Įvyko stambaus masto avarija, bet gyventojai ir vėl apie tai sužinojo tik iš socialinių tinklų
Antradienio rytą socialiniuose tinkluose pasirodė žinia apie avariją Jonavos pramoninėje zonoje, „Achemos“ gamykloje, kurioje nukentėjo keli ten dirbę žmonės. Prakiuro azoto rūgšties vamzdis, išsiliejo rūgštis, tačiau specialiosios tarnybos ir gamyklos ugniagesiai greitai sureagavo ir lokalizavo pavojų – rūgšties debesis neišplito už gamyklos teritorijos ribų, tad miestui pavojaus nebuvo. O štai jonaviečiai dalinosi, kad jokių pranešimų apie įvykusią avariją ir dėl jos atsiradusią oro taršą negavę.
Du sužeistieji gavo reikiamą pagalbą, o darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, kad galėtų saugiai tęsti darbus.
„Achemos“ atstovai informavo, kad incidentas įvyko vykdant subrangovų remonto darbus Amonio salietros ceche. Šiuo metu neutralizuojamos avarijos pasekmės, o pradėtas vidinis tyrimas dėl priežasčių nustatymo. Jonavos rajono savivaldybė ragino gyventojus nepanikuoti, tačiau rekomendavo trumpam vengti buvimo lauke, kol situacija bus pilnai įvertinta. Ekstremalių situacijų centras jau surengė posėdį, skirtą incidento valdymui ir tolimesniems sprendimams.
Tuo pačiu piktinosi ir kiti gyventojai, pabrėžę, kad šis incidentas – išties rimtas, bet jokių signalų apie tai negavę.
„Achema“ svarsto sprogmenų gamybą – bet iš ko?
Birželį buvo pranešta, kad „Achema“ susiduria su finansiniais sunkumais dėl brangstančių dujų ir sumažėjusių pardavimų. Dienraštis „Respublika“ pranešė, kad koncernas svarsto galimybę gaminti sprogmenų žaliavas minoms. Tai būtų nauja veiklos kryptis, padėsianti kompensuoti patirtus nuostolius, fiksuotus nuo karo Ukrainoje pradžios.
Tačiau ši idėja kelia rimtų klausimų. Premjeras Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad sprogmenų gamybai reikalingas bevandenis amoniakas, kurio šiuo metu galima įsigyti tik iš Rusijos. Ši aplinkybė kelia rizikų, ypač geopolitinėje situacijoje, kai Lietuva ruošiasi gintis nuo galimų grėsmių.
Nepaisant to, premjeras neatsisakė minties, kad „Achema“ galėtų tapti svarbia valstybine gynybos pramonės dalimi. Jis net svarstė bendrą valstybės ir gamyklos įmonę, kuri užsiimtų gynybos projektais.
Tuo tarpu įmonės akcijų klausimai taip pat neramina. Smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis kovoja dėl kontrolinio 54 proc. akcijų paketo, tačiau pagrindinė akcininkė Lyda Lubienė blokuoja sandorius ir atsisako derėtis.
Niekaip nesutariama dėl „Achemos grupės“ ateities
Tačiau iki šiol nesutariama dėl to, kas perims įmonės kontrolę. Dėl 54 proc. akcijų kovoja tiek smulkusis akcininkas A. Laurinaitis, tiek tarptautinė energetikos bendrovė „MET Group“, o procesas įstrigęs teismuose.
Laurinaitis pareiškė norą už daugiau nei 300 mln. eurų įsigyti akcijas, tačiau sprendimo laukia jau kurį laiką. Tuo metu „MET Group“ susiduria su valstybės klausimais dėl galimų ryšių su užsienio interesais, o premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad „Achemos“ valdymui reikalingas nacionalinio saugumo leidimas.
Tarp ginčų kilo ir diskusijos apie įmonės vaidmenį gynybos sektoriuje. Valstybė svarsto galimybę kartu su „Achema“ kurti sprogmenų žaliavų gamybą, tačiau konkretūs sprendimai dar nepradėti.
Finansiškai „Achemos grupė“ patiria nuostolių, tačiau išlieka svarbi šalies pramonės dalis. Nepaisant to, jos ateitis – neaiški, o pagrindiniai akcininkai nesugeba susitarti.
Laurinaitis kritikavo valstybės planus perimti įmonę ir teigia, kad tai padėtų tik dabartinei savininkei Lydai Lubienei išvengti teisinių problemų, bet nepadėtų modernizuoti gamyklos ar stiprinti gynybos.
Prieš daugiau nei trisdešimtmetį tuometinis „Azotas“ buvo virtęs lietuviškuoju Černobyliu
1989 metais Jonavos gamykloje „Azotas“ įvyko viena didžiausių ekologinių katastrofų Lietuvoje, kurią visuomenė pavadino net lietuviškuoju Černobyliu. Iš izoterminės saugyklos išsiliejo apie 7,5 tūkstančio tonų skysto amoniako, kuris užsidegė ir sukūrė nuodingų cheminių medžiagų debesis. Vėjas nunešė šią 50 kilometrų ilgį ir 7 kilometrų plotį užimančią nuodingą juostą per Jonavą ir aplinkinius miestelius, sukeldamas neapsakomas kančias žmonėms, augalijai bei gyvūnijai[1].
Šios avarijos metu žuvo septyni žmonės, daugybė jų vėliau tapo neįgalūs, o tūkstančiai jonaviečių susidūrė su ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Daugelis gyventojų kentė uoslės susilpnėjimą, odos tirpimą ir kvėpavimo sutrikimus, tačiau tuometinė valdžia nesuteikė jokių aiškių nurodymų, kaip apsisaugoti nuo nuodingų dujų, o evakuacija vyko pavėluotai ir chaotiškai.
Pasak liudininkų, katastrofa palietė ir gyvūniją – gaišo karvės, vištos, stirnos ir kiti laukiniai gyvūnai.
