<h2>Iranas – naujas, įtakingas žaidėjas tarptautinėje arenoje</h2>
<p>Iranas tampa dar vienu rizikos faktoriumi pasaulio saugumui. Priešingai nei Rusija, kuri savo galią demonstruoja okupuodama nepriklausomą kaimyninę valstybę, Irano režimas savo galią demonstruoja brutaliais vidiniais susidorojimais ir savo piliečių represijomis.</p>
<p>Pastarosiomis savaitėmis visas pasaulis sulaikęs kvapą stebi Irane vykstančius masinius protestus ir žiaurius veiksmus, kurių imasi šalies valdžia, siekdama juos numalšinti.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau pats režimas iššaukė nepasitenkinimą: šalį ištisus dešimtmečius kankino korupcija, ekonominiai sunkumai ir represijos, o paskutiniu lašu tapo vadinamosios „moralės policijos“ sulaikytos 22 metų moters Mahsos Amini, kuri buvo sulaikyta už tai, kad netinkamai dėvėjo hidžabą, mirtis[1].</p>
</blockquote>
<p>Tai iššaukė visą šalį apėmusius protestus, o pasaulio lyderiai suskubo smerkti Irano režimo veiksmus. Tačiau JAV, įprastai viena iš pirmųjų valstybių, užimančių vertybinę poziciją, šį kartą į situaciją žvelgia ypač atidžiai ir atsargiai.</p>
<p>Nors prezidentas Joe Bidenas išsakė kritiką Iranui dėl žiauraus vyriausybės susidorojimo su antivyriausybiniais protestais ir pagyrė „drąsias Irano moteris“, JAV neatsisako derybų su Iranu dėl Irano branduolinio susitarimo.</p>
<blockquote>
<p>Kritikai kelia klausimą: kaip JAV prezidento administracija planuoja remti kankinamus protestuotojus, tačiau tuo pat metu, ir toliau tęsti derybas su prievartą ir smurtą skatinančiu režimu?</p>
</blockquote>
<h2>Brutalūs protestai gali paskatinti perversmą</h2>
<p>Irano protestuotojai ir toliau nesiruošia paklusti valdžiai, o jau kelias savaites vykstantys protestai ir pasipriešinimo nuotaika neslopsta. Priešingai, jie įgauna vis didesnį pagreitį, o piliečiai, regis, prarado bet kokią likusią baimę dėl susidorojimo.</p>
<p>Didžiuosiuose miestuose į gatves išeina tūkstančiai žmonių, lydimi šūkių prieš brutalų Irano režimą. Moterys nusiima galvos apdangalus, o nepaisant valdžios pastangų visiškai apriboti internetą, socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta vaizdo įrašai, kuriuose net moksleivės, klasėse dainuodamos protesto dainas, mojuoja savo galvos apdangalais[2].</p>
<p>Irane, kur valdžią į savo rankas tvirtai paėmęs yra <a tabindex="0" role="link" data-ti="overview" data-ved="2ahUKEwid8q-9nMv6AhXll4sKHU5FBjQQnZMFegQIXBAC"><span role="heading" aria-level="2">Ebrahimas Raisis, tokios scenos anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojamos. Tačiau dabar dalis ekspertų sutaria, kad šie protestai jau spėjo peržengti anksčiau pasiektas ribas, etninius ir kultūrinius skirtumus, dešimtmečius puoselėtą baimės politiką. </span></a></p>
<p><span role="heading" aria-level="2">Kai r</span>ugsėjo viduryje Teherane ir kituose miestuose prasidėjo demonstracijos dėl M. Amini, 22 metų kurdų kilmės iranietės, mirusios po to, kai ją sulaikė šalies „moralės policija“ dėl to, kaip ji buvo apsirengusi, situacijos, Iranas pasikeitė: dabar piliečiai nebesiruošia vėl nulenkti galvų prieš režimą.</p>
<blockquote>
<p>„Jei dulkės nusės ir mes nustosime protestuoti, jie nužudys dar daugiau mūsų. Jie sulaikys dar daugiau žmonių ir perduos mus Šiaurės Korėjai. Tai ne pabaiga, pažadu jums tai,“ – teigia vienas aistringas protestuotojas[3].</p>
</blockquote>
<h2>Teigiama, kad nurodyta negailestingai susidoroti su protestuotojais</h2>
<p>O Irano valdžios veiksmai paveikti gali net ir pačius drąsiausius. Praėjusią savaitę „Amnesty International“ teigė gavusi nutekintą dokumentą, kuriame visų provincijų ginkluotųjų pajėgų vadams nurodoma „negailestingai susidoroti“ su protestuotojais, pasitelkiant riaušių policiją. </p>
<p>Skelbta ir apie tai, kad prieš protestuojančias moteris naudojamas seksualinis smurtas, o socialinės žiniasklaidos vaizdo įrašuose galima matyti, kaip Irano saugumo pajėgos už plaukų tempia galvos neprisidengusias moteris.</p>
<p>Nepaisant to, pasipriešinimas neslopsta, o analitikų teigimu, režimui tai yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais Islamo Respublika susidūrė per pastaruosius metus.</p>
