griežtą pranešimą.
„V. Zelenskiui geriau žinoti, kad Irano strateginė kantrybė dėl tokių nepagrįstų kaltinimų nėra begalinė“, – teigė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanaani[6].
N. Kanaani taip pat patarė Zelenskiui pasimokyti iš kai kurių kitų politinių lyderių, kurie pasitenkino JAV parama.
Irano valdžios pranešimai dažnai yra prieštaringi. Ilgą laiką neigusi paramą Rusijai, Irano valdžia lapkričio mėnesį galiausiai pripažino, kad tiekė Rusijai dronus, kurie, kaip įtariama, buvo naudojami siekiant atakuoti civilinę infrastruktūrą ir elektrines Ukrainoje. Tuomet Teheranas tvirtino, kad įranga buvo pateikta prieš Rusijai pradedant invaziją vasario mėnesį[7].
