Svarbiausias I. Šimonytės prioritetas – atkurti pasitikėjimą politika
Sako – laikas, pinigai ir įtaka keičia žmones. Tuo įsitikinti galime ir pažvelgę į dabartinę Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę, kuri dar prieš ketverius metus skatino gerbti žmones, turinčius kiek kitokį požiūrį. Tačiau visai neužilgo ministrė pirmininkė, reaguodama į jai metamą visuomenės kritiką, aršiai paprašė užsičiaupti, nes dabar valdo jie (konservatoriai), o tokia yra žmonių valia. „Nepatinka? Po keturių metų galėsite balsuoti kaip norite“.
„Tėvynės Sąjunga šiuose rinkimuose siūlo realią alternatyvą tam, ką mes stebėjome šiuos ketverius metus. Kai sukomės įstatymų štampavimo rate, bet labai dažnai negirdėjome kitos nuomonės, kitus žmones atstovaujančių politikų negirdėjome ir nenorėjome tartis. Manau, kad problemas visi esantys politikai – bent jau čia (debatuose) esantys politikai mato labai panašiai. Klausimas – ar turime valios diskutuoti kaip tas problemas spręsti? Ar turime valios gerbti žmones, kurie turi kitą nuomonę, įsiklausyti jų nuomonę? Rasti konsensusą ten, kur įmanoma, o ne važinėti buldozeriu iš vienos pusės į kitą?
Manau, kad Tėvynės Sąjunga geba tą pasiūlyti – ji turi gerą programą ir, svarbiausias dalykas nepaisant atskirų sprendinių, kurie yra siūlomi vienoje ar kitoje srityje, svarbiausias man asmeniškai dalykas yra atkurti pasitikėjimą politika. Nes tik šiuo atveju mes galime prasmingai spręsti tas problemas, kurių dar iki šiol esame neišsprendę“, – prieš rinkimus debatų laidoje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Metai po rinkimų – nepatenkinti valdžia galės išsirinkti kitus 2024-aisiais
Tačiau praėjus vos metams po prieš rinkimus skambėjusių įtaigių frazių iš I. Šimonytės lūpų, josios retorika staiga pakito. Žmonės buvo nepatenkinti konservatorių metodais valdant pandemiją ir tą aiškiai parodė protestuodami, jungdamiesi į įvairias bendraminčių grupeles.
Prisiminkime, kad I. Šimonytė ne tik, kad netesėjo savo rinkiminių pažadų gerbti kitą nuomonę (nors, veikiausiai, sakant „kitą nuomonę“ čia turėta omenyje – konservatorių nuomonę, tuo metu užgožtą „valstiečių“), bet ir vedė visiškai priešingą tam politiką – visi su COVID-19 susiję suvaržymai, galimybių pasai ir pan.
Taigi, nepatenkintiems valdžios suvaržymais ministrė pirmininkė riebiai kirto – nepatinka – išsirinksite kitus. Tik dar palaukti teks nei daug nei mažai – iki 2024 metų.
„Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai – jie 2024 m. galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka“, – tąkart tėškė I. Šimonytė[1].
Kitaip manantys pandemijos metu net parduotuvėse lankytis negalėjo
Kaip I. Šimonytės Vyriausybė gerbė kitų žmonių nuomonę COVID-19 pandemijos metu, turbūt nė sakyti nereikia. Už kitą nuomonę ne tik, kad į parduotuvę nueiti nebegalėjai, bet ir belangė bei didžiulės baudos grūmojo.
Šiai valdžiai 2021-aisiais įvedus antrąjį karantiną, kurį jie pavadino „nesiskiepijusių karantinu“, neturintiems galimybių paso buvo uždrausta ne tik gyventi socialų gyvenimą ar gauti grožio paslaugas, bet ir lankytis didesnėse parduotuvėse.
I. Šimonytė nusprendė, kad neturintieji galimybių pasų yra menkesnio išsilavinimo, todėl jiems tikrai neprireiks „Maxima XX“ ar „Maxima XXX“ lentynose gulinčių kitokios rūšies makaronų ar prabangesnio sviesto ant sudžiūvusios duonos riekės.
Gerbiama Vyriausybės vadovė net norėjo nesiskiepijantiems ir susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos pritaikant „draudimo sistemoje veikiantį principą“[2]. Jei nepasiskiepijai – reiškia, nepadarei visko, kad išvengtum ligos.
Ir tai dar ne viskas, ką iš šios valdžios gavo kitaip manantys. Kadangi Vyriausybės nuomonei didelė dalis žmonių nepakluso, buvo apribotos jų galimybės net eiti darban. Neturi galimybių paso – uždrausta ne tik užeiti į prekybos centrus, bet ir uždirbti pinigus.
Iš pradžių dar labai norintys dirbti, bet nenorintys skiepytis galėjo už valstybės lėšas kas 48 valandas atlikti PGR tyrimus. Tačiau greitai ir šios galimybės nebeliko, tad už norą dirbti teko mokėti virš 80 eurų kas kelias dienas.
Prieš nesiskiepijančius naudojamai prievartai rado pateisinimą
Tuo tarpu „kitą požiūrį“ gerbianti ministrė pirmininkė nemanė, kad Vyriausybė negali nuspręsti, ką su nesiskiepijančiais daryti, mat ligoninių užimtumas – visų reikalas.
„Kartais žmonės, kurie nenori skiepytis, sako, čia yra mūsų teisė ir niekas negali mums aiškinti, kad mes neturime teisės šitaip elgtis. Visa tai būtų gerai, jeigu tai nepažeistų kitų žmonių teisių, todėl, kad kiti žmonės turi teisę į sveikatos paslaugas ir jeigu jie tų sveikatos paslaugų negauna todėl, kad visa sistema iš esmės yra paskiriama tam, kad gydytume žmones, kurie yra užsikrėtę covidu, ir dabar, kai yra vakcina ir galimybė apsisaugoti nuo tos ligos bent jau sunkių formų tikrai yra prieinama, manau, kad tai nėra labai sąžiningas argumentavimas“, – teigė premjerė[3].
Tačiau kaip jau tada buvo aišku, o dar ne kartą buvo kartojama ir vėliau – net ir pasiskiepiję ne tik toliau sunkiai serga, bet ir patys platina virusą. Kad lengviau būtų suprasti – pasiskiepiję sveikatos prasme neturi visiškai jokių privilegijų prieš nepasiskiepijusius. Tą jau parodė Australijos atvejis, kuris jau buvo aptartas anksčiau.
Visgi, atkurti I. Šimonytei taip išsvajoto pasitikėjimo politika, panašu, nepavyko. Greičiau jis buvo sunaikintas galutinai. Nepaisant pandemijos, premjerę iš pasitikėjimo kėdės galutinai išvertė „čekiukų“ skandalas, po kurio politikės reitingai dar iš balandį turėtų 7,2 proc. jau birželį krito iki 4,6 proc.[4]