<blockquote>
<p>„Tai daugiausia labai jauni žmonės, jaunoji karta, kuri, matyt, visiškai prarado tikėjimą, kad šią Islamo Respubliką galima reformuoti“, – sako Vašingtone įsikūrusio Kvinčio instituto vykdomoji viceprezidentė Trita Parsi.</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, dabartiniai protestai galiausiai gali būti numalšinti arba tiesiog prarasti pagreitį, tačiau analitikai teigia, kad Iranas gali tikėtis dar vieno visos šalies masto demonstracijų ciklo artimiausiais mėnesiais.</p>
<p>Ali Vaezas, Tarptautinės krizių grupės Irano projekto direktorius, sako, kad be koordinavimo ir tikslaus vadovavimo labai sunku išlaikyti ir palaikyti judėjimą, kuris ilgainiui parklupdytų režimą ant kelių.</p>
<blockquote>
<p>„Vis dėlto, protestuotojai atrodo drąsesni nei bet kada anksčiau, nes jaučia, kad jiems atsivėrė galimybė, kuri gali greitai dingti, nes Iranas, atrodo, artėja prie branduolinio ginklo sukūrimo, o tai sustiprintų režimo valdžią ir pagilintų jo izoliaciją,“ – teigia ekspertas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/neil-webb-vohtsoun-ma-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>JAV atsidūrė keblioje padėtyje</h2>
<p>O branduolinis planas iš tiesų turėtų neraminti. Tęsiantis protestams prieš Irano vyriausybę dėl jos elgesio su moterimis ir pilietinėmis laisvėmis, Teheranas jau artimiausiu metu gali pareikšti, kad artėja prie pritarimo naujausiam Irano branduoliniam susitarimui[4].</p>
<p>Europos Sąjunga ir JAV manė, kad rugpjūčio mėnesį pasieks susitarimą su Iranu, tačiau Iranas primygtinai tvirtino, kad susitarimo nesudarys, kol nebus sustabdytas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pasaulinės priežiūros institucijos, prižiūrinčios Irano branduolinę programą, tyrimas.</p>
<p>O dabar, Iranui vėl užsitraukus pasaulinę nemalonę, šis ginčas gali būti išspręstas. Praėjusią savaitę Vienoje vykusioje TATENA generalinėje konferencijoje Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami susitiko su TATENA generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossi, kuris tviteryje vėliau parašė:</p>
<blockquote>
<p>„Su Iranu vėl pradėtas dialogas dėl neišspręstų saugumo garantijų klausimų.“</p>
</blockquote>
<p>Spalio 3 d. Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas savo Kataro kolegai Mohammadui bin Abdulrahmanui bin Jassimui Al Thani pasakė, kad yra rengiamas TATENA ginčo sprendimo planas. </p>
<p>Tai reiškia, kad Vašingtonas susiduria su dilema, nes stebi plataus masto demonstracijas Irane, kurias lyg ir yra būtina remti, tačiau svarbu plėtoti ir dialogą su Irano valdžia.</p>
<p>Jei prezidento J. Bideno administracija ir toliau sieks susitarimo, kuriuo siekiama apriboti Irano branduolinę programą, kritikai sakys, kad Baltieji rūmai nuvilia protestuotojus. Tačiau jei Teheranas nutrauks branduolines derybas, iki branduolinės bombos sukūrimo gali likti vos keli mėnesiai.</p>
<p>JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas tvirtino, kad Vašingtonas gali ir atgaivinti branduolinį susitarimą, ir paremti protestus.</p>
<blockquote>
<p>„Jei mums pavyks atkurti susitarimą, o mes esame pasiryžę, kad mums pavyks, pasaulis, Amerika ir mūsų sąjungininkai bus saugesni, bet tai jokiu būdu nesustabdys mūsų nuo atkirčio ir pasisakymo dėl Irano žiaurių represijų prieš savo piliečius ir moteris[5].“</p>
</blockquote>
<p>Tačiau grįžimas prie susitarimo tuo metu, kai Iranas žudo savo piliečius, gali apsunkinti J. Bideno administracijos darbus. „United Against Nuclear Iran“ politikos direktorius Jasonas Brodsky teigia, kad politiniu požiūriu, susitarimas su Iranu yra susijęs su reikšmingu sankcijų sušvelninimu, o tai suteiktų tam tikrų privilegijų tiems patiems asmenims, kurie dabar engia Irano gyventojus.</p>
<p>Be to, dėl branduolinio susitarimo gali būti panaikintos sankcijos pramonės ir komerciniams subjektams, susijusiems su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu, kurio saugumo pajėgos „Basidž“ bando numalšinti protestus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seyed-gholamreza-nematpour-ot95-rg46so-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situacija neramina ir susitarimo kritikus, ir rėmėjus</h2>
<p>Branduolinio susitarimo kritikai teigia, kad JAV administracija turėtų nutraukti bet kokius svarstymus dėl susitarimo atnaujinimo.</p>
<blockquote>
<p>„Baltieji rūmai susiduria su vidiniu strateginiu prieštaravimu: kaip galima teigti, kad reikalaujama, jog režimas būtų atsakingas už vidaus represijas, ir tuo pat metu siūlyti tam pačiam režimui sankcijų lengvatas Vienoje?“ – klausė Demokratijų gynimo fondo užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo instituto analitikas Richardas Goldbergas.</p>
</blockquote>
<p>Administracija iki šiol laikėsi pradinės J. Bideno kampanijos pozicijos: susitarimas su Iranu padarys pasaulį saugesnį.</p>
<blockquote>
<p>„Žiūrėkite, noriu pasakyti, kad mes esame susirūpinę dėl Irano; tai sakėme ir anksčiau. Tačiau, susitarimas yra geriausias būdas mums spręsti branduolinę problemą, kurią matome. Kol manysime, kad susitarimo derybų tęsimas atitinka JAV nacionalinio saugumo interesus, tol taip ir darysime," – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre[6]. </p>
</blockquote>
<p>Pats J. Bidenas, kalbėjęs Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje praėjusią savaitę, palietė protestų temą, pagyrė protestuotojus ir teigė, kad JAV įvedė sankcijas šalies „moralės policijai“, o artimiausiomis dienomis žadėjo daugiau sankcijų.</p>
<p>O nepaisant vykstančių protestų Irane, neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai amerikiečių mano, kad JAV turėtų tęsti derybas, kad neleistų Iranui įsigyti ar sukurti branduolinį ginklą[7].</p>
<p>Nevyriausybinio fondo „Eurasia Group Foundation“ atliktos apklausos metu rugsėjo 2–8 d. apklausoje 2 002 suaugusių amerikiečių buvo klausiama apie JAV užsienio politiką ir Amerikos vaidmenį pasaulyje.</p>
<blockquote>
<p>Apklausa parodė, kad 78,8 proc. respondentų, t. y. daugiau nei pernai, mano, kad Vašingtonas turėtų toliau tęsti derybas, kad artimiausiu metu neleistų Iranui įsigyti branduolinio ginklo.</p>
</blockquote>
<p>Primename, kad Irano branduolinis susitarimas, oficialiai vadinamas Bendruoju visapusišku veiksmų planu (angl. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), yra susitarimas, kurį 2015 m. liepos mėnesį pasiekė Iranas ir kelios įtakingiausios pasaulio šalys[8].</p>
<p>Pagal jo sąlygas Iranas sutiko išardyti didžiąją dalį savo branduolinės programos ir atverti savo objektus išsamesnėms tarptautinėms inspekcijoms mainais į milijardų dolerių vertės sankcijų sušvelninimą.</p>
<p>Susitarimo šalininkai teigė, kad jis padės užkirsti kelią Irano branduolinių ginklų programos atgaivinimui ir taip sumažins Irano ir jo regioninių varžovų, įskaitant Izraelį ir Saudo Arabiją, konflikto perspektyvas.</p>
<p>Susitarimui grėsmė kilo 2018 m., kai prezidentas D. Trumpas iš jo pasitraukė. Keršydamas, 2020 m. Iranas atnaujino savo branduolinę veiklą. </p>
<h2>Lietuva Irano veiksmus griežtai smerkia</h2>
<p>Į diskusijas dėl branduolinio susitarimo nesivelianti Lietuva Irano režimo brutalumą ir represijas prieš savo piliečius smerkia. Rugsėjo 29 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Irano Islamo Respublikos Vyriausybės neproporcingą jėgos naudojimą, protestuotojų žudymą ir kitus šalies gyventojų pilietines ir politines teises pažeidžiančius veiksmus bandant numalšinti šalyje kilusius taikius protestus[9].</p>
<blockquote>
<p>Kaip tvirtinama rezoliucijoje, Irano Vyriausybės atsakas į protestus jau lėmė mažiausiai 76 žmonių žūtį ir šimtų asmenų sulaikymą ir šie skaičiai auga kiekvieną protestų dieną.</p>
</blockquote>
<p>Priimta rezoliucija Seimas paragino Irano Vyriausybę nedelsiant nutraukti prieš taikius protestuotojus nukreiptą komunikacijos priemonių ribojimą ir neproporcingą jėgos naudojimą ir atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą dėl M. Amini mirties aplinkybių bei patraukti atsakomybėn visus asmenis, kurie bus nustatyti kaltais dėl jos žūties.</p>
